Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas raidos sutrikimas, paveikiantis tai, kaip žmogus suvokia pasaulį ir bendrauja su kitais. Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru.
Ankstyvieji autizmo požymiai ir diagnostika
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi ankstyvoje vaikystėje, nuo 9 iki 18 mėnesių. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja.
Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis. Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.
Autizmo požymiai gali reikštis nuolatos ir trukdyti kasdieniame gyvenime. Požymiai gali pasireikšti jau kūdikiams ar vaikystėje, tačiau šie simptomai ne visada yra užfiksuojami. Kai kurie kūdikiai rodo mažiau dėmesio socialiniams dirgikliams, šypsenai; į kitus žiūri daug rečiau, dažnai nekreipia dėmesio į ištartą savo vardą. Pradėję vaikščioti kūdikiai nemėgsta akių kontakto. Trejų - penkerių metų autizmo sindromą turintys vaikai dažnai nerodo socialinio supratimo.
Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, iki 3 metų. Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Diagnostikos procesas susideda iš kelių etapų: bendro vaiko raidos vertinimo, išsamaus raidos vertinimo, kurį atlieka specialistų komanda (gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas), ir klinikinio stebėjimo. Klinikinio stebėjimo metu vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais, gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija. Pagrindinė diagnostikos priemonė yra klinikinis stebėjimas, o testai - tik pagalbinė priemonė.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Autizmo požymių įvairovė ir spektras
Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. ASS turinčio vaiko požymiai pakankamai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu stiprumu. Vieni vaikai autistai iš tiesų būna atsiriboję nuo aplinkos ir susitelkę tik į savo veiklą. Nagi kitiems rūpi bendrauti, tyrinėti supančią aplinką, ir net išryškėja ypatingi gebėjimai kokioje nors srityje.
Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai yra kuriami siekiant padėti vaikams ugdytis įvairias savybes ir įgūdžius - komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt.
| Simptomų sritis | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Bendravimas | vėlesnė kalba, echolalija, nelanksti kalbos išraiška |
| Socialinė sąveika | mažesnis susidomėjimas žmonėmis, sunkumai draugaujant |
| Elgesys | stereotipiniai judesiai, ritualai, susidomėjimas detalėmis |
| Sensorika | padidėjęs jautrumas garsui, šviesai, maisto tekstūroms |
Priežastys: genai ir aplinka
Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai. Autizmui būdingi pakitimai įvairiose smegenų zonose.
Paveldėjimo reikšmę įrodo tai, kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų, bei monozigotinių dvynių tyrimai. Aplinkos veiksniai, kurie gali turėti įtakos autizmo atsiradimui, nėra pakankamai ištirti; spėjama apie vyresnį tėvų amžių, nėštumo komplikacijas, aplinkos taršą.
Naujas požiūris: autizmas kaip neuroįvairovės dalis
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, vietoj to, kad bandytų „išgydyti“ ar „normalizuoti“ tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys. Autizmas nėra liga ar asmenybės bruožas. Tai neurologinės raidos ypatumas, galintis paveikti bendravimą, socialinę sąveiką, elgesį ir pasaulio suvokimą.
Terapijos, ugdymas ir ankstyva intervencija
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos.
Gydymas parenkamas pagal vyraujančius simptomus ir nukreiptas į normalaus vystymosi skatinimą ir savarankiškos asmenybės ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas. Situacijų modeliavimas, treniravimas, žaidimas vaidmenimis apima sveikinimąsi, keitimąsi objektais, tarpusavio pokalbius. Sisteminis ir nuolatinis pasikartojančių veiksmų atlikimas siekiant išmokyti vaiką priežastingumo.
Praktiniai patarimai šeimoms
- Mokykitės apie autizmą. Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą. Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią.
- Kreipkitės pagalbos į kitus. Šeima, turinti vaiką su autizmo spektro sutrikimu, dažniausiai yra atsakinga už jo auklėjimą ir gydymą. Tokiu būdu šeimos nariai patiria poveikį savo sveikatai, kuris pats savaime gali pareikalauti gydymo.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos. Autizmo spektrą turintys vaikai skirtingose aplinkose gali elgtis kitaip, pavyzdžiui, mokykloje ir namuose. Vertėtų paskatinti vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje ar pas psichoterapeutę ir skatinti tai atkartoti namuose.
- Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių. Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
- Nepamiškite skirti laiko žaidimams. Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų.
- Atkreipkite dėmesį į miego rutiną ir sensorinę aplinką. Svarbu atsižvelgti į sensorinį jautrumą - šviesą, garsą, kambario temperatūrą, vizualinius bei garsinius dirgiklius.
- Mityba ir jutiminiai pagalbiniai daiktai. Sunkūs minkšti žaislai arba pasunkintos antklodės mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius; magnetinės paveikslėlių kortelės ir atgalinio skaičiavimo laikmačiai padeda suvokti laiką.
Mitas vs faktas
Vyraujantys mitai apie autizmą: kad autizmas yra išgydomas vaikystėje, kad jį sukelia vakcinos, kad visi autistiški žmonės turi ypatingų talentų ar kad jie yra emociškai šalti. Tuo tarpu faktai rodo, kad autizmas nėra liga, o raidos sutrikimas; kad diagnozių skaičius auga dėl didesnio suvokimo ir geresnės diagnostikos; kad ankstyva intervencija pagerina gyvenimo kokybę.
Autizmas suaugusiojo gyvenime ir sveikatos priežiūra
Simptomai išlieka ir sulaukus pilnametystės, tačiau būna nebe tokie akivaizdūs. Autistiškiems asmenims dažnai kyla iššūkių sveikatos priežiūros įstaigose dėl sensorinių ypatumų, komunikacijos sunkumų ir stereotipinių nuostatų. Svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistai turėtų pagrindinių žinių apie autizmą ir suprastų autistiškų asmenų poreikius. Kartais užtenka visai nedaug: prieš bet kokį prisilietimą ar procedūrą tiesiog pasakyti, kas bus daroma.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi. Atkreipdami dėmesį tik į jiems kylančius iššūkius apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Kaip iš tikrųjų jaučiasi sergantis autizmu | Ethan Lisi
Moterys ir autizmas
Autizmas moterims dažnai lieka nepastebėtas, nes joms diagnozuojamas tris kartus rečiau nei vyrams. Dėl gebėjimo maskuoti sunkumus ir prisitaikyti prie aplinkos, autistiškos moterys neretai lieka be reikalingos pagalbos. Net gavus diagnozę, jei kažkuo išsiskiri, neatitinki „standardo“, vis tiek tenka ją nuolat įrodinėti.
Šeimos parama ir emocinė sveikata
Svarbu, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama. Palaipsniui gyvenime paleidus nepriėmimą, gėdą, nusivylimą ir visus slegiančius jausmus įsitvirtino naujas požiūris: „Jeigu pradedi kiekvieną rytą galvodamas: kaip gaila, kad vaikas kitoks - tada labai sunku padėti. Aš supratau, kad, kaip mama, turiu įdėti labai daug, o ne tik ieškoti, ką sutvarkyti.“
Kaip atpažinti autizmą: praktiniai būdai
Pagauk vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą)“. Pagauk vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“. Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“. Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą? Tokie paprasti pratimai padeda įvertinti bendravimo ir dėmesio gebėjimus.
Autizmo istorija ir mokslas
Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 metais JAV gydytojo Leo Kanerio ir beveik tuo pat metu Hanso Aspergerio. Autizmas yra įvairaus laipsnio nervų sistemos vystymosi nukrypimas, pasireiškiantis kūdikystėje ar vaikystėje, kuriam nebūdinga savaiminė remisija. Yra įvairių efektyvių pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo.
Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Atrodo labai mažai, tiesa? O jei pabandytume juos visus suburti į vieną bendruomenę? Šie žmonės sudarytų bene vieną didžiausių Europos šalių.
Autizmas nėra vien tik iššūkiai - šiandien akcentuojami ir autizmo stiprieji bruožai. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi ypatingu dėmesiu detalėms, atkaklumu, specifiniais gebėjimais tam tikrose srityse. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes.
Autizmas nėra gydomas tradicine prasme, tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas.