Kas 15 minučių visame pasaulyje tėvai išgirsta diagnozę - jūsų vaikas turi autizmo sutrikimą. Dažniausiai autizmas diagnozuojamas antraisiais vaiko gyvenimo metais. O berniukai yra beveik penkis kartus labiau linkę turėti šį sutrikimą negu mergaitės, - sako laidos vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Pasak jo, išgirdus šią diagnozę dažniausiai kyla klausimas - kodėl? Vėliau seka ilgi kaltinimai sau, o tėvai klausia, ar įtakos galėjo turėti gyvenimo būdas, aplinkos veiksniai, skiepai ar kitos priežastys.
Autizmas - sudėtingas raidos sutrikimas, kai kitaip suvokiama aplinka, kreipiama itin daug dėmesio į detales, yra socialinių ir komunikacinių sunkumų. Vaikas savitai reiškia emocijas. Nepaisant to, kad medicina vis tobulėja, nėščiųjų priežiūra ir tyrimai dažnesni, gyvenimo sąlygos geresnės - autizmo sutrikimų kiekvienais metais diagnozuojama vis daugiau. Jam antrina ir vaiko raidos specialistė L.Mikulėnaitė. Pasak jos, autizmo atvejų išties dažnėja, o kai kurie mokslininkai šį sutrikimą jau vadina epideminiu.
„Liūdna informacija, kad autizmo atvejų daugėja. Jei iš pat pradžių daugėjimas nebuvo toks drastiškas, šiandien yra mokslininkų, kurie teigia, kad tai autizmo epidemija.“ 2018 metų duomenimis, 1 iš 59 vaikų serga autizmu. Amerikos regione, kur vyksta intensyvi pagalba autistams, kai kuriose vietovėse liga diagnozuojama 1 iš 28. Paskutiniai Pietų Korėjos duomenys rodo, kad 3,5 proc. vaikų turi autizmo sutrikimą, - teigia specialistė.
Priežastys, kodėl autizmo atvejai tampa vis dažnesni, iki galo nėra aiškios. „Niekas pasaulyje nėra pilnai atsakęs, kodėl daugėja autizmo atvejų. Kaip ir daugelio raidos sutrikimų priežasčių, pagrindinė autizmo priežastis - smegenys nėštumo metu vystosi kitaip“, - paaiškina L.Mikulėnaitė. Įtakos turi ir genetiniai veiksniai. „Kuo toliau, tuo daugiau atrandama genetinių sindromų, kurie iš tiesų eina su autizmo klinika.“
- „Nėra nustatyta priežasčių, kad kažkokios aplinkybės sukeltų autizmą po vaiko gimimo.“
- „Įtakos turi ir genetiniai veiksniai.“
- „Autizmas atsiranda dar būnant įsčiose, o ne jam gimus.“
Tarp kitų rizikos veiksnių - amžius bei intelektas: „Rizikos faktorius yra tada, jei tarp vaiko tėvų yra didelis amžiaus skirtumas. 2017 metais nustatyta, kad jeigu tėtis turi aukštesnį intelektą, didesnė tikimybė, kad jis gali susilaukti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą.“
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Įtakingos įžvalgos pabrėžia, kad autizmas - ne vien vaiko diagnozė, tai diagnozė visai šeimai, kuri amžiams pakeičia jų gyvenimą. „Autizmas - ne liga, tai neurologinis sutrikimas, kurio priežastys dar nežinomos.“ Tačiau įtakos gali turėti ir būsimos mamos aplinka, pvz., pesticidai, švinas, gyvsidabis bei nėštumo metu patiriamos infekcijos. Vėliau svarbu pabrėžti, kad vakcinos nėra autizmo priežastis; ši nuomonė yra paneigta daugybe tyrimų.
Nėščiosios vaidmuo ypatingas, nes „jei nėščioji turi kontaktą su tam tikromis medžiagomis, gali kilti didesnė rizika gimti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų.“ Tačiau mokslas šiandien atmeta paties vaiko užsikrėtimą priklausomai nuo aplinkos - nei sunkieji metalai, nei cheminės medžiagos autizmo vaikui nesukelia jau gimus.
Genetiniai veiksniai taip pat turi didelę reikšmę. „Autizmo ligai būdingas stiprus genetinis pagrindas, ir jei vienas identiškas dvynys turi autizmą, tikimybė, kad ir antrasis jį turės, siekia 65-90 proc.“ Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys - aplinkos faktoriai, nėštumo sąlygos, infekcijos ir pan. gali daryti įtaką, todėl autizmas laikomas daugiaveiksniu sutrikimu.
Gydytojai skatina planuoti nėštumą ir rūpintis motinos sveikata: „mamos ligos, vaistų naudojimas, infekcijos - visa tai turi įtakos autizmo atsiradimui nėštumo metu.“ Taip pat svarbu, kad tėvai aiškiai įvertintų rizikos veiksnius ir siektų apsisaugoti nuo spontaniškų atvejų, tačiau vienos priežasties nustatyti negalima.
Kas liečia paveldėjimą, verta paminėti ir kitas įtakos sritis: „Tarp rizikos veiksnių - didelis amžiaus skirtumas tarp tėvų, būsimos motinos sveikatos būklė, infekcijos, nėštumo metu vartojami vaistai, oro tarša ir pesticidų poveikis.“ Rekomenduojama tėvams planuoti nėštumą, būti diagnozės pasirengusiems ir kreiptis į specialistus kilus kokiems nors įtarimams.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Autizmas taip pat apima daugybę spektrų - Aspergerio sindromas dabar laikomas Autizmo spektro sutrikimu. Žmogui gali būti sunku suvokti socialines normas, tačiau tai nereiškia, kad jų gebėjimai nėra vystomi ar neturėtų būti lavinami. Daugelis tyrinėtojų įsitikinę, kad autizmas gali būti įvairiai pasireiškiantis, todėl intervencijos turi būti individualizuotos ir tęsiamos visą gyvenimą.
Kodėl autizmas vadinamas spektru?
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, paveikiantis bendravimą, socialinę sąveiką ir elgesio įgūdžius. ASS turinčio vaiko smegenys vystosi kitaip, todėl požymiai gana įvairūs. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Svarbu suprasti, kad diagnozė nėra nuosprendis; ji atveria kelią tinkamai pagalbai ir įtraukimui.
Diagnostika ir ankstyva pagalba
Autizmo diagnostikai nėra vieno laboratorinio ar instrumentinio tyrimo; diagnozė pagrįsta anamneze, elgesio stebėsena ir standartizuotais įvertinimais. Ankstyva diagnostika - svarbiausia, nes leidžia pradėti intervencijas, kurios gali sušvelninti simptomus ir pagerinti vaikų raidą bei gyvenimo kokybę. Pasak gydytojų, laiku pradėta pagalba gali sumenkinti kalbos, socializacijos ir elgesio sunkumus.
Gydymas nėra išgydymas, bet intervencijos yra labai svarbios. Pagrindinės priemonės - kalbos terapija, ergoterapija, elgesio terapijos formos ir struktūruotas ugdymas. Vaistai nėra vaistas nuo autizmo, bet kartais vartojami lydintiems simptomams, pavyzdžiui nerimui ar miego sutrikimams palengvinti.
Autizmo spektras labai platus, todėl kiekvieno vaiko planas turi būti individualus. Tyrimai rodo, kad aiški rutina, prognozuojama dienotvarkė ir glaudus bendradarbiavimas su specialistais gali ženkliai palengvinti kasdienį gyvenimą tiek vaikui, tiek šeimai.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Kas sukelia autizmą?
Kalbant apie paveldėjimą, dažnai tėvai klausia, ar jų vaikas paveldės autizmą. Teigiama, kad genetiniai veiksniai vaidina didelį vaidmenį ir yra apie 80% rizikos kilimų. Tačiau tai nėra vien tik genetikos klausimas; per gyvenimą vaiko raidą veikia ir aplinka, ir individualūs smegenų vystymosi bruožai. Todėl kalbame apie daugiaveiksnį, kompleksiškai įtakotiną sutrikimą, kurio tiksliai prognozuoti neįmanoma.
Autizmo paplitimo didėjimą galima interpretuoti ir kaip pagerėjusį diagnostikos supratimą bei didesnį visuomenės sąmoningumą. Nereikia ieškoti vienos „epidemijos“ priežasties; svarbiausia - suteikti asmenims ir šeimoms tinkamą pagalbą, įtraukti į ugdymą ir užtikrinti visavertį gyvenimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar autizmas paveldimas? - Taip, genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį, tačiau nėra vieno geno, atsakingo už autizmą.
- Ar autizmas galima išgydyti? - Ne, bet galima reikšmingai pagerinti funkcionavimą ir gyvenimo kokybę per ankstyvą bei individualiai pritaikytą pagalbą.
- Ką reiškia diagnozė šeimai? - Tai pradžia plataus paramos ir įvairovės ugdymo kelio, kuris reikalauja visos šeimos įsitraukimo.
- Kokios intervencijos svarbiausios? - Kalbos, ergoterapija, elgesio terapijos, struktūruotas ugdymas ir individualiai pritaikytos priemonės.
Vaiko pažanga gali būti nenuspėjama, todėl svarbu nuosekliai dirbti su komanda, kuri gali suteikti pagalbą kiekvienu raidos etapu. Autizmo spektras reikalauja nuolatinio prisitaikymo ir lanksčiai pritaikytų sprendimų, kad vaikas galėtų gyventi savarankiškai ir pilnavertiškai.
tags: #autizmas #paveldimas #is #motinos