Jau beveik metai kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Patirtys yra įvairios. Dirbant kilo daug klausimų. Tai nestebina, kadangi vaiko teisių apsaugos sistema keitėsi iš esmės. Įstatymas iki šios dienos kelia daug klausimų ir diskusijų. Mes, praktikai, su skirtinga patirtimi darbo su šeima srityje, praeitą pavasarį atradome įstatymo sudėtingumą, kai stengėmės suprasti skirtingus naujo įstatymo aspektus. Mes tęsiame savo susitikimus, nes mums rūpi pagalba vaikams ir jų šeimoms, vaikai, kurie yra fizinio ir/ar psichologinio smurto rizikoje ar jiems trūksta esminių sąlygų augti emociškai ir fiziškai saugioje aplinkoje.
Kas keičiasi naujoje sistemoje
Naujoje sistemoje daug dėmesio skiriama atvejo vadybininko vaidmeniui, užduotims, požiūriui, kompetencijai, tačiau neturėtume pamiršti ir socialinio darbuotojo vaidmens. Aprašyta šeima susidūrė su socialiniu darbuotoju dar prieš įsigaliojus naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui. Vėliau, 2018 m. rudenį, atvejo vadybininkas buvo paskirtas organizuoti atvejo vadybos procesą šeimoms. Pirmoji dalis yra parašyta socialinio darbuotojo. Jis pateikia savo požiūrį į šeimą ir įvykusius pokyčius. Antroji dalis yra parašyta atvejo vadybininkės.
„Su šeima pradėjau dirbti 2017 m. liepos mėn. Šeima iki tol socialiniams darbuotojams žinoma nebuvo, joje augo trys vaikai: du berniukai 14 m., 6 m. ir mergaitė 6 mėn. Vyras, gyvenantis su šeima, buvo tik mergaitės tėtis, o berniukų tėtis po suicido neišgyveno. Vyras dirbdavo užsienyje ir grįždavo namo trumpam laikui. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog mama piktnaudžiauja alkoholiu, nesusitvarko su vaikais, nepalaiko emocinio ryšio, neugdo vaikų socialinių įgūdžių, daugiausiai dėmesio skiria tik mergaitės poreikiams tenkinti. Vyresnis berniukas Lukas nelankė mokyklos, nors ji buvo visai šalia jo namų, jaunėlis sūnus Matas nepasižymėjo gerais mokymosi rezultatais. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog moteriai trūksta emocinio palaikymo, ji yra priklausoma nuo vyro kaip pajamų šaltinio. Šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. 2018 m. sausio mėn. abu berniukai ir mergaitė buvo paimti iš šeimos dėl žalingo alkoholio vartojimo.“
„Rezimingant įvykusį laiką, 2018 m. vasario mėn. iš užsienio grįžo mergaitės tėvas ir jis turėjo teisę susigrąžinti mergaitę, kadangi laikinai apribota tėvų valdžia buvo tik mamai, tačiau balandžio mėn. Tuo metu moteris jau gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo žalingo alkoholio vartojimo, moteris praėjo detoksikacijos ir psichosocialines programas (iš viso stacionare išbuvo 1 mėn.), grįžusi namo moteris turėjo motyvacijos susigrąžinti vaikus į šeimą, pradėjo lankyti psichologės konsultacijas, lankytis ir konsultuotis pas socialinį darbuotoją, lankyti vaikus globos įstaigoje (mergaitė buvo perduota savo tėvo mamai, močiutei, į kitą savivaldybę). Praėjus savaitei po gydymosi, moteris vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir tai tęsėsi iki 2018 m. Pradėjus organizuoti atvejo vadybos procesą, atvejo vadybininkas kartu su socialiniu darbuotoju analizavo šeimos situaciją, vertindami pagalbos poreikį šeimai bei ieškodami šeimos stiprybių. Nepaisant Vaiko teisių apsaugos specialistų svarstymo dėl kreipimosi į teismą dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo, atvejo vadybos posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, suteikiant galimybę susigrąžinti vaikus į šeimą.“
Atvejo vadybininkė ir socialinis darbuotojas tikėdami, jog šeima turi motyvacijos dėl vaikų susigrąžinimo į šeimą, skatino klientus imtis veiksmų ir jais įrodyti, jog jie yra stiprios asmenybės. Aš, kaip šios šeimos socialinis darbuotojas, tikėjau ir tikiu šia šeima. 2019-03-14 įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo pastebėta, jog šeima nemažai užduočių, kurios buvo numatytos pagalbos šeimai plane, įvykdė, tačiau buvo pastebėti alkoholio vartojimo atvejai. Aš, kaip šeimos socialinis darbuotojas, patyriau nusivylimą, tačiau džiaugiausi, jog šeimai buvo suteikta dar viena galimybė, moteris buvo pasiryžusi dar kartą gydytis Respublikiniame priklausomybės ligųcentre (Minesotos programoje), o tuo metu vyras nusprendė, jog lankysis anoniminių alkoholikų susitikimuose, eis pas psichologą.“
Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai
Atvejo vadybos posėdžio struktūra ir tikslai
„Gavusi įsakymą dėl atvejo vadybos proceso vaiko organizavimo, pradėjau ruošis posėdžiui. Pagrindinis tikslas buvo laikinosios globos vaikams peržiūra. Tai buvo pirmasis atvejo vadybos posėdis su šia šeima, tačiau iki šio posėdžio dar buvo įvykę penki susitikimai (dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams, šeimai, socialiniam darbuotojui), kurių metu tėvai buvo motyvuojami keisti gyvenimo būdą, tam, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą. Prieš pirmąjį atvejo vadybos posėdį, apsitarus su specialistais, visgi buvo susiformavus nuomonė, kad posėdžio metu bus siūloma vaiko teisių apsaugos specialistams kreiptis į teismą dėl? nuolatinės globos vaikams nustatymo ir tėvų valdžios ribojimo, kadangi tėvai nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdą. Tačiau posėdžio metu tėvai dalyvavo aktyviai ir ryžtingai teigė, kad jie per porą mėnesių imsis konkrečių veiksmų gyvenimo būdui keisti.“
„Vyksta plano įgyvendinimas, kurį koordinuoja socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkė. Jau pirmosiomis dienomis po vykusio posėdžio, buvo pastebėta, kad tėvai siekia savo tikslo - susigrąžinti vaikus. Jie nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus ir veiksmus, numatytus pagalbos šeimai plane. Tai kelia nuostabą socialiniam darbuotojui ir atvejo vadybininkei. Socialinis darbuotojas džiaugiasi šeimos pasiekimais. Atsirado tikėjimas, kad šeima yra tikrai labai motyvuota keisti gyvenimo būdą ir džiugesys, kad buvo suteiktas dar vienas šansas, nes buvo patikėta šeima.“
„Visą mėnesį socialinis darbuotojas, dirbantis su šia šeima, kontaktavo su atvejo vadybininke telefonu informuodamas, kad šeima vis dar vykdo visus pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus, kad puikiai vyksta šeimos bendradarbiavimas su socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dalindamiesi savo pastebėjimais ir diskutuodami apie situacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, palaikė ir parėmė vienas kitą. Jie padrąsino klientus imtis veiksmų.“
Darbo principai ir šio pavyzdžio išvados
„Socialinis darbuotojas tikėjo šia šeima, nors ir šeima nuvylė mane prieš keletą mėnesių. Penkių susitikimų su tėvais metu tėvai buvo ne tik informuojami apie rimtą situaciją. Vyko daug daugiau. Šeima buvo skatinama permąstyti situaciją, diskutuoti apie savo jausmus, formuluoti savo nuomones ir sprendimus. Šie paruošiamieji susitikimai padėjo šeimai prisiimti aktyvaus dalyvio vaidmenį atvejo vadybos posėdyje. Atvejo vadybos posėdis privalo būti tinkamai organizuojamas ir vedamas, kad jo metu skirtingi dalyviai galėtų išsakyti ne tik problemas, bet ir atliktus pozityvius žingsnius. Darbuotojai rimtai traktavo tėvus ir klausėsi jų. Rezultatas buvo pozityvus. Tai turėjo didesnį poveikį nei atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas tikėjosi. Atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas ir kiti specialistai tęsia darbą su šeima, kuri dabar bendradarbiauja su jais visais.“
„Šiame pavyzdyje yra fokusuojamasi į atvejo vadybininko darbą ir į aspektus, į kuriuos jis/ji kreipia dėmesį. Dalindamiesi savo įspūdžiais apie situaciją, ieškodami stiprybių ir klausydami šeimos, jie padarė gilesnes įžvalgas apie situacijos silpnybes, stiprybes ir galimybes. Dialoge galima atrasti gilesnes įžvalgas. Trumpai sakant, socialinis darbas orientuojasi į tai, kas vyksta praktikoje. Jo pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms ir suteikti jiems pagalbą gyventi „savo gyvenimą“ ne tik kaip individams, bet ir palaikyti tarpusavio santykius su jų aplinkoje esančiais žmonėmis. Nė vienas negali tik gyventi pats sau. Mums visiems reikia kitų žmonių. Kai vaikas susiduria su nesaugumu dėl smurto ar išnaudojimo, kyla daug emocijų vaikui kaip ir jo aplinkai. Visais šiais atvejais vyks drastiški emociniai incidentai į kuriuos nebus galima nekreipti dėmesio. Kitaip visas geranoriškumas bendradarbiauti ateityje gali būti užblokuotas.“
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje
„Kartais, kaip pirmame pavyzdyje, šeima teikia prioritetą socialinio darbuotojo pagalbai - „Šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, psichosocialinės ar apgyvendinimo krizių centre paslaugos moteris atsisakydavo“. Faktas, kad socialinis darbuotojas tikėjo šeima ir jų geranoriškumu, tikriausiai buvo esminis faktorius šiame atvejyje. Kai situacija atrodo beviltiška, maži konkretūs žingsniai su pozityviais rezultatais yra labai reikalingi, kad būtų įgytas pasitikėjimas savimi ir tikėjimas, kad pokyčiai į gera yra įmanomi. Žingsniai įtraukia konkrečius ir praktinius veiksmus, tokius kaip gyvenamosio aplinkos stiprinimas, ryšio su vaikais palaikymas ir tarpusavio pasitikėjimo atstatymas.“
„Atvejo vadybininkai yra specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba.“
Taip pat ši istorija iliustruoja, kaip skirtingos patirtys ir komandos darbas gali padėti vaikams išlaikyti ar susigrąžinti saugią ir emociškai stabilią aplinką. Atvejai rodo, kad sėkmingų rezultatų pasiekimas priklauso nuo nuosekliai vykdomo plano, teikiamų pagalbos priemonių derinio, komunikacijos tarp socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų ir šeimos, bei abipusio pasitikėjimo.
Galimos papildomos įžvalgos
Šiame tekste įvardijamos svarbios tendencijos, kurios gali būti įtrauktos į atvejo vadybos ataskaitas: aiški plano struktūra, dalyvių pareigų skaidrumas, nuoseklūs įsipareigojimų vykdymo stebėjimai ir bendradarbiavimas su šeima bei institucijomis. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas turi būti komandą sustiprinančios figūros, gebančios suburti reikiamų specialistų tinklą ir užtikrinti priemonių teikimą, atsižvelgiant į individualius šeimos poreikius. Svarbu užtikrinti, kad įsitrauktų ir vyriškio vaidmuo, kad būtų skatinamas abipusis atsakomybės suvokimas ir konfliktų sprendimas be smurto.
| Elementas | Pastabos | Poveikis vaikams |
|---|---|---|
| Atvejo vadybininko vaidmuo | Tikslus koordinavimas, specialistų komandos suvedimas | Stiprina pasitikėjimą, skatina įsipareigojimus |
| Socialinio darbuotojo vaidmuo | Emocinis palaikymas šeimai, realaus gyvenimo analizė | Padeda išlaikyti ryšį su vaikais, mažina traumas |
| Šeimos įsitraukimas | Aktyvus dalyvavimas posėdžiuose, įsipareigojimai | Padidina sėkmingo grįžimo tikimybę |
| Komunikacija su institucijomis | Nuosekliai teikiama informacija ir rekomendacijos | Gali užkirsti kelią netikroms ribojimams ir teisminei intervencijai |
Turima patirtis rodo, kad tarpdisciplininis požiūris, nuoseklus planavimas ir tikėjimas šeimos gebėjimais gali lemti teigiamus pokyčius. Svarbu skatinti tėvų motyvaciją keisti gyvenimo būdą, o specialistams - būti ne tik techninėmis figūromis, bet ir palaikančiais partneriais šeimos kelyje link geresnio ateities.
Taip pat skaitykite: Magistro studijos: atvejo vadyba