Socialinės garantijos yra svarbi valstybės paramos dalis, užtikrinanti tam tikrą saugumo lygį įvairiose gyvenimo situacijose. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines socialines garantijas Lietuvoje, ypač dėmesį skiriant šeimoms su vaikais bei tam tikrų profesijų atstovams.
Socialinės garantijos šeimoms su vaikais
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų).
Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. darbo užmokesčio.
Tėvystės atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.
Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc. darbo užmokesčio.
Vaiko priežiūros atostogos
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai.
Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų).
Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai:
- Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc. darbo užmokesčio.
- Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 24 mėnesių, išmoka atitinkamai mažesnė.
Vaikadieniai
Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius).
Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
4 darbo dienų savaitė viešajame sektoriuje
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Vaikų kambariai valstybės įstaigose
Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.
Socialinės garantijos tam tikrų profesijų atstovams
Ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniai
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas numato, kad ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantys žmonės draudžiami darbingumo netekimo atvejams.
Įstatymas taip pat garantuoja, kad ligos židinyje dirbusiam specialistui netekus dalies sveikatos ir darbingumo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo vienų iki penkerių metų darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad planuoja koronavirusą COVID-19 įtraukti į ypač pavojingų ligų sąrašą.
Policijos pareigūno darbas
Policininko darbas yra įdomus, prasmingas, bet ir nelengvas, skirtas drąsiems bei pilietiškiems žmonėms.
Policijos misija - ginti Lietuvos žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir Valstybę, padėti žmogui, šeimai ir bendruomenei.
Jei sėkmingai baigsite policijos pareigūnus rengiančią mokymo įstaigą, darbo vieta Jums bus garantuota.
Užtikrinamas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas ir karjeros galimybės.
Lietuvos policijoje dirba beveik 10 000 žmonių, o daugiau nei 40 proc. policijos darbuotojų turi daugiau nei 20 metų patirties.
Tačiau policininko darbo valandos nėra griežtai apibrėžtos, o policija dirba visą parą bei švenčių dienomis.
Svarbu ir tai, kad policininkas niekada nedirba vienas, o visuomet būsite didelės ir darniai veikiančios komandos dalimi.
Būti policininku: privalumai ir trūkumai | 5 geriausi
Socialinė parama ir "atidirbimas" už ją
Žmonėmis, kurie neturi minimalių pajamų, valstybė turėtų pasirūpinti užtikrindama jų minimalius poreikius.
Jeigu žmonės privalo „atidirbti“, tada turi būti sudaroma darbo sutartis ir suteikiamos su tuo susijusios socialinės garantijos - šiuo metu už šiuos žmones nemokamas socialinis draudimas.
Savivaldybėms tai yra patogu, nes jos taupo pinigus, kuriuos išleistų mokėdamos, tarkim, šlavimo ar valymo paslaugas teikiančiai įmonei, bet šį darbą atlieka paramos gavėjai, už kuriuos nereikia mokėti tiek mokesčių, kiek reikėtų turint darbo sutartį.
Dalis specialistų, kurie palaiko „atidirbimą už pašalpas“ idėją, sako, kad tokiu būdu žmonės nepraranda įgūdžių - net jei tai ir nėra tikras darbas, vis dėlto žmonės priversti išeiti iš namų, taip pat dalis socialinę paramą gaunančių asmenų turi įvairių priklausomybių, tad išsilaikyti tikrame darbe jiems būtų sunku.
Daug metų kalbame apie vadinamųjų minkštųjų paslaugų trūkumą: turi būti paslaugų teikėjai, kurie padeda išeiti iš tokių ydingų ratų, kurie ieškotų darbdavių, sutinkančių priimti žmones į darbą, padėtų spręsti tokias problemas kaip priklausomybės, skolos, antstoliai.
Paramos gavėjai dažniausiai turi ne vieną barjerą, dėl ko jie nedirba. Tai tokių individualizuotų paslaugų dažnai tiesiog nėra.
Aš kalbu apie palydėjimą, įgūdžių ugdymą. Antra, aš galiu remtis mūsų pačių organizacijos patirtimi, kur pavyksta ištraukti apie pusę žmonių, vadinasi, tai įmanoma.
Savivaldybės galbūt galėtų dengti įsiskolinusių žmonių skolas - be abejo, su tam tikromis sąlygomis ir įsipareigojimais. Bet taip žmonės galėtų vėl pradėti dirbti legaliai ir mokėti mokesčius.
Mūsų klientai dabar yra daugiausia žmonės su negalia, bet esame dirbę ir su romais, ir su socialinės paramos gavėjais.
Mes aiškinamės poreikius ir iššūkius, su kuriais konkretus žmogus susiduria. Aiškinamės, kokios yra stipriosios to žmogaus pusės, ką jis gali pasiūlyti darbo rinkai.
Taip dirbame kelis mėnesius, o kartais ir ilgiau, kad žmones paruoštume darbo rinkai, tačiau ne profesine prasme, bet labiau psichologiškai, stiprinant socialinius ir komunikacinius gebėjimus, kad žmonės kalbėtų bent kiek verslo lūkesčius atitinkančia kalba.
tags: #socialines #garantijos #zmonems