Klaipėdiečių bendruomenės apsuptyje įkurdinant be tėvų globos likusius vaikus, siekiama jiems sukurti į tikros šeimos kasdienybę panašias sąlygas, ugdyti jų gebėjimą gyventi bendruomenėje. Skirtingai nei instituciniuose globos namuose, gyvendami nedidelėmis grupelėmis bendruomenėje, vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais.
Šiandieninė vaikų globa Lietuvoje evoliucionuoja nuo didelių institucijų prie bendruomeninių namų, o viena iš reikšmingų istorinių atramų šiame kelyje yra Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai, kurių šaknys siekia pokario laikotarpį. Šiame tekste apjungiama istorinė Bandzos globos namų raida ir aktuali bendruomeninės globos plėtra, atskleidžiant struktūrinius pokyčius, sąlygų standartus ir bendruomenės vaidmenį.
Ištakos: nuo poreikio formulavimo iki pirmųjų patalpų
Apie kūdikių namų reikalingumą Panevėžyje kalbėta jau 1943 metais. Tuo metu kūdikių namai buvo įsteigti Kaune ir Vilniuje, kurie talpino apie 300 kūdikių, tačiau buvo perpildyti. Tais pačiais metais į Panevėžio vaikų prieglaudą, kurioje buvo globojami 4-16 metų amžiaus vaikai, laikinai globai buvo priimta 11 kūdikių. Iš kitų apylinkių priimti kūdikių nebuvo galimybių, nes tokių vaikų tuo metu būta išties nemažai.
Pokario metais patalpų kūdikių namams įsteigti ieškota Šiauliuose, tačiau, nerandant tinkamų, svarstyta juos įsteigti netoli Panevėžio esančiame Piniavos kaime. Jame surastos patalpos buvo tinkamos kūdikių namams įrengti. Namas - geros būklės, erdvus, įrengta net 18 kambarių. Šiame kaime Kūdikių namai taip ir nebuvo įsteigti.
Įsteigimas Panevėžyje ir ankstyvosios sąlygos
1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių srities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 542 buvo skirtos 45 vietų patalpos Šiaulių srities kūdikių namams įsteigti pačiame Panevėžio mieste, adresu Liepos 21-osios prospektas Nr. 7 (dabar A. Jakšto g.). Iki tų pačių metų spalio 1 d. patalpos turėjo būti atlaisvintos ir jose gyvenančios šeimos perkeltos kitur. 1951 m. gruodžio 31 d. Šiaulių srities Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo įsakymu Nr.
Taip pat skaitykite: Globos namų istorija Panevėžyje
Remiantis 1952 metų balandžio 21 d. Šiaulių srities Panevėžio kūdikių namų patikrinimo akto duomenimis, namuose buvo įkurdinti 25 vaikai nuo 3 mėnesių iki 4 metų amžiaus. Namuose dirbo 7 medicinos seserys, 4 sanitarai, vyr. gydytoja, gydytoja, virėjas su padėjėja, 2 sargai, ūkvedys ir buhalteris. Įstaigai skirtos patalpos buvo didelės - dviejų aukštų medinis pastatas, kuriame įrengti 8 kambariai, 2 virtuvės, 2 sandėliukai, šalia namų nedidelis sodas. Tačiau namo būklė prasta ir netinkama vaikams gyventi. Pastate nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, nešildoma, šiukšlių dėžė pastatyta po langais, teritorija neaptverta, vandens kokybė netirta, neuždengtas šulinys.
Perkėlimai ir infrastruktūros iššūkiai
Esant tokiems trūkumams, Kūdikių namai 1956 m. buvo perkelti į kitas patalpas, esančias Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g. Tai buvo erdvios patalpos su dideliu sodu, kuriame vasarą buvo auginamos daržovės. Vaikai gyveno grupėse, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į vaikų amžių. Skalbykla ir virtuvė įkurtos atskiruose pastatuose. Tačiau patalpos neatitiko nei sanitarinių, nei priešgaisrinių saugos reikalavimų, buvo šaltos. Dėl to vaikai nuolat sirgo. Nebuvo izoliatoriaus ir karantininės grupės. 1966 m. dėl netinkamų sąlygų Kūdikių namai buvo laikinai uždaryti. Tačiau, neturint galimybių vaikus perkelti į naujas patalpas, leista laikinai naudotis patalpomis.
Naujos statybos kelias ir institucijos sustiprinimas
1964 m. liepos 7 d. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 383 kūdikių namų statybai skiriamas 1,5 hetarų ploto sklypas, esantis Lauko gatvės trasoje. 1967 m. Žemaičių g. 12 buvo pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai. Kūdikių namams nuo 1964 metų iki mirties, 1992 metų, vadovavo vyr.
A. Bandzos vardas ir institucijos transformacijos
Dėl A. Bandzos atsidavimo savo darbui ir jo nuopelnų įstaigai Kūdikių namų darbuotojai kreipėsi į Panevėžio merą T. Josą, prašydami Panevėžio kūdikių namams suteikti A. Bandzos vardą. Darbuotojų prašymas buvo patenkintas ir 1996 gegužės 3 dienos Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 16-17 Panevėžio kūdikių namams suteiktas A. Bandzos vardas ir vadinti A. Bandzos kūdikių namais. 2000 m. Panevėžio A. Bandzos kūdikių namai buvo sujungti su Panevėžio vaikų globos namais ir pavadinti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namais. Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai. 2021 m. gruodžio mėn.
Archyviniai šaltiniai ir sprendimų chronologija
- Šiaulių srities vykdomojo komiteto sprendimas dėl patalpų skyrimo Šiaulių srities Kūdikių namams Panevėžyje įsteigimo. 1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių regioninis valstybės archyvas. F. 129, ap. 1, b. 61, l.
- Šiaulių srities vykdomojo komiteto potvarkis dėl Šiaulių srities Panevėžio kūdikių namų darbuotojų etatų patvirtinimo. 1951 m. gruodžio 25 d. Šiaulių regioninis valstybės archyvas. F. 129, ap. 1, b. 65, l.
- Šiaulių srities Panevėžio kūdikių namų darbuotojų etatų sąrašas. 1951 m. gruodžio 25 d. Šiaulių regioninis valstybės archyvas. F. 129, ap. 1, b. 65, l.
- Raštas Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministrui dėl priestato statymo Panevėžio kūdikių namams. 1963 m. gruodžio 20 d. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas. F. 14, ap. 1, b. 342, l.
- Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimas dėl žemės sklypo išskyrimo Panevėžio kūdikių namų statybai. 1964 m. liepos 7 d. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas. F. 14, ap. 1, b. 373, l.
- Panevėžio miesto tarybos vykdomojo komiteto prašymas Lietuvos TSR valstybinei plano komisijai skirti lėšų naujų kūdikių namų statybai Panevėžyje. 1966 m. sausio 30 d. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas. F. 14, ap. 1, b. 496, l.
- Panevėžio kūdikių namų darbuotojų prašymas Kūdikių namams suteikti ilgamečio šių namų vyr. gydytojo A. Bandzos vardą. 1996 m. balandžio 26 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos archyvas. F. 1, ap. 1, b. 679, l.
- Panevėžio miesto tarybos sprendimas Kūdikių namams suteikti A. Bandzos vardą ir vadinti A. Bandzos kūdikių namais. 1996 m. gegužės 3 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos archyvas. F. 1, ap. 1, b. 678, l.
Bendruomeninės globos kryptis: nuo institucijos prie namų
Klaipėdoje netrukus pradės veikti jau šešti bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti erdviame bute Herkaus Manto gatvėje. „Džiugu, kad instituciniai vaikų globos namai Klaipėdoje sparčiai tuštėja, kad ir kaip dviprasmiškai tai beskambėtų. Didžioji dalis vaikų jau yra perkelta į bendruomeninius namus. Tikimės, kad Savivaldybei netrukus pavyks nupirkti dar vieną butą, kuriame taip pat galės įsikurti 8 vaikai. Pirkimo procedūros jau vyksta. Dar vieniems bendruomeniniams namams bus pritaikytos laisvos Savivaldybei priklausančios patalpos Kalvos gatvėje.
Taip pat skaitykite: sužinokite daugiau apie Abandzos kūdikių ir vaikų globos namus
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose Klaipėdoje jau gyvena 40 vaikų. Kai į naujuosius bendruomeninius namus Herkaus Manto gatvėje persikels dar 8 vaikai, globos namai „Smiltelė“ ištuštės visiškai ir bus likviduoti, o globos namuose „Rytas“ liks 8 vaikai. „Apsilankęs paskutiniame bendruomeninių globos namų steigimui nupirktame ir jau suremontuotame bute įsitikinau, kad sąlygos vaikams sudarytos išties puikios. Nors visuomenėje vis kyla diskusijų dėl tokių butų kainos, manau, rezultatas yra to vertas. Be tėvų globos likusiems vaikams privalome sukurti šiuolaikines normas atitinkančią aplinką, o kartu padėti augti ir jų asmenybėms.
Kasdienybės modeliavimas ir kaimynystės santykiai
„Vertinant jau veikiančių bendruomeninių globos namų praktiką, galime pasakyti, kad iš pradžių neretai kaimynai vaikus pasitinka su baime ir nepasitikėjimu, tačiau laikui bėgant daugelis vieni prie kitų pripranta ir susidraugauja. Vaikai skatinami dalyvauti ir tvarkant bendrą namo aplinką, valant laiptinę, atliekant kitus darbus. Besibaiminančius galimos betvarkės ar triukšmo, norėčiau nuraminti ir pabrėžti, kad bendruomeniniuose globos namuose vaikai yra prižiūrimi suaugusiųjų visą parą“, - sako A.
„Bendruomeniniams globos namams skirti butai turi būti erdvūs, ne mažesni kaip 113 kvadratinių metrų ploto. Į vieną butą kraustosi 8 vaikai, kambariuose jie gali gyventi po du, tad jiems reikia keturių kambarių, bute dar turi tilpti virtuvė, bendra erdvė vaikų susibūrimui, pagal reikalavimus būtini ir du sanitariniai mazgai. 114 kvadratinių metrų butas, kuriame veiks šeštieji bendruomeniniai vaikų globos namai, nupirktas už 124 tūkst. Eurų. Papildomai kainavo ir remontas bei pritaikymas, nes buvęs erdvus butas buvo suskaidytas į tris atskirus butus, kuriuos vėl reikėjo sujungti į vieną, atnaujinti sanitarinius mazgus, keisti dujinį katilą, atlikti visų patalpų remontą. Darbai atsiėjo 36 tūkst.
Techniniai reikalavimai ir finansiniai duomenys
| Parametras | Reikalavimas / Faktas |
|---|---|
| Minimalus bendras plotas | Ne mažiau kaip 113 kv. m |
| Gyventojų skaičius | 8 vaikai |
| Miegamųjų skaičius | 4 kambariai (po 2 vaikus) |
| Bendra erdvė ir virtuvė | Privalomos |
| Sanitariniai mazgai | Mažiausiai 2 |
| Įsigijimo kaina (114 kv. m) | 124 000 Eur |
| Pritaikymo/remonto kaina | 36 000 Eur |
Budinčių globėjų tinklas ir prevencinė kryptis
Kad kuo mažiau vaikų atsidurtų globos namuose, kartu mieste siekiama plėtoti ir budinčių globėjų tinklą. Budintis globėjas - tai atranką ir mokymus praėjęs asmuo, kuris iškilus poreikiui yra pasiruošęs į savo namus priimti be tėvų globos likusį vaiką, kol jam bus surasti nuolatiniai globėjai arba vaiką vėl bus pasirengę auginti biologiniai tėvai. Už vaikų globą yra skiriamos piniginės išmokos.
Institucijų tuštėjimas ir perėjimo rezultatai
„Džiugu, kad instituciniai vaikų globos namai Klaipėdoje sparčiai tuštėja, kad ir kaip dviprasmiškai tai beskambėtų. Didžioji dalis vaikų jau yra perkelta į bendruomeninius namus. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose Klaipėdoje jau gyvena 40 vaikų. Kai į naujuosius bendruomeninius namus Herkaus Manto gatvėje persikels dar 8 vaikai, globos namai „Smiltelė“ ištuštės visiškai ir bus likviduoti, o globos namuose „Rytas“ liks 8 vaikai.
Taip pat skaitykite: kaip sensorinė aplinka gerina senjorų savijautą
„Apsilankęs paskutiniame bendruomeninių globos namų steigimui nupirktame ir jau suremontuotame bute įsitikinau, kad sąlygos vaikams sudarytos išties puikios. Nors visuomenėje vis kyla diskusijų dėl tokių butų kainos, manau, rezultatas yra to vertas. Be tėvų globos likusiems vaikams privalome sukurti šiuolaikines normas atitinkančią aplinką, o kartu padėti augti ir jų asmenybėms.
Algimanto Bandzos namų raidos gairės laiko juostoje
- 1951 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių srities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 542 buvo skirtos 45 vietų patalpos Šiaulių srities kūdikių namams įsteigti pačiame Panevėžio mieste.
- 1952 m. balandžio 21 d. patikrinimo akte fiksuota 25 vaikų globa ir personalo sudėtis.
- 1956 m. perkėlimas į Pilies g. 111 (dabar Smėlynės g.) patalpas su sodo teritorija.
- 1964 m. liepos 7 d. skiriamas 1,5 ha sklypas naujai statybai Lauko gatvės trasoje.
- 1967 m. Žemaičių g. 12 pastatyti nauji 112 vietų Kūdikių namai.
- 1996 m. gegužės 3 d. suteiktas A. Bandzos vardas ir vadinti A. Bandzos kūdikių namais.
- 2000 m. sujungimas su Panevėžio vaikų globos namais - Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai.
Klaipėdiečių bendruomenės apsuptyje įkurdinant be tėvų globos likusius vaikus, siekiama jiems sukurti į tikros šeimos kasdienybę panašias sąlygas, ugdyti jų gebėjimą gyventi bendruomenėje. Skirtingai nei instituciniuose globos namuose, gyvendami nedidelėmis grupelėmis bendruomenėje, vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais.