Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra sudėtinga, daugiaveiksnė būklė, kuri dažnai kyla dėl sąveikų tarp genetinių ir aplinkos faktorių. Tai reiškia, kad ASS niekada negali būti priskiriama viena priežastis ir greičiausiai ši liga yra daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių rezultatas. Kaip dažnai būna, viskas daug sudėtingiau nei atrodo iš pradžių.
Didžiausi tyrimai ir pagrindinės išvados
Tačiau didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 2 milijonai vaikų penkiose šalyse, dar kartą patvirtino, kad genetika iš tikrųjų yra didžiausias autizmo spektro sutrikimo (ASS) rizikos veiksnys. Mokslininkai nustatė, kad autizmo spektro sutrikimas 81 proc. priklauso nuo paveldėtų genų, o aplinkos veiksniai sudaro mažiau nei 20 proc. Kad būtų padarytos šios išvados, tyrime dalyvavo daugiau nei 2 mln. vaikų, gimusių Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Izraelyje ir Vakarų Australijoje tarp 1998 ir 2011 metų. Tarptautinė tyrėjų komanda stebėjo vaikus, kol jiems sukako 16 metų. Iki to laiko ASS diagnozuotas daugiau nei 22 tūkst. vaikų.
Tai ne pirmas kartas, kai tyrimų išvados rodo, kad autizmą daugiausia galima paaiškinti genetika. Dvynių tyrimai pasirodė esą ypač naudingi nustatant ASS paveldimumą. Vienu dvynių tyrimu 2016 m. buvo parodyta, kad ASS išsivystymas yra nuo 64 iki 91 proc. Hallmayeris su savo kolegomis susisiekė su šeimomis, susilaukusiomis dvynių 1987 - 2004 metų laikotarpiu, kurių bent vienas turi autizmo sutrikimą. Tyrėjų grupė išsiaiškino, kad kuomet vienas iš identiškų dvynukų turi autizmo sutrikimą, 77 proc. atvejų jį turi ir kitas. Heterozigotinių dvynių analizė parodė, jog vienam iš dvynių turint autizmo sutrikimą, vos 31 proc. atvejų ir kitas turi tokį pat sutrikimą.
Genetinės priežastys ir mutacijų tipai
Genetinės autizmo priežastys - tai tam tikras pokytis DNR grandinėje (genuose) arba chromosomų skaičiuje ir struktūroje. Tai nuo pat vaiko pradėjimo lemia, kad vaikas bus kitoks - jis gali turėti raidos, kalbos atsilikimą, kitus autizmo požymius. MECP2 geno, esančio X chromosomoje, mutacija lemia taip vadinamą Rett‘o sindromą, kuriuo serga tik mergaitės. Pavyzdžiui, mergaitės, turinčios papildomą X chromosomą, kai jų yra trys vietoje dviejų, būna linkę į agresyvų, asocialų elgesį, autistinio spektro sutrikimus. X hromosomos perteklius berniukams - XXY rinkinys, vadinamas Klainfelterio sindromu - taip pat lemia raidos pokyčius ir autistinio spektro sutrikimus.
Vašingtono universiteto tyrėjai aptiko autizmu nesergančių tėvų organizme naują genų mutaciją, kuri jiems patiems nekelia pavojaus, tačiau gali būti perduota vaikams. Būtent dėl šito atsiranda didelė rizika, kad jų palikuoniams bus diagnozuotas autizmas. Kaip rašoma žurnale „Nature Genetics“, genas dažniausiai aptinkamas, kai šeimoje yra autizmu sergančių žmonių.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Ankstesniame tyrime, kuriuo siekta išsiaiškinti autizmo priežastis, tirtos pirminės mutacijos. Šių genų mutacijų aptinkama autizmų sergančių vaikų organizme, o jų tėvų organizme tų mutacijų nėra. Dabartinio tyrimo autoriai tyrė genų mutacijas, vaikų paveldėtas iš tėvų, kurie patys neturi jokių autizmo požymių, bet perduoda jį sukeliantį geną savo vaikams.
Genetiniai tyrimai: metodai ir rekomendacijos
Rekomenduojame visiems, kuriems diagnozuotas autizmas, atlikti genetinius tyrimus. Kai esate pasirengęs atlikti genetinį tyrimą, rekomenduojama pradėti nuo gydytojo, kuris jums ar jūsų vaikui diagnozavo autizmą. Šis asmuo turėtų galėti nukreipti jus pas vaikų neurologą, medicinos genetiką arba kliniką, kuri specializuojasi autizmu ar vystymosi sutrikimais ir turi genetinių tyrimų patirties. Nerekomenduojame tiesiogiai kreiptis į įmonę dėl genetinių tyrimų. Gydytojas arba medicinos genetikas yra kvalifikuotas ir iš anksto nuspręs, ar testas padės nustatyti mutaciją.
Greičiausiai specialistas pirmiausia pasiūlys atlikti standartinius genetinius tyrimus naudojant mikroschemas. Tačiau 3-10% pacientų, sergančių ASD, turi genetinę variaciją, kuri greičiausiai paaiškina autizmo buvimą. Genetiniai tyrimai sparčiai keičiasi. 2019 m. birželio mėn. klinikinių mokslininkų grupė rekomendavo standartinį genetinį testą pakeisti į egzomų sekos nustatymą. Atliekant šį testą tiriama didelė genetinio kodo dalis, vadinama egzomu, koduojanti apie 20 000 genų.
Exomų sekos nustatymas yra išsamesnis testas, kurio metu tiriama DNR, koduojanti genus. Genetiniai tyrimai taip pat gali aptikti DNR pokyčius, kurie dar nėra pakankamai žinomi, kad būtų galima susieti juos su autizmu. Atlikus daugiau tyrimų ir tiriant didesnę populiaciją, būsimi tyrimų rezultatai atskleis daugiau apie šiuos ryšius. Gali būti atlikti nauji genetiniai tyrimai arba atnaujinti rezultatai. DNR pokytis, kuris nebuvo aptiktas ankstesnio tyrimo metu, arba pokytis, kuris buvo aptiktas, bet nežinojome, ar jis susijęs su autizmu, gali tapti svarbiu jums ateityje. Jūsų specialistas arba genetikos konsultantai padės jums, kai bus gauti nauji tyrimai ar informacija.
SPARK ir kiti iniciatyvos: duomenų kaupimas ir grąžinimas dalyviams
Tirdami sutrikimo paveldimumą, tyrėjai išanalizavo didžiausio genetinio autizmo tyrimo - „SPARK Consortium“ duomenis. Šiame tyrime sukaupti 21 tūkst. dalyvių, iš kurių 6,5 tūkst. diagnozuotas autizmas, duomenys. Tyrėjai konstatavo, kad 95 proc. identifikuotų mutacijų variantų nėra autizmą sukeliančiuose genuose. Būtent todėl reikia atlikti dar daug tyrimų, siekiant suprasti, kodėl atsiranda autizmo sutrikimas.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Genetiniai tyrimai taip pat yra didžiausio pasaulyje autizmo tyrimo SPARK dalis. Jei SPARK aptinka genetinį radinį, susijusį su autizmu, ši informacija tyrimo dalyviams grąžinama nemokamai. Šeimos taip pat gali prisijungti prie genetinių tyrimų, kad padėtų mums geriau suprasti ir rasti naujų genetinių variacijų, susijusių su autizmu, kad ateityje padėtų daugiau žmonių.
Genetikos ir fenotipų tyrimai: kandidatinių genų analizė
Sústreďujeme sa na analýzu vybraných genetických markerov u fenotypovo homogénnych jedincov vzhľadom k veľkej heterogenite spektra autistických porúch. Cieľom takto orientovaného výskumu autizmu môžu priniesť poznatky o účasti vybraných génov na fenotypových prejavoch autizmu. Tím psychológov zabezpečuje výber endofenotypov, ktoré asociujeme s polymorfizmami kandidátnych génov. Sú nimi gény, ktoré tvoria enzymatické pozadie steroidnej metabolomovej kaskady, gény pre oxytocín a oxytocínový receptor aj gény pre pohlavné steroidy a ich receptory a viažuce proteíny.
V predchádzajúcich rokoch sme na základe spolupráce s Autism Research Centre v Cambridge sledovali 10 vybraných genetických polymorfizmov v kandidátnych génoch slovenskej populácie chlapcov s PAS. Sledovali sme gény, ktoré majú účasť na ovplyvnení účinku pohlavných hormónov a oxytocínu a ich receptorov. Následne sme ich asociovali s behaviorálnymi charakteristikami PAS.
V súčasnosti smerujú naše projekty k odhaleniu možných vzťahov medzi aktuálnymi hladinami steroidných hormónov a závažnosti prejavov detí s PAS. Plánujeme použiť genotypizáciu s prístupom WES (celoexómové sekvenovanie) v precízne definovanom homogénnom súbore detí s PAS s využitím DNA knižníc pre všetky analyzované vzorky. Každá sada sekvenovaných dát bude podrobená bioinformatickej analýze a zisťovaniu potenciálne kuzatívnych genetických variantov. Plánujeme použiť analýzu PAS detí a ich rodičov na zistenie de novo resp. zdedených genetických variantov využitím Sangerovej metódy sekvenovania.
Genetinės diagnozės privalumai ir pasekmės šeimai
Genetiniai tyrimai turi daug privalumų. Kai kurie žmonės randa ramybę sužinoję galimą autizmo priežastį ir nustoja lankytis pas vieną gydytoją pas kitą ieškodami atsakymo. Taip pat pacientas kartu su gydančiu gydytoju galės planuoti būsimą sveikatos stebėjimą, galbūt atliekant mažiau medicininių tyrimų. Jei tyrimas parodo, kad tam tikras žinomas genetinis variantas yra susijęs su kita liga, pacientas gali anksčiau pradėti profilaktiką ir gydymą.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Genetinis tyrimas gali būti gelbstintis atrankos įrankis. Kai kurie su autizmu susiję variantai kelia didelę riziką susirgti kitomis sunkiomis ligomis. Pavyzdžiui, žmonės, turintys PTEN variantą, turi didesnę nei įprasta vėžio ir kitų komplikacijų išsivystymo riziką. Žinodami tai, žmonės gali dažniau pasitikrinti dėl vėžio. Jūsų tyrimo rezultatai taip pat gali suteikti informacijos apie kitas įprastas autizmu sergančių žmonių sveikatos būkles.
Gydymas ir valdymas: nuo simptominio iki specifinio
Esant tam tikriems genetiniams autizmo spektro sutrikimams gali būti taikomas simptominis arba specifinis gydymas. Tarkime, jeigu vaikas turi 22 chromosomos mikrodelecinį sindromą (delecija - tai chromosomos dalies netektis) ir vaiko raida atsilieka dėl autizmo, jam gali vystytis ir kalcio trūkumo sukeliami traukuliai, slaptas gomurio nesuaugimas ar imuniteto defektas. Tokiais atvejais vaikui galima skirti kalcio preparatų, taip pat imuninę sistemą stiprinančius preparatus - tai gali pagerinti jo bendrą savijautą.
Sergantiesiems Rett‘o sindromu jau imanomas inovatyvus gydymas kaulų čiulpų transplantacija. Nes patebėta, kad esant šiam sindromui būna sutrikusi smegenų imuninių ląstelių (mikroglijos) veikla. Po kaulų čiulpų transplantacijos pakitusios mikroglijos ląstelės pakeičiamos naujomis.
Praktiniai patarimai tėvams ir specialistams
Tačiau rimtai susirūpinti reikėtų tuo atveju, jeigu dviejų metų vaikas nekalba, nuolatos kartoja stereotipinius, pasikartojančius judesius. Autizmo požymiai gali būti, jei vaikas nebendrauja su kitais vaikais, nemoka žaisti grupėje, neturi komunikacijos įgūdžių, yra sutrikęs atsakas į kito žmogaus emocijas. Tokiam vaikui reikėtų specialistų - vaikų neurologo ir genetiko - konsultacijos.
„Esant genetinėms autizmo priežastims, žmogui gali vystytis ir gretutiniai sutrikimai, pavyzdžiui, nervų sistemos, antinksčių, vaisingumo ir kiti, - teigia dr. D.Serapinas. - Todėl labai svarbu žinoti tikslią autizmo spektro sutrikimų priežastį. Jei ji genetinė - sudaromas sekimo planas, kai galima ištirti kitas organų sistemas, o kartais ir imtis prevencinių priemonių, kad neatsirastų tam tikros komplikacijos. Negana to, tai labai svarbi informacija ir tėvams - priklausomai nuo geno, kuris yra pakenktas, sutrikimo pasikartojimo rizika kitam vaikui gali būti nuo 0,1 iki 25 proc. Tad tėvai, žinodami prognozes, gali nuspręsti, ar planuoti dar vieną atžalą, ar pasirinkti kitus šeimos planavimo metodus.“
„Visais autizmo spektro sutrikimų atvejais tėvų ir pedagogų rolė vaiko gyvenime - nepakeičiama, - teigia medikas. - Net esant nekoreguojamiems genetine prasme sindromams, socialinė, psichologinė pagalba, tėvų savitarpio pagalbos grupės - labai svarbūs komponentai. Tėvams, jei jų vaikui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, reikėtų ieškoti kuo daugiau informacijos apie tai, kuo jie savo vaikui gali padėti. Jei patvirtinama konkreti genetinė liga, galima jungtis prie tarptautinių savitarpio pagalbos grupių, forumų, kur tėvai gali gauti labai daug naujausios informacijos.“
Naujas autizmo tyrimas atskleidžia 4 genetinius tipus – kuris iš jų priklausote jums?
Debatai ir skirtingi tyrimų rezultatai
Ankstesni tyrimai leido manyti, jog autizmo sutrikimai atsiranda daugiausiai dėl genų specifikos. Manyta, kad 90 proc. autizmo atvejų yra nulemti genetinių veiksnių. Visgi, paskutinis tyrimas šį skaičių sumažina iki vos 37 - 38 proc. Tuo tarpu 55 - 58 proc. Tačiau kai kurie mokslininkai nelinkę aklai pasitikėti tokiomis šio naujo tyrimo išvadomis.
Kaip teigia dr. Andrew Adesmanas, vystymosi ir elgesio pediatrijos vyriausiasis direktorius Koheno vaikų medicinos centre Niujorke: „Nors šeimoms dažniausiai labiausiai rūpi aplinkos autizmo rizikos veiksniai, realybė tokia, kad genetiniai veiksniai atlieka kur kas didesnį vaidmenį. Aplinkos veiksniai taip pat lemia daug, tačiau mažiau nei genetiniai. Tai nereiškia, kad galime visiškai ignoruoti aplinkos rizikos veiksnius ir jų sąveiką su genetiniais rizikos veiksniais.“
Ką tai reiškia mokslui ir praktikoms?
Viskas rodo, kad reikia integruoti genetinius tyrimus, ilgalaikius stebėjimus šeimose ir bioinformacines analizes, kad geriau suprastume genų sąveikas, de novo mutacijas ir paveldimus variantus. Šeimos, kuriose jau yra autizmą turinčių narių, gali suteikti vertingų duomenų paveldimų genų mutacijų identifikavimui. Stebint šeimas, kuriose kūdikis yra pirmas asmuo, kuriam diagnozuotas autizmas, taip pat galima sukaupti daugiau vertingos informacijos.
| Aspektas | Santrauka |
|---|---|
| Genetinis indėlis | Didelis (daugelyje tyrimų 64-81% arba daugiau), bet priklauso nuo tyrimo metodologijos |
| Aplinkos indėlis | Reikšmingas, bet dažniausiai mažesnis nei genetinis; neapima skiepų |
| Rekomenduojami tyrimai | Mikroschemos, egzomų sekos nustatymas (WES), šeimos narių analizė |
| Kliniškai svarbu | Genetinė diagnozė leidžia planuoti stebėjimą, prevenciją ir specifinį gydymą |
Apibendrinant, autizmo genetika yra intensyviai besivystanti sritis: ji suteikia paaiškinimų daugeliui atvejų, bet tuo pačiu kelia naujų klausimų. Reikalingi didesni duomenų rinkiniai, ilgesni stebėjimai ir pažangios genetinės bei bioinformatinės priemonės, kad būtų galima tiksliau nustatyti rizikos variantus ir jų sąveikas su aplinka.