Žvelgiant į tai, kaip keičiasi ir visuomenės, ir švietimo ugdymo įstaigų požiūris bei pasirengimas įtraukčiai, panašu, kad pokyčiai vyksta. Yra mokyklų, kurios neskirsto vaikų seniai, yra tokių, kurios atverti duris ruošiasi tik dabar. Kaip jūs vertinat, kaip pasikeitė visuomenė, švietimo bendruomenė ir sistema šiuo klausimu, kai sužino, kad turės bendraklasį autistišką vaiką.
Kaip keičiasi požiūris ir pasirengimas
Asociacijos vertinimu, stebime, kad pokyčiai vyksta ir vyksta gana greitai. Tiesa, pasakyti to apie visų mokyklų komandų nuostatas, deja, negalime. Aišku, greičiausiai keičiasi įstatymai, požiūris - lėčiau. Sutinkame su pastebėjimu, kad dalis mokyklų jau kurį laiką yra įtraukties kelyje, tačiau iki šiol turime ir tokių, kurios visais būdais bando nepriimti mokinių su specialiaisiais ugdymo poreikiais, ypač jei tų poreikių lygis yra didelis arba labai didelis. Iki šiol pasitaiko atvejų, kai tėvai išgirsta siūlymą rinktis kitą mokyklą, nes joje neva bus daugiau pagalbos. Tačiau tokios stebuklingos mokyklos, kuri šiuo metu būtų pasiruošusi viskam - nėra.
Yra tiesiog mokyklos, kurios nusprendžia: šis vaikas gyvena mūsų aptarnaujamoje teritorijoje, mes neturėjome tokio mokinio iki šiol, bet mes jį priimsim, mes priimsim šitą iššūkį ir padarysime viską, ką galime, kad šis mokinys taptų tikru mūsų bendruomenės nariu. Būtent taip nusprendė pradinė mokykla, kurią prieš keturis metus pradėjo lankyti mano sūnus. Buvo ir daug nerimo, ir baimių, ir iššūkių - ir sūnui, ir mokyklos komandai, ir mums, tėvams. Bet visada buvo noras ieškoti sprendimų kartu ir mes tikrai juos rasdavom.
Mokytojas kaip raktas: su kuo svarbiausia kalbėti
Visus šiuos elementus sujungia klasės mokytojas - jis tarsi raktas, nes tiesiogiai dirba kurdamas klasės aplinką, klasės draugų ir jų tėvų požiūrį. Tačiau svarbu kalbėti ir apie mokyklą kaip bendruomenę. Tą bendruomenę sudaro mokyklos komanda, mokiniai ir jų tėvai. Matyti savo mokyklą kaip vietą, kur yra laukiami visi, pirmiausia yra mokyklos komandos sprendimas. Jei tokia nuostata yra, tą jaučia tėvai, kurie atveda savo atžalas į šią ugdymo įstaigą.
Svarbu mokyklos komandai aktyviai dirbti su tėvų bendruomene. Pokalbiai su tėvais gali padėti sumažinti baimes ir nesusipratimus, kurie gali kilti dėl nežinojimo. Svarbu skatinti draugiškos klasės bendruomenės kūrimą. Jei kiltų iššūkių, svarbu informuoti bendraklasių tėvus apie tai, kokių veiksmų imasi mokyklos komanda. Ne mažiau svarbus ir darbas su vaikais: internete yra nemažai geros informacijos, kuri gali padėti mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams pasiruošti tokiam pokalbiui.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Tėvų ir bendraklasių baimės: ką dažniausiai gąsdina ir kaip jas mažinti
Daugelis klausimų, dėl kurių nerimauja autistiškų vaikų tėvai, yra universalūs: ar mano vaikas gerai jausis, ar jam patiks mokytis, ar noriai eis į mokyklą, ar ras savo vietą klasėje, ar pavyks užmegzti glaudų ryšį su mokytoja, ar nepatirs patyčių ir atstūmimo ir pan. Taip pat yra ir specifinių klausimų: ar mokykla užtikrins visą reikalingą pagalbą, ar vaikas, jei jam reikalinga, turės mokytojo padėjėją, ar mokyklos komanda bus atvira dialogui ir pasirengusi bendradarbiauti, sprendžiant iškylančius iššūkius, ar iškart pasiūlys rinktis namų mokymą arba kitą mokyklą.
Kiekvienam tėvui svarbu, kad jo vaikas gautų pakankamai mokytojų dėmesio, o, iš kitos pusės, kad klasėje būtų darbinga ir draugiška aplinka. Galime daryti prielaidą, kad baimės dėl autistiško mokinio klasėje gimsta iš abejonių, kad visas dėmesys bus skiriamas tik autistiškam vaikui ir nukentės ugdymas klasėje. Taip pat tikėtina, kad iš pradžių tėvai nežino, koks tas autistiškas vaikas. Tačiau geroji patirtis rodo, kad jei klasėje yra pakankamai pagalbos, mokyklos komanda dirba užtikrintai, visi klasės vaikai gali sklandžiai dalyvauti ugdymo procese, tada baimės dingsta, o pagrindo skundams ir konfliktams nebelieka.
Patarimai pedagogams prieš priimant autistišką vaiką
Kai mokytojas sužino, kad į jo klasę ateina autistiškas mokinys, svarbiausia būti atviram ir empatiškam. Galima pradėti nuo susipažinimo su vaiku ir ryšio užmezgimo su jo šeima. Tėvai dažniausiai yra tie žmonės, kurie turi labai daug motyvacijos, kad jų vaikui pasisektų. Jie pažįsta savo vaiką ir gali pasidalinti savo žiniomis.
Dar vienas patarimas būtų: pagal galimybes susisiekti ir organizuoti susitikimą su įstaiga, kurią vaikas lankė iki tol. Ta komanda sukaupė žinių apie šį konkretų vaiką, jo galias, jo sunkumus ir apie tai, kas padeda geriau atliepti jo poreikius. Tai nėra labai dažna praktika Lietuvoje, tačiau kai kuriose šalyse tokie dviejų įstaigų susitikimai yra privalomi.
Taip pat pagal galimybes patartina dalyvauti mokymuose, skaityti literatūrą, o, prireikus, kreiptis pagalbos - į Lietuvos įtraukties švietime centro autizmo spektro sutrikimų grupę (buvusi LASUC SRVKS). Ten dirbantys specialistai gali atvykti į ugdymo įstaigą, stebėti pamokas, teikti rekomendacijas ir konsultacijas, kartu rasti sprendimų dėl konkretaus mokinio situacijos.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Praktiniai patarimai: kaip organizuoti klasės aplinką ir bendravimą
- Dirbti su klasės vaikais: visą laiką priminti jiems, kad kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir mes visi turime teisę būti suprasti bei priimti.
- Nereikia akcentuoti diagnozių - vaikams reikia paprastų paaiškinimų, kodėl klasiokas sėdi su ausinėmis, kodėl jam reikia kartais išeiti pabūti vienam ir pan.
- Naudoti vizualinę pagalbą: paveikslėliai, simboliai, tvarkaraščiai padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti aplinką.
- Sukurti nusiraminimo erdvę: išskirtą vietą, kurioje vaikas galėtų atsipalaiduoti ir nusiraminti.
- Užtikrinti struktūruotą ugdymą: nuoseklumas ir rutina suteikia saugumo jausmą.
- Teigiamas paskatinimas: girkite vaiką už kiekvieną pasiekimą ir aiškiai pasakykite, už ką giriate.
Kas dar trūksta sėkmingai įtraukčiai
Kalbant apie autistiškų vaikų įtrauktį į bendro ugdymo įstaigas, yra keletas sričių, kuriose stebimas judėjimas į priekį, tačiau yra ir nemažai iššūkių, kuriuos dar reikia įveikti. Matome, kad atsiranda vis daugiau mokyklų, kurios priima autistiškus mokinius ir suteikia jiems kokybišką ugdymą. Matome, kad rengiama vis daugiau mokymų, renginių ir susirenka tikrai ne mažas specialistų būrys. Tai rodo, kad didėja skaičius žmonių, kurie ieško atsakymų, nori žinoti, pažinti, o žinios yra pagrindinė sąlyga nykti mitams, nusistatymams, stereotipams.
Tačiau suprantame, kad mokymų poreikis yra milžiniškas, ir nei ŠMSM, nei mes neturime resursų tą poreikį atliepti greitai. Taip pat suprantame, kad turi būti sukurta visų dalykų užduočių bazė, kuri padėtų mokytojams greičiau ruoštis pamokai. Dabar matome, kad pagalbos kiekis gali priklausyti nuo to, kokioje savivaldybėje autistiškas mokinys gyvena, o tai turi pasikeisti. Bet vis dėlto didžiausias iššūkis yra nuostatos ir požiūris, kuriems pasikeitus sėkmingos įtraukties atvejų turėsim gerokai daugiau.
Kas yra autizmas ir ko svarbu nepamiršti
Autizmas yra kitoks pasaulio matymas, suvokimas ir jutimas. Mokslininkai sako, kad žmonės gimsta autistiškais. Tam, kad būtų nustatyta diagnozė, vaikas arba suaugęs asmuo turi turėti ypatumų trijose veiklos srityse: bendravime, socialinei sąveikoje ir elgesyje. Ką labai svarbu suprasti apie autizmą - tai platus spektras, ir tai reiškia, kad kiekvienas autistiškas asmuo bus vis skirtingas, jo galios ir sunkumai bus unikalūs.
Autistiški žmonės dažnai suvokia ir supranta socialinius signalus kitaip nei neurotipiški žmonės. Jie gali turėti sunkumų su akių kontaktu, neverbaline komunikacija ar socialiniais pokalbiais, bet tai nereiškia, kad jie nenori bendrauti - dažnai jie tiesiog bendrauja savotiškai, kitaip. Labai dažnai autistiški žmonės turi sensorinių ypatumų - jie gali būt itin jautrūs garsams, šviesoms, kvapams, tekstūroms ir pan. Daugelis autistiškų žmonių mėgsta rutiną ir struktūrą: tai suteikia jiems saugumo jausmą.
Intervencijos ir ankstyva pagalba
Pastebėjus, kad vaikui atsirado autizmo spektro sutrikimui būdingų požymių, patarčiau kuo anksčiau kreiptis į specialistus. Kuo anksčiau bus nustatytas ASS ir pradėtos taikyti intervencinės programos, tuo geresnius rezultatus galima pasiekti. Šiuo metu veiksmingiausia, moksliniais tyrimais pagrįsta ABA.
Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai
Patvirtinus diagnozę tėvus užplūsta daug neigiamų emocijų. Visiškai natūralu, kad tokie jausmai kyla - lauktas ir mylimas vaikutis yra kiek kitoks nei visi. Tačiau tai tikrai nėra galutinis nuosprendis. Tėvai turėtų suprasti, kad anksti pradėjus taikyti individualizuotas intervencines programas galima pasiekti gerų rezultatų.
Praktiniai patarimai tėvams
- Dalinkitės informacija: Svarbu, kad tėvai kuo anksčiau informuotų mokytojus apie vaiko autizmo diagnozę. Papasakokite, kas vaikui padeda susikaupti, nusiraminti ar komunikuoti.
- Svarbūs dokumentai: Tėvai turėtų mokyklai pateikti specialiųjų poreikių vertinimus ar terapijos rekomendacijas.
- Emocinis palaikymas: Palaikykite atvirą dialogą, dalinkitės iššūkiais ir džiaugsmais.
- Reguliarūs susitikimai: Skatinkite reguliarius susitikimus tarp tėvų ir mokytojų, aptarkite vaikų pažangą ir derinkite strategijas.
- Mokymai: Mokytojams ir tėvams gali būti naudinga gilinti savo žinias apie autizmą.
Rekomendacijos mokykloms ir dokumentai
Kristina Košel-Patil tikisi, kad problemas, kylančias dėl į mokyklas ateinančių autistiškų vaikų, padės spręsti švietimo ministro patvirtintos Ugdymo organizavimo rekomendacijos mokiniams, kuriems diagnozuotas autizmas. Jomis turėtų vadovautis mokyklos, siekiančios kokybiško ir efektyvaus ugdymo(si) proceso. Tai - pirmasis Lietuvoje dokumentas, kuriame nuosekliai aprašyta, kaip mokykloje turi būti organizuojamas autistiško mokinio ugdymas.
Rekomendacijose nurodoma, kad jei vaikui reikia, turi būti taikoma vizualinė komunikacija, struktūruotas ugdymas, turi būti nusiraminimo erdvė, būtina sukurti individualios pagalbos vaikui planą, kiekvienas vaikas turi turėti koordinuojantį asmenį, mokykla privalo organizuoti susirinkimus, stebėti vaiko pažangą ir, jei jos nėra, turi galvoti, ką daryti, ką keisti ir pan.
Kas daroma gerai ir kur reikia tobulėti
Matome, kad rengiama vis daugiau mokymų, renginių ir susirenka tikrai ne mažas specialistų būrys. Praeitais metais Asociacija išleido specializuotą knygą apie vieną iš ugdymo metodų - ir, galime pasidžiaugti, kad iš viso tiražo liko tik keli egzemplioriai. Tačiau suprantame, kad mokymų poreikis yra milžiniškas, ir nei ŠMSM, nei mes neturime resursų tą poreikį atliepti greitai. Taip pat suprantame, kad turi būti sukurta visų dalykų užduočių bazė, kuri padėtų mokytojams greičiau ruoštis pamokai.
Pirmiausia, trūksta specialistų - specialiųjų pedagogų, psichologų, mokytojų padėjėjų. Norinčių dirbti tokį darbą nedaug, juk jų atlyginimas tesiekia minimumą, o darbas specifiškas, bet kuris žmogus negali jo dirbti. Kitose šalyse tam, kad žmogus galėtų dirbti tokį darbą, jis turi turėti tam tikrą išsilavinimą, o Lietuvoje užtenka vidurinio mokslo atestato, be to, norintiems dirbti šį darbą nesuteikiama galimybė baigti kursų.
Kaip kalbėtis su vaikais apie autistišką klasės draugą
Pirmiausia, siūlau visuomet atminti, kad tango šokamas dviese, o ratelis - visa kompanija. Autistiškas vaikas turi išmokti dalyvauti dialoge ir dirbti grupėje, o kiti vaikai - būti drauge, bendrauti su juo. Tai yra naudingas įgūdis: gebėjimas suprasti labai įvairius žmones praplečia galimybių spektrą.
Integracija nevyksta per vienišas autistiško žmogaus pastangas prisitaikyti, ji vyksta per sąveiką. O tam, kad ji vyktų, vaikai turi pasitikėti vieni kitais. Raktinis momentas būtų vengti demonizavimo ir pasistengti ne tik empatiškai sureaguoti į vaiko emocijas, bet ir neuždėti blogiečio etiketės „skriaudėjui”.
Praktiniai kasdienybės patarimai ugdymui namuose ir mokykloje
| Sritys | Konkrečios priemonės |
|---|---|
| Komunikacija | Vizualiniai tvarkaraščiai, trumpi aiškūs sakiniai, alternatyvios komunikacijos priemonės |
| Jutiminė aplinka | Nusiraminimo erdvė, triukšmo mažinimas, patogios kėdės, ausinės |
| Elgesio valdymas | Teigiamas paskatinimas, užduočių skirstymas į dalis, aiškūs taisyklių rėmai |
| Bendradarbiavimas | Reguliarūs susitikimai tėvams-mokytojams, specialistų konsultacijos |
Specialiojo ugdymo mokytojo interviu klausimai ir sėkmės patarimai
Leiskime autistiškiems vaikams augti pilnavertiškai
Autizmo spektras yra toks įvairus, kad jo pradžioje gali būti ypatingai komunikabilus asmuo, tačiau susiduriantis su sensoriniais iššūkiais, o spektro pabaigoje - intelekto negalią turintis asmuo. Svarbiausia - suprasti, kad kiekvienam vaikui reikia surasti atskirą būdą, kaip prie jo prieiti, kaip jį auklėti ir ugdyti. Mokytojams ir tėvams būtinas nuolatinis bendradarbiavimas, empatiškas požiūris ir parama.
Auginti tokį vaiką nėra lengva. Jis reikalauja daug dėmesio, laiko ir kantrybės. Kita vertus, sunkumai mus pačius praturtina. Autistiškas vaikas pirmiausia yra vaikas: jis nori būti suprastas, mokytis, džiaugtis ir būti laimingas. Kuo anksčiau imsitės atsakingai pasirinktos intervencinės programos ir kuriate palankią aplinką - tuo geresnę ateitį suteiksite savo vaikui.
Geros praktikos pavyzdžiai rodo, kad, jeigu mokytojas pasiruošęs atidaryti savo klasės duris konsultantams, jei mokytojas ir komanda pasiruošę išgirsti, ką galime padaryti kitaip ir realiai taikyti naujas strategijas ir praktikas savo klasėje, maždaug 95 proc. atvejų situaciją galima pagerinti.
tags: #autistiskas #vaikas #bendrojoje #grupeje