Aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims norint dirbti socialinį darbą Lietuvoje, kokios yra socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo galimybės ir kaip vertinamos jų kompetencijos. Straipsnyje derinsime oficialius teisės aktų nurodymus su praktinėmis įžvalgomis iš patirčių ir nuostatų, kurios išryškėja socialinėje aikštelėje.
Kvalifikaciniai reikalavimai socialiniams darbuotojams
Norint dirbti socialiniu darbuotoju, būtina atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus, socialiniu darbuotoju gali dirbti asmenys, kurie: Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. dirbti socialiniu darbuotoju turėjo teisę asmenys įgiję aukštąjį (universitetinį ar koleginį) socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Išimtis taikoma tiems, kurie studijavo ir siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą iki 2011 m. liepos 1 d. ir liko studijuoti mažiau nei 2,5 metų, bei tiems, kuriems nuo įstatymo įsigaliojimo iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 7 metai. Taip pat taikomas reikalavimas įgyti išsilavinimą tiems socialiniams darbuotojams, kuriems tai netaikoma dėl išimčių.
Socialiniais darbuotojais laikomi: socialinių paslaugų įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms); socialinis darbuotojas; socialinio darbo organizatorius; socialinių programų koordinatorius; socialinio darbo vadybininkas; specialistas socialiniam darbui (dirbantis seniūnijoje).
Ministerija nusprendė - turintys socialinio pedagogo išsilavinimą nebegalės būti socialiniais darbuotojais, tačiau pereinamasis laikotarpis leidžia per 5 metus įgyti socialinio darbuotojo išsilavinimą. Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Socialinis darbas yra pagalba žmonėms, atsidūrusiems sunkioje padėtyje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio darbo krypties studijos ir praktika
Socialinio darbo krypties studijos orientuotos į visos įstaigos bei organizacijos paslaugų kokybės tobulinimą. Nėra atsakomybės perėmimo vien tik institucijai - socialinis darbuotojas taip pat atsakingas už savo kompetenciją. Tačiau įstaigos turi užtikrinti galimybes ir finansavimą profesinei kompetencijai tobulinti.
Studentai realistinėje aplinkoje gali atlikti praktiką įvairiose valstybės ir nevyriausybinių organizacijų įstaigose, kur įvertina klientų socialinius poreikius, planuoja ir teikia konkrečią socialinę paramą, atstovauja asmens interesams institucijose, vertina paramos proceso rezultatus ir koordinuoja paslaugų teikimą. Be to, praktikoje atsiskleidžia 25 proc. patirties dalies poreikis užsienyje, o rinkoje augantis Europos Sąjungos poreikis dar labiau skatina tarptautinę patirtį.
Profesinės kompetencijos tobulinimas
Kaip ir anksčiau, socialiniai darbuotojai privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė: iš 16 valandų 60 proc. turi būti surenkama pagal patvirtintas programas arba per aukštąsias mokyklas, vykdančias socialinio darbo studijas. Taip pat gali būti dalyvaujama Globėjų ir įtėvių mokymo (GIMK) programose arba kitose ministerijos/ departamento patvirtintose programuose, bei dalyvauti supervizijoje.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra susijęs su kompetencijų vertinimu ir įsivertinimu: rekomenduojama aptarti rezultatus su vadovu ar kolega, siekiant išlaikyti objektyvumą ir tiksliai identifikuoti tobulintinas sritis. Svarbu, kad įstaigos biudžete būtų numatytos lėšos profesinei kompetencijai tobulinti. Jei trūksta darbuotojų, gali būti taikomos teisės naudotis išimtimis ir siūlomos alternatyvos, pvz., užimti socialinio darbuotojo padėjėjo pareigas.
Trūkumas ir patirtys
Lietuvoje socialinių darbuotojų skaičius yra maždaug 7 procentais mažesnis nei reikia, o problema ypač gilėja. Didžiausias trūkumas jaučiamas pagalbos šeimai skyriuje - trūksta apie 19 darbuotojų. Socialiniai darbuotojai dalijasi patirtimi: kuriant konstruktyvius išeitis, stiprus pasitikėjimo ryšys su klientais laikomas vienu svarbiausių privalumų. Taip pat įžvalgos rodo, kad visuomenė kelia didelius lūkesčius ir kartais per greitai tikisi rezultatų, nepagrįsdama jų realybėje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinių darbuotojų patirtys ir įžvalgos
Aušra Žukauskienė pabrėžia kasdieninį iššūkį ir tvirtą ryšį su klientu kaip vieną pagrindinių privalumų. Šarūnas Vainius Suchovas pastebi, kad visuomenė laukia greitų rezultatų, bet nepaiso socialinės įvairovės iššūkių ir srities reikšmės. Aurika Lazdauskienė džiaugiasi savo vieta ir įgyvendintais pokyčiais klientų gyvenimu. Vedėja Neringa Žalėnė vertina atnaujinančius išteklius ir įvairių grupių judėjimus, kurie plėtoja profesinį akiratį. Alina Šukevič akcentuoja, kad socialinis darbas reikalauja nuolatinio tobulėjimo, iniciatyvumo ir kūrybiškumo.
Socialinių darbuotojų diena - Rugsėjo 27-oji - yra svarbi data, Lietuvos Socialinių Darbuotojų Dienos minėjimui. Taip pat pateikiama informacija apie galimybes kelti kvalifikaciją, įsivertinimą ir karjeros pasirinkimus.
Kas toliau studijose ir karjeroje
Studentams siūlomos galimybės pasirinkti individualius studijų modulius nuo 10 iki 25 proc. integruoti į bendrą studijų programą. Stojant į universitetą su reglamentuojamais papildomais reikalavimais galima kreiptis dėl diplomo pripažinimo ar pažymių konvertavimo. Pagrindiniai stojimo terminai ir priėmimo etapai yra suklasifikuoti LAMA BPO sistemas.
Absolventai turi platų karjeros lauką: socialinių projektų vadovas ar koordinatorius, bendruomeninių paslaugų vadovas, probacijos specialistas, viešojo administravimo specialistas, jaunimo darbuotojas ar atvejo vadybininkas. Jie gali dirbti tiek valstybės ir savivaldybių institucijose, tiek nevyriausybiniuose organizacijose (NVO) ir privačiose įmonėse, kurios teikia socialines paslaugas. Taip pat studijų baigimo keliamos perspektyvos įtraukti į psichoterapijos, meno terapijos, gyvūnų terapijos studijas ir kt.
Reikalingi įsivertinimai ir etiniai aspektai
Profesinės kompetencijos tobulinimas turi būti skaidrus ir objektyvus, o socialinis darbuotojas turi turėti galimybę augti be baimės dėl neigiamų pasekmių dėl įsivertinimo. Tai būtina, kad būtų užtikrintas teigiamas santykis tarp darbuotojo ir klientų bei siekiama nuolatinio profesinio tobulėjimo.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialiniai patarimai ir neteisybės Lietuvoje
Karjeros ir praktikos pavyzdžiai
Šioje dalyje pateikiama praktinių įžvalgų iš taisyklių ir asmeninių patirčių: Simon Schwarz ir Eglė Došienė įvardija studijų naudą, praktikos svarbą ir teigiamą poveikį profesinei tapatybei. Jie pabrėžia tarpkryptinės žinios, diskusijų su dėstytojais svarbą ir tai, kaip studijos formuoja profesinį požiūrį ir gebėjimą taikyti žinias darbo kontekste.
Тeksto santrauka ir meta duomenys
Šiame straipsnyje detaliai nagrinėjama, kokie reikalavimai keliami socialiniams darbuotojams Lietuvoje, kokios kompetencijos svarbiausios, kokios galimybės yra tobulinti jas, kokie yra karjeros keliai ir iššūkiai, su kuriais susiduria šios profesijos atstovai.
tags: #aukstaji #socialinio #darbo #ar #jam #prilyginta