Autizmas - tai sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam išgydyti iki šiol dar nėra išrasti vaistai. Autizmas yra neurologinis sutrikimas. Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje.
Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą. Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 metais JAV gydytojo Leo Kanerio ir beveik tuo pat metu Hanso Aspergerio. Autizmas yra įvairaus laipsnio nervų sistemos vystymosi nukrypimas, pasireiškiantis kūdikystėje ar vaikystėje, kuriam nebūdinga savaiminė remisija.
Kaip autizmas pasireiškia paauglystėje
Paauglystėje autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems asmenims iškyla papildomų iššūkių, susijusių su brendimu, socialine integracija ir galimomis patyčiomis. Autizmo spektras yra sudėtingas, daugiasluoksnis. Kitokia neurologija lemia įvairias stiprybes ir sunkumus. Visi žmonės tam tikrose srityse gali daugiau ar patiria daugiau problemų nei kiti, tačiau autistiškų asmenų gyvenime tai daug labiau atsispindi.
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) pasireiškia įvairiais būdais, tačiau jiems būdingi tam tikri bendri bruožai: socialinės sąveikos sunkumai, komunikacijos sunkumai, ribotas ir pasikartojantis elgesys. Socialinės sąveikos sunkumai: asmenys su ASS gali turėti sunkumų užmegzti ir palaikyti santykius, suprasti socialines normas ir neverbalinę komunikaciją. Komunikacijos sunkumai: ASS turintys asmenys gali turėti sunkumų su verbaline ir neverbaline komunikacija, suprasti kalbos niuansus ir išreikšti savo mintis bei jausmus. Ribotas ir pasikartojantis elgesys: ASS turintys asmenys gali pasižymėti pasikartojančiais judesiais (stimais), ypatingu prisirišimu prie tam tikrų objektų ar rutinų ir siauru interesų spektru.
Trejų - penkerių metų autizmo sindromą turintys vaikai dažnai nerodo socialinio supratimo. Ypač ankstyvoje vaikystėje jie gali būti prisirišę prie neįprastų, dažniausiai kietų, daiktų. Vaikams gali reikėti ypatingų nefunkcinio pobūdžio ritualų, gali pasireikšti specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais, sąrašais ir pan. Dažnai laikoma, kad autistiški asmenys yra agresyvūs ir linkę smurtauti, tačiau tai mažai sistemiškai tyrinėta.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Patyčios paauglystėje ir kodėl autistiški vaikai tampa taikiniais
Paaugliams su ASS patyčios yra rimta problema. Dėl socialinių sunkumų ir kitoniško elgesio jie gali tapti lengvu taikiniu patyčioms. Raidos sutrikimų nulemtas elgesys, kitoniškas požiūris į supantį pasaulį lemia, kad į raidos sutrikimų turinčius vaikus švietimo institucijose žiūrima nepakankamai tolerantiškai, pasitaiko patyčių, jiems nesudaromos tinkamos ugdymosi sąlygos, nepritaikytas ugdymo turinys didina mokymosi sunkumus.
Statistika atspindi realybę: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autistiški asmenys turi keturis kartus didesnę tikimybę susirgti nuotaikos bei nerimo sutrikimais nei neurotipinės raidos žmonės. Depresija diagnozuojama net 10-20 proc. autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, o nerimo sutrikimų paplitimas šioje grupėje siekia net 84 proc. Šios problemos tampa dar aktualesnės, jei vaikai jaučiasi izoliuoti ar susiduria su patyčiomis.
Kokie sunkumai dažniausiai lydi autizmą (gretutiniai sutrikimai)
Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų būdingi gretutiniai sutrikimai. Tai reiškia, kad šalia autizmo yra ir dar koks nors kitas ar kiti sutrikimai, kurie dažnai neigiamai veikia autistiško asmens savijautą ir (ar) sveikatą. Dažniausiai pasitaikantys gretutiniai sutrikimai: intelekto sutrikimai (maždaug 30-45 proc.), dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD, 28-44 proc.), nerimo sutrikimai (42-56 proc.), depresija (12-70 proc.), obsesinis kompulsinis sutrikimas (7-32 proc.), miego sutrikimai (50-80 proc.), žarnyno veiklos sutrikimai (9-70 proc.).
Tyrimai rodo, kad autistiški asmenys dažniau nei neurotipinės raidos žmonės susiduria su depresija, nerimu ir kitais psichikos sutrikimais. Deja, ekspertai sako, jog dėl autistiškų bruožų, minėti sutrikimai gali likti nepastebėti, mat dalis simptomų - gana panašūs. Jei tėvai ir gydytojai neįtaria, kad vaikas ar paauglys yra autistiškas, patiriant sunkumų jam gali būti greičiau priskiriama nerimo ar depresijos diagnozė, o autizmas - taip ir likti nepastebėtu.
Kaip atpažinti, kad paauglys patiria patyčias arba psichikos iššūkius
Jei pasikeičia miego, valgymo, bendravimo ar elgesio bruožai, sensoriniai ypatumai, net ir artimiems žmonėms gali būti ne visada paprasta pastebėti ribą, kur patiriami sunkumai pasiekia tą lygį, kada jau reikia specialisto įvertinimo ir rekomendacijų. Statistika rodo, kad apie 80 proc. autistiškų asmenų patiria miego problemų, 46-84 proc. susiduria su virškinimo trakto sutrikimais, o maždaug 30-50 proc. autistiškų vaikų diagnozuojami valgymo sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Tėvai turėtų nuolat stebėti vaikų nuotaikas, skirti laiko nuoširdiems pokalbiams ir žaidimams, kad galėtų laiku išvysti galimus depresijos ar nerimo ženklus. „Autistiški vaikai mato pasaulį kitaip, taip pat kitaip į viską reaguoja. Dalykas, jiems padedantis labiausiai tai - besąlygiška meilė. Nuoširdžiai patariu priimti juos tokius, kokie yra, o ne mėginti pakeisti“, - sako neuroskirtingų vaikų mama ir iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadorė.
Prevenciniai žingsniai mokykloje ir bendruomenėje
Mokyklos aplinka turi būti vieta, kur ugdoma tolerancija ir supratimas. Mokytojams ir administracijai svarbu žinoti autizmo ypatumus, taikyti pritaikytas mokymo priemones ir sudaryti saugią atmosferą. Kaip padėti paaugliui su ASS, patiriančiam patyčias: būkite atidūs, stebėkite vaiko elgesį, nuotaiką ir fizinę būklę; kalbėkite su vaiku, skatinkite pasidalinti savo išgyvenimais; kreipkitės į mokyklą, informuokite mokytojus; ieškokite pagalbos - kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą, kuris specializuojasi darbe su ASS turinčiais asmenimis.
Pagal socialinį modelį daug dėmesio skiriama žmonėms, kurie yra iššūkius patiriančio asmens aplinkoje. Tam, kad aplinka būtų įgalinanti, būtent šalia esantiems žmonėms teikiamos konsultacijos ir mokymai. Itin svarbią vietą užima santykiai - jie yra vertybė. Pagal socialinį modelį kuriant pagalbos planą žiūrima ne į „sutrikimų“ šalinimą, o į ilgalaikę perspektyvą.
Praktinės priemonės ir pritaikymas kasdienybėje
Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka, ypač autizmo spektro žmonėms. Daugybė pojūčių, nerimas ir bendravimo sunkumai kai kuriems autizmą turintiems vaikams apsunkina mokymąsi ar kasdienių užduočių atlikimą. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant suteikia daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant.
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Rinkitės pasunkintus žaislus, liemenes ir antklodes. Sensorikos, vaizduotės lavinimo žaislai - daugelis jų yra kuriami siekiant padėti vaikams ugdytis komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Terapijos ir pagalbos formos
Yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo. Šeima, turinti vaiką su autizmo spektro sutrikimu, dažniausiai yra atsakinga už jo auklėjimą ir gydymą. Turint omenyje, kad autizmo spektro sutrikimai yra didžiąja dalimi diagnozuojami vaiko trečiųjų metų pabaigoje, ilgesnis gydymo atidėjimas turės įtakos galutiniam rezultatui.
Galimos pagalbos formos: elgesio terapija (padeda ugdyti socialinius, komunikacinius ir savarankiškumo įgūdžius), kalbos terapija (padeda lavinti verbalinę ir neverbalinę komunikaciją), sensorinė integracijos terapija (padeda reguliuoti sensorinius dirgiklius ir sumažinti sensorinę perkrovą), psichoterapija (padeda įveikti nerimą, depresiją ir kitus psichikos sutrikimus), vaistai (gali būti skiriami gretutiniams sutrikimams gydyti), šeimos parama (informacija, paramos grupės, mokymai).
Terapijų nauda gali būti labai įvairi: prof. A. Tomatisas apskaičiavo, kad, taikant neurosensorinę stimuliaciją autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų grupei, gyvenimo kokybė pagerėja apie 60 proc. tokių vaikų. Maždaug pusei vaikų, atliepiančių į neurosensorinės stimuliacijos teikiamą naudą, teigiama reakcija pasireiškia gana greitai. Terapijos teikiama nauda vertinama nuo nežymios iki labai žymios, ar net išskiriamų visiško pasveikimo atvejų. Panašu, kad intensyvesnis ir ilgesnis (naktiniai klausymai) mamos balso taikymas pagerina sėkmės rodiklį 80 proc.
Institute „Atlantis“ (Sint-Truiden, Belgija) daugiau kaip 1 200 autistiškų žmonių apskritai ir daugiau kaip 2 500 autistiškų vaikų buvo taikyta neurosensorinė stimuliacija. Didžioji dauguma šių žmonių į terapiją reagavo teigiamai: 20 proc. vaikų po terapijos buvo identifikuoti kaip „normalūs“, 60 proc. vaikų gyvenimo kokybė gerokai pagerėjo, o kiti 20 proc. padarė pažangą tik tam tikrose srityse. Visais atvejais gydymo taikymas kuo ankstesniame amžiuje daro didelę įtaką galutiniam rezultatui.
Lytiškumo ugdymas ir saugumas
Lytiškumas, kūno pokyčiai - natūrali ir neatsiejama augimo proceso dalis, kuri vyksta visiems: tiek įprastos raidos vaikams, tiek turintiems negalią. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl su autistiškais vaikais būtina kalbėti apie lytiškumo ugdymą, nes jie patenka į didelę riziką būti išnaudoti. Tėvai turėtų kalbėtis su vaikais apie intymias temas, pokyčius, naudoti supaprastintą, labai aiškią kalbą, be jokių perkeltinių reikšmių, naudoti vaizdines priemones, iliustracijas, kurios aiškiai parodo kas vyksta su jų kūnais, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje.
Svarbu suprasti, kad jei autistiškas vaikas masturbuojasi - negalima drausti, reikia bandyti išsiaiškinti priežastis, kodėl jis taip elgiasi: mėgdžioja, siekia tėvų dėmesio, užsiima savistimuliacija, nes pagalbos būdai skiriasi.
Psichinės sveikatos priežiūra ir šeimos parama
Tyrimai rodo, kad autistiški asmenys dažniau nei neurotipinės raidos žmonės susiduria su depresija, nerimu ir kitais psichikos sutrikimais. Deja, dėl autistiškų bruožų, minėti sutrikimai gali likti nepastebėti. Dauguma psichikos sutrikimų negali būti išgydomi neįsigilinant į jų atsiradimo priežastis, tačiau tiek vaikai, tiek paaugliai dažnu atveju nėra pajėgūs suprasti iš kur ateina sunkūs jausmai.
Šeimos nariai patiria poveikį savo sveikatai, kuris pats savaime gali pareikalauti gydymo. Tėvai patiria didesnę psichikos sutrikimų riziką, ypač nerimo ir depresijos. Tėvai, ar dėl aplinkinių požiūrio, ar dėl savo tikėjimo, gali ilgą laiką jausti kaltę dėl autistiško vaiko gimimo. Todėl šeimai būtina teikti informaciją, paramą ir mokymus, kaip padėti autistiškam vaikui.
Praktiniai patarimai tėvams ir mokytojams
- Mokykitės apie autizmą. Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą.
- Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos. Autizmo spektrą turintys vaikai skirtingose aplinkose gali elgtis kitaip, pavyzdžiui, mokykloje ir namuose.
- Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių. Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
- Nepamirškite skirti laiko žaidimams. Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.
- Kreipkitės pagalbos į specialistus: kalbos terapeutus, ergoterapeutus, psichologus, sensorinės integracijos terapeutus.
Sėkmės istorijos ir viltis
Negalime ignoruoti, kad daugelis autistiškų asmenų pasiekia didelės sėkmės gyvenime. Svarbu atskleisti jų stipriąsias puses, talentus ir interesus. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
| Problema | Galimos priemonės |
|---|---|
| Patyčios | Informuoti mokyklą, psichologo pagalba, socialinių įgūdžių mokymai |
| Sensorinė perkrova | Sensorinės integracijos terapija, ramios erdvės, triukšmo mažinimas |
| Nerimas / depresija | Psichoterapija, medikamentai pagal indikacijas, šeimos parama |
| Kūno ir lytiškumo supratimas | Aiškios vizualinės priemonės, supaprastintas pokalbis, saugumo mokymai |
Autizmas - tai neurologinės raidos ypatumas, galintis paveikti bendravimą, socialinę sąveiką, elgesį ir pasaulio suvokimą. Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir tinkama terapija gali padėti vaikams su autizmu išmokti svarbių įgūdžių ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus.