Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija teigia, kad „socialinis darbas yra praktinė profesija ir akademinė disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, puoselėjanti socialinę sanglaudą, stiprinanti žmonių gebėjimą savarankiškai veikti visuomenėje ir juos išlaisvinti. Socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir pagarbos įvairovei principai yra svarbiausi socialiniame darbe. Taigi socialinis darbas šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį kuriant išvystytą ir teisinę valstybę. Socialinis darbas sąveikauja su daugelio socialinių ir humanitarinių mokslų, tokių kaip sociologija, psichologija, filosofija ir kt., ir remiasi jų koncepcijomis. Socialinis darbuotojas turėtų gerai išmanyti daugelio disciplinų teorinius pagrindus, nes tai padeda suteikti reikiamą pagalbą ir paramą.”
Socialinis darbas - tai tikslinga veikla visuomenėje, kuria siekiama suteikti pagalbą ir paramą įvairių kategorijų žmonėms, atsidūrusiems sunkioje gyvenimo situacijoje. Socialiniai darbuotojai ne tik teikia konkrečią pagalbą paslaugų gavėjams, bet ir įtvirtina savo profesiją kaip neatsiejamą jos dalį. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairaus amžiaus, požiūrių, skirtingų patirčių asmenimis, kurie dažnai stokoja būtiniausių socialinių įgūdžių, negali pasirūpinti savimi, yra kritiški teikiamai pagalbai. Nėra lengva pelnyti žmonių pasitikėjimą, tačiau tai būtina dirbant tokį darbą. Bet tuo tarpu tai ir yra tikras socialinio darbuotojo profesijos privalumas ir jos prestižas. Socialinius darbuotojus galima vadinti nematomais priešakinės linijos darbuotojais, nes dažnai visuomenė negirdi apie jų darbo rezultatus. Tačiau jie dirba ne dėl to, kad jų darbas būtų įvertintas. Socialinius darbuotojus skatina didžiulis troškimas padėti žmonėms.
Socialiniai darbuotojai metų metus tobulina savo bendravimo, įtikinėjimo ir empatijos įgūdžius, nuolat seka pokyčius, nes ateinant į darbą supranta, kad jie turi gebėti suteikti pirmąją pagalbą, prisiimti atsakomybę už sudėtingų sprendimų priėmimą, mokėti klausyti ir išklausyti, atrasti individualų požiūrį ir sprendimo būdus, bei būti gerais psichologais. Turime pripažinti, kad socialinis darbas yra psichologiškai ir fiziškai sunki profesija, nes socialiniai darbuotojai susiduria su liūdnais ir sudėtingais žmogaus gyvenimo aspektais. Socialinio darbuotojo darbas gali tapti gyvenimo būdu tik tiems, kurie yra pasirengę nesavanaudiškai dirbti žmonėms, kurie negali likti be pagalbos. Galime daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo profesija yra ne tik profesija, bet pašaukimas. Socialiniam darbuotojui tenka dirbti su sunkiausia ir trapiausia materija - individais. Ne kiekvienas gali pajusti kito žmogaus vidinį pasaulį, jį suprasti, ne kiekvienas geba įsigilinti į konkrečias žmogaus problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti.
Profesinis parengimas ir studijų galimybės
Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos pavyzdys rodo, kaip jaunimas susipažįsta su socialinio darbo profesija. Paaiškino, kokių asmeninių savybių reikia kokybiškam šios profesijos įgyvendinimui ir kur galima studijuoti socialinį darbą. Socialinis darbas Lietuvoje rengiamas universitetuose (Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) ir kolegijose (Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Marijampolės kolegija, Panevėžio kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Utenos kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Šv. Ignaco Lojokos kolegija, Kolpingo kolegija). Prieš renkantis, rekomenduojama savanoriauti ir įgyti praktikos Anykščių rajono socialinių paslaugų centre.
Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas. Socialiniam darbuotojui būtinos asmeninės savybės, kurias galima apibendrinti kaip 3A - atvirumas, atsakomybė, atkaklumas. Taip pat svarbi vidinė motyvacija, kantrybė bei empatija. Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba apie 17 tūkst. darbuotojų, o biudžetinėse įstaigose, seniūnijose bei vaikų globos namuose - apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialiniai darbuotojai dirba ir gydymo įstaigose, o jų darbui reikalingos žinios ne tik apie socialinį darbą, bet ir etika, psichologija, teisė, pirmoji pagalba.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Profesinės veiklos pobūdis ir etikos vaidmuo
Socialinis darbas apima profesionalų gebėjimą teikti pagalbą per santykį su aplinka, siekti klientų savarankiškumo, atkurti socialinius ryšius ir padėti gauti reikalingas paslaugas: sveikatos priežiūrą, socialinę paramą, švietimą ir būstą. Dažnai socialiniai darbuotojai veikia kaip tarpininkai tarp asmenų ir institucijų, padėdami spręsti problemas. Socialinio darbuotojo etikos kodeksas (1998) pabrėžia dorovinę atsakomybę klientui, pagarbią, nuosaikią ir atsakingą laikyseną, taip pat būtinybę palaikyti santykius su bendradarbiais ir darbdaviais. Profesinės vertybės, etikos normos ir patirtis sudaro socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir veiklos pagrindus.
Iššūkiai, konkurencija ir karjeros galimybės
Profesijos iššūkiai - emocinis perdegimas, dideli reikalavimai, ilgalaikė įtampa dirbant su pažeidžiamais klientais. Socialinis darbas turi didinti savo prestižą per teigiamą visuomenės nuomonę, profesionalumą ir darbo kokybę. Tai apima papildomą mokymą, nuolatinį tobulėjimą ir gebėjimą dirbti su įvairiais žmonėmis bei institucijomis. Baigus bakalauro ir magistrantūros studijas galima pasirinkti karjerą įvairiose srityse: egzistencinės ar sisteminės psichoterapijos, jaunimo darbuotojai, atvejų vadybininkai, projektų rengėjai ir koordinatai, komandų vadovai, teisėsaugos ar švietimo įstaigose, socialinės reabilitacijos srityje ir kt.
Socialinio darbo praktika šiandien
Šiuolaikinis socialinis darbuotojas turi būti išprusęs žmogus, gebantis dirbti su įvairiomis gyvenimo situacijomis, vykdyti inovacijas ir prisitaikyti prie kintančių poreikių. Socialinio darbo praktika išlieka universalumo ir adaptacijos derinimo sritis, su kuria susiduria tiek pradiniuose mokymuose, tiek profesinėje veikloje. Nors prestižas gali būti laikinas arba susilpnėjęs dėl atlyginimų ir sunkumų, profesionalų įsipareigojimas, vykdymo kokybė ir visuomenės nauda palaiko profesijos svarbą. Socialinis darbas - tai ne tik profesija, bet pašaukimas, kuriuo žmogus įsipareigoja padėti kitiems ir skatinti socialinę teisingumą bei lygybę.
Specialiosios funkcijos ir kompetencijos
Profesinio rengimo pagrindas - specifinės socialinio darbuotojo funkcijos, kurias atitinka techniniai, socialiniai ir strateginiai (planavimo) gebėjimai. Svarbiausia dalis - strateginės kompetencijos, kurios leidžia planuoti ir koordinuoti pagalbos veiklas. Socialinio darbuotojo kompetencijos schema dažnai remiasi Kieran O’Hagan modeliu, kuriame akcentuojama vertybinių nuostatų, medžiagų ir praktikos derinimas. LR Socialinio darbuotojo profesinio rengimo standartas ir etikos normos padeda užtikrinti, kad profesionalas gebėtų kokybiškai atlikti savo funkcijas, laikytis etikos ir teikti pagalbą tinkamomis formomis.
Išvada: socialinio darbuotojo profesija yra dinamiška ir kintanti; jos teorinė ir praktinė bazė apima žinias, modelius, vertybes ir profesinę etiką, o svarbiausia - gebėjimą įsijausti į klientų poreikius ir teikti jų poreikius atitinkančią pagalbą. Socialinis darbas teikia didelį moralinį pasitenkinimą, reikalauja nuolatinio tobulėjimo ir gebėjimo įveikti sunkumus, o prestižas didėja tik tuo atveju, jei visuomenė pripažįsta ir vertina socialinių paslaugų svarbą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #darbuotojps #charakteristika