Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Autizmas - smegenų vystymosi sutrikimas, pasireiškantis ankstyvoje vaikystėje. Vidutiniškai šis sutrikimas būdingas nuo 0,2 iki 0,5 procento vaikų.
Smegenų struktūriniai pokyčiai ir tyrimų duomenys
Jau seniai buvo atrasta, kad penktadaliui sergančiųjų autizmu pacientų pastebimas smegenų padidėjimas, tačiau mokslininkai tiksliai nežinojo, kokių ląstelių sąskaita didėja smegenys. Prie tokios išvados priėjo E. Courchesne vadovaujama mokslininkų grupė. Jie atliko tyrimą, kurį rėmė net penkios JAV autizmo labdaros organizacijos, Kalifornijos universitetas bei JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas.
Septynių mirusių berniukų, sirgusių autizmu, smegenys buvo tiriamos autopsijos metu. Jų duomenys buvo palyginti su šešių berniukų, kurie nesirgo autizmu. Berniukų amžius siekė nuo 2 iki 16 metų. Nustatyta, kad sirgusiųjų autizmu smegenų prefrontalinėje žievėje neuronų skaičius (1,94 milijardo) buvo net 67 proc. didesnis nei nesirgusiųjų (1,16 milijardo). Šis tyrimas atskleidė, kad smegenys padidėja turbūt neuronų, o ne kitų ląstelių sąskaita.
Manoma, kad patologinis neuronų vystymasis prasideda trečią nėštumo semestrą, ir tai gali būti įrodymas, kad autizmo ligos pagrindas yra biologiniai smegenų pokyčiai, prasidedantys dar nėštumo metu. Autizmas iš dalies lemiamas genetinių faktorių. Taip pat pastaraisiais metais pastebėta, kad autizmu sergančių vaikų imuninė sistema elgiasi neįprastai, tačiau tą patvirtino ne visi tyrimai.
Imuninės reakcijos ir smegenų uždegimas
C.A. Pardo-Villamizaras su kolegomis ieškojo konkretesnių skirtumų, o ne visos imuninės sistemos veiklos skirtumų. Mokslininkai ištyrė 11 smegenų audinio pavyzdžių, gautų iš 5-44 metų autizmu sirgusių asmenų, kurie žuvo dėl nelaimingų atsitikimų. Lyginant su kontrolinėmis sveikų žmonių smegenimis, autistų smegenyse pastebėta aktyvesnės imuninės sistemos veiklos požymių ir smegenų uždegimas. „Šis nuolatinis uždegiminis procesas vyko įvairiose smegenų srityse, jį palaiko mikroglija ir astroglija vadinamos ląstelės“, - sakė C.A. Pardo-Villamizaras.
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo atveju
Mokslininkams smegenyse išmatavus imuninės sistemos baltymų citokinų ir chemokinų lygius paaiškėjo, kad jie yra tokie patys, kokie būna uždegimų metu. „Specifinių ląstelių ir baltymų kiekiai rodo, kad tai yra „įgimtos“ smegenų imuninės sistemos dalis. Nepanašu, kad šie sveikam kūnui nebūdingi kiekiai smegenyse atsirado dėl nenormalios už smegenų ribos esančios imuninės sistemos dalies veiklos“, - sakė C.A. Pardo-Villamizaras.
Šiuos duomenis patvirtino iš 5-12 metų amžiaus autizmu sergančių vaikų smegenų skysčio (likvoro) tyrimai. Šiame skystyje citokinų kiekis tai pat buvo padidėjęs. Tikėtina, kad kada nors pagal uždegimo požymius likvore bus nustatinėjama, ar vaikas serga autizmu. Gali būti net ir taip, kad medikai pradės kovoti su šiuo uždegimu, jei tai padės gydyti autizmą.
Genetiniai, biocheminiai ir aplinkos veiksniai
Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai. Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Autizmo priežastys išskiriamos kaip biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu.
Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Kai kuriose šeimose autizmo atvejų pasitaiko daugiau nei kitose. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.
Neurologinės diagnostikos ypatumai ir ankstyva diagnostika
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni. Autizmo požymiai gali pasireikšti jau kūdikiams ar vaikystėje, tačiau šie simptomai ne visada yra užfiksuojami.
Taip pat skaitykite: Vaikų klinikos paslaugos
Sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja autizmą atsižvelgdami į žmogaus bendravimo problemas ir pasikartojančius, ribotus elgesius. Taip pat įvertina autizmo simptomų sunkumą ir nusprendžia, kiek paramos žmogui reikia kasdienybėje. Autizmo diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus.
Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
Elgesio požymiai, sensoriniai sunkumai ir regresija
Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę.
Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus.
Terapijos, intervencijos ir ugdymas
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos.
Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą
Psichologinės ir pedagoginės priemonės: svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos.
Lietuvos kontekstas: prieiga prie paslaugų ir vėlavimas taikyti intervencijas
V. Karvelio teigimu, ankstyvas šios ligos atpažinimas yra svarbus, nes pradinėse stadijose ją lengviau išgydyti arba bent jau sumažinti jos daromą neigiamą poveikį. „Autizmas - ne liga, o sutrikimas. Nors gydymo būdo neegzistuoja, tačiau yra sukurta nemažai efektyvių intensyvios terapijos metodų, su kurių pagalba galima net ir labai kardinaliai sušvelninti autizmo simptomus, net iki visiško jų išnykimo. Kuo anksčiau šie metodai pradedami taikyti, tuo jų poveikis didesnis. Tiesa, Lietuvoje šiuo metu nėra laikomasi šio principo, priešingai - stengiamasi kuo vėlesniam laikui nukelti “nuosprendį”.
O Lietuvos valstybė, pasak psichologo, šeimoms, kurių vaikai serga autizmu, šiuo metu nesuteikia jokios pagalbos. Tiesa, anot pašnekovo, šiuo atžvilgiu mūsų šalis per daug neišsiskiria iš daugelio Europos šalių. „Daug geresnė situacija yra tik Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kai kuriose kitose angliškai kalbančiose šalyse. Ten yra teikiama didelė pagalba, leidžianti, kaip jau ir minėjau, atskirais atvejais kardinaliai sumažinti šio sutrikimo simptomus“.
Kiek Lietuvoje yra vaikų, sergančių autizmu? „Šiuo metu Lietuvoje neturime nei patikimos statistikos, nėra atliktų ir išsamių tyrimų. Jeigu laikytumėmės prieš vienuolika metų S. Lesinskienės tyrimų išvadų, tai galėtume sakyti, kad šis sutrikimas paliečia maždaug vieną vaiką iš tūkstančio. Tačiau, jei remtumėmės moderniais ir autoritetingais tyrimais, atliktais prieš kelerius metus Jungtinėje Karalystėje, turėtume pripažinti, kad šis sutrikimas įvairiomis formomis paliečia vieną vaiką iš šimto.“
Kas padeda šeimai ir vaikui kasdieniame gyvenime
Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant.
V. Karvelis pataria: mokykitės apie autizmą. Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą. Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią. Kreipkitės pagalbos į kitus. Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos. Raskite būdų kurtį ryšį su vaiku be žodžių. Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba. Nepamiškite skirti laiko žaidimams.
Tėvams svarbu išlikti emociškai stipriems, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama. Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu.
Praktiniai pavyzdžiai ir stebėjimo užduotys tėvams
Pagauk vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą)“. Pagauk vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“. Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“. Ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą?
Stiprūs autizmo bruožai ir talentai
Kalbant apie autizmą dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus su kuriais susiduria autizmo spektrą turintys žmonės, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Beje, raidos sutrikimų turėjo ir turi nemažai žymių ir genialių mūsų pasaulio žmonių. Tokių kaip Stanley Kubrick, Charles Robert Darwin, seras Anthony Hopkins. Daugelis autistiškų žmonių turi unikalias stiprybes ir gebėjimus.
Ankstyva intervencija ir autistinės smegenys
Trumpa lentelė: pagrindiniai autizmo smegenų ir elgesio aspektai
| Aspektas | Rasti skirtumai / poveikis |
|---|---|
| Smegenų tūris ir neuronų skaičius | Padidėjęs smegenų tūris; prefrontalinėje žievėje neuronų skaičius gali būti žymiai didesnis |
| Imuninės reakcijos | Padidėję citokinų ir chemokinų lygiai, uždegimo požymiai smegenų audinyje ir likvore |
| Genetiniai veiksniai | Stiprus genetinis komponentas; keli genų ir sindromų ryšiai, bet nėra vieno specifinio geno |
| Elgesio požymiai | Socialinės sąveikos sunkumai, pasikartojantis elgesys, sensoriniai sutrikimai, galimas regresas |
| Ankstyva intervencija | Didina galimybes sušvelninti simptomus, gerina ilgalaikę prognozę |