VšĮ „Senelių rojus“ - tai jaukūs senelių globos ir slaugos namai, įsikūrę nuostabioje vietoje, Kauno marių regioniniame parke, netoli Pakalniškių piliakalnio. Šis gamtos apsuptas slėnis, kur tyvuliuoja tvenkinys ir ošia pušynai, tampa tikrais namais garbaus amžiaus žmonėms, ieškantiems ramybės, dvasinio poilsio ir bendruomeniškumo. Gamta tampa ne tik aplinka, bet ir gyventojų ramybės šaltiniu, padedančiu jaustis namuose.
Čia gyventojams užtikrinamas aukštos kokybės individualiai pritaikytas maitinimas, nuolatinė priežiūra ir slauga, kurią atlieka patyrusių specialistų komanda. Ypatingas dėmesys skiriamas sergantiems demencija, Alzheimerio ligomis bei kitiems, kuriems reikalinga didesnė globa. „Senelių rojus“ siekia suteikti gyventojams draugišką ir jaukią aplinką, kurioje užtikrinamas saugumas, privatumą ir žmogiškąją orumą atitinkančios sąlygos.
Atsiliepimai apie globos namus ir realios patirtys
Gyvenimas čia kupinas veiklų, kurios leidžia mėgautis kasdienybe. Laisvalaikiui gyventojai gali naudotis pramogų sale, stalo žaidimais, poilsio nameliu šalia tvenkinio ar lauko griliu. Užimtumo programos apima teminius užsiėmimus, veiklą pagal asmeninius pomėgius, kultūrinius renginius bei išvykas. Šventės ir teminiai vakarai suburia gyventojus į bendrą bendruomenę, kuri stiprina jų dvasinę gerovę.
„Siekiame tapti inovatyvia, bendradarbiaujančia įstaiga, kurioje gera gyventi ir dirbti“, - tvirtino V. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad „Rokų gerovė“ tarnaus ne tik čia gyvenantiems seneliams, bet ir aplinkinių kaimų bendruomenei, įstaigoje planuojami rengti kino seansai, veiks bibliotekėlė, bus galima rengti sporto varžybas, mankštas.
Pasitikėjimas, šeimos lūkesčiai ir privačių globos namų patirtys
Ramutė Bislienė atsiėmė savo ligotą mamą iš privačių globos namų „Senjorų vila“. Jos 73-ejų metų mama šiuose namuose praleido vos mėnesį, tačiau ši nemaloni patirtis įsirėžė R.Bislienės atmintyje. Nusivylusi, pažeminta ir nesuprasta R.Bislienė tikina, kad jai aiškiai buvo leista suprasti, esą per dažni jos skambučiai, klausimai tik trukdo „Senjorų vilos“ personalui.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Aš supratau, kad geriausia būtų buvę, jei būčiau nutrenkusi mamą ir palikusi. Kad nekvaršinčiau galvos skambindama ir teiraudamasi apie mamą“, - privačios įstaigos administracijos elgesį apibūdino R.Bislienė. Ji mamai parinko kambarį pirmame pastato aukšte. „Dar būdama sveika mama prašė, kad neatiduočiau jos į kokią nors ligoninę, todėl ieškojau į namų aplinką panašios vietos. Privatūs senjorų globos namai “Senjorų vila„ buvo nepanašūs į ligoninę“, - pasirinkimo motyvus aiškino R.Bislienė.
R.Bislienės mamą pernai liepą ištiko išeminis insultas. 73 metų moteris gyveno viena. Po ilgo gydymo ir kelių reabilitacijų moters nepavyko prikelti visaverčiam gyvenimui. R.Bislienės mama nepradėjo nei kalbėti, nei judėti. Stebuklų nežada ir jos gydytojai. „Mama mano artimiausias žmogus. Nežinau, kiek skirta būti su ja, todėl man labai svarbu, kaip ji jaučiasi. Mano mama nekalba ir nejuda, suprasti jos norų nepažįstančiam žmogui sunku“, - savo dėmesį ir nuolatinius skambučius į globos namus pasiteirauti dėl mamos sveikatos argumentavo R.Bislienė.
Privačių globos namų „Senjorų vila“ direktorė Dalia Vansevičienė laikosi priešingos pozicijos. „Ji norėjo išskirtinio dėmesio. Šito mes nežadėjome“, - atkirto direktorė. Privačių globos namų vadovė tikino, kad R.Bislienės mama buvo rūpintasi nepriekaištingai, o detalius dukros klausimus apie mamos fiziologines funkcijas kritikavo.
Vaistų tvarkymas ir saugumas
Pasak R.Bislienės, „Senjorų vilos“ direktorę D.Vansevičienę užrūstino ir pastaba dėl dingusių vaistų. Vaistus į specialią dėžutę R.Bislienė kiekvienai svaitės dienai sudėdavo pati. Kadangi atvykdavo kiekvieną vakarą, tai vakarinius vaistus pati ir duodavo mamai. R.Bislienė kartą pastebėjo, kad nėra psichotropinių tablečių nakčiai, kurių skyrimas yra griežtai kontroliuojamas. „Pirmą kartą didelio triukšmo nekėliau, tačiau tai pasikartojo ir vėl. Administracija taip man ir nepaaiškino, kodėl taip atsitiko“, - pasakojo R.Bislienė.
„Senjorų namų“ administratorė Violeta Navalinskienė atrėmė, kad R.Bislienei buvo padaryta išimtis. Visi „Senjorų vilos“ pacientų vaistai laikomi jiems skirtoje dėžėje. Esą buvo patenkintas klientės pageidavimas pačiai sudėti vaistus ir laikyti juos atskirai nuo kitų pacientų. Senjorų globos namų direktorė D.Vansevičienė metė dar vieną argumentą dėl dingusių vaistų: „Iš kur, žiūrėdamas į tabletę, gali žinoti, kad tai psichotropiniai ar dar kokie nors kitokie vaistai? Juk jie dėžutėje buvo be pakuotės. Kiekviena tabletė atskirai.“
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Palangoje: ką reikia žinoti
„Kodėl kelis kartus dingo vis tos pačios psichotropinės tabletės?“ - stebėjosi R.Bislienė. Į šiuos klausimus taip ir liko neatsakyta. R.Bislienė nusprendė, kad mama „Senjorų viloje“ tebus mėnesį ir grįš į namus. Vis dėlto moteris tikina jautusi pareigą paviešinti savo patirtį. Anot R.Bislienės, savo artimiausius žmones patikėdami svetimiems, tačiau profesionalams, ir dar už nemažus pinigus, tikimės žmogiškumo.
Kainos ir finansiniai aspektai
Už mėnesį mamos globos ir slaugos R.Bislienė sumokėjo beveik 2 tūkst. litų. „Atvykome su savo lova, kėde, tualetu, vežimėliu, vaistais ir sauskelnėmis“, - išvardijo amuniciją, su kuria atvežė mamą, moteris. Jei senelis turi turto, už gyvenimą jis susimoka 1 proc. nuo savo turto vertės. Jei turto nėra, atiduoda 80 proc. pensijos, pašalpą, jei tokią gauna, o likusią sumą globos namams už jį moka savivaldybė. Dauguma gyventojų čia - būtent tokie. Mat giminaičiai, ryžęsi tokiam sprendimui, paprastai butą parduoda.
| Mėnesio mokestis | Apie |
|---|---|
| Nuo 1800 litų | Privatūs globos namai - pavyzdys Antavilių pensionatas: para 60-85 lt |
| ~2000 litų | R.Bislienės sumokėta suma už mėnesį „Senjorų viloje“ |
Skirtingos įstaigos, skirtingos sąlygos
Pirmajame komisijos sustojimo taške - Antavilių pensionate - gyvena 265 žmonės. Para čia kainuoja nuo 60 iki 85 litų, taigi mėnesinis mokestis - nuo 1800 litų. Senukai čia gyvena dviviečiuose kambariuose. Norintys gyventi dar patogiau, už papildomą mokestį gali savo sąlygas pasigerinti. „Iš pradžių jie visi nori gyventi po vieną, tačiau pagyvenę čia jau prašo draugo. Suderinti jų charakterius nelengva, nors, regis, jau esame įgudę matyti, su kokiu žmogumi senukas negalėtų gyventi, tad būna visko. Aišku, būna ir visokių meilės trikampių - gyvenimas verda. Visi gyventojai, kurie sugeba paeiti, valgyti stengiasi valgykloje - mat čia jie socializuojasi“, - pasakojo personalo darbuotojos.
Kitas mūsų sustojimo punktas - anksčiau viešbučiu, dabar senukų namais vadinama įstaiga „Sevilis“. Kadangi tai privati įstaiga, valstybė pragyvenimo čia nepadengia. Didžioji dauguma šių namų klientų - prikaustyti prie lovos. Dauguma jų vaikų - emigravę. Kol kas pastatas dar tuščias. Jei čia nebūtų ketinama apgyvendinti neįgalius senukus, viskas atrodytų labai gražu.
Strūnos globos namuose gyvena tik psichikos negalią turintys žmonės, taigi čia galima sutikti įvairiausio amžiaus ir likimo žmonių. Dalis gyventojų čia neturi nei savo drabužių, net apatinių, nei spintelių jiems susidėti, todėl jų palatos labiau primena kalėjimo kameras nei gyvenamąją vietą. Gyvenimo sąlygos kambariuose - labai įvairios. Vieni gyvena po vieną, kiti - po du, tris ar keturis.
Taip pat skaitykite: "Socialines Garantijos": ką turėtumėte žinoti
Higiena, baldai ir aprūpinimas
Yra čia ir susikūrusių šeimų, įsirengusių tikrą namų lizdelį. Bene liūdniausias vaizdas - sunkiausių psichikos ligomis sergančių ligonių skyriuje. Dauguma jų dėl savo negalios didesnę dalį dienos praleidžia lovoje. Pastarosios perkamos iš kalinių. Jos nėra blogos kokybės, tačiau panašu, kad standartų jų matmenims nėra. Teko matyti ir tokio siaurumo lovą, kurioje vargiai galėtų miegoti net paauglys. Dalis lovų - apskritai dar iš sovietinių laikų, su metalinėmis spyruoklėmis, o ant jų kaldros storumo čiužiniai.
Už ūkį atsakinga darbuotoja paaiškino, kad, palyginusi trijų internete rastų čiužinius tiekiančių įmonių kainas, pasirinko pigiausią variantą ir visais įmanomais būdais bandė įrodyti, kad kaldros, ant kurių miega žmonės, iš tiesų yra čiužiniai. Pagaliau šių „čiužinių“, kainuojančių beveik 80 litų, privalumas, kad jie skalbiami. Šiuolaikinės priemonės, neleidžiančios šlapimui patekti ant čiužinio, anot moters, nepasiteisino - susidėvėjo jau po kelių plovimų, todėl visur naudojamos senos drėgmę sulaikančios klijuotės, nuo kurių šuntama.
Virtuvėje taip pat labiau mėgstami jau retai kur sutinkami rakandai. „Aliuminiai puodai - patys geriausi“, - teigė darbuotojos. Tai, kad jau įrodyta, jog aliuminiai puodai dėl didelės aliuminio migracijos į organizmą pripažinti pavojingais, todėl visoje ES nebenaudojami, tiek darbuotojoms, tiek direktoriui buvo naujiena.
Kontrolė, standartai ir valstybės politika
Mūsų departamentas tikrina globos namuose teikiamą socialinės paslaugos kokybę. Per metus patikriname apie 40 įvairaus pavaldumo globos įstaigų. Šiam darbui turime 5 darbuotojus. Kol kas už privačių globos namų veiklą atsako juos įsteigęs asmuo. Tačiau nuo 2015 m. visos globos paslaugas teikiančios įmonės turės gauti licenciją šiam darbui, kitaip jie bus nelegalūs.
Globos namuose teikiamos paslaugos kokybė labai jautrus klausimas. Tai nereiškia, kad turime būti atlaidūs, tačiau žmonės ten dirba labai sunkų ir atsakingą darbą. Dažniausiai šį darbą dirba pasišventę žmonės už labai nedidelius atlyginimus. A. Garmienė taip pat pabrėžė, kad higienos sąlygos globos namuose labai nevienodos. Vienur baldai padėvėti, aplūžę, nėra sąlygų praustis, kitur viskas šiuolaikiška, naujausia įranga.
„Reikėtų nustatyti visiems vienodus standartus ir kontroliuoti, kad tų standartų būtų laikomasi. Mes matėme daugiau gerų namų, bet šaukštas deguto, kaip sakoma, ir statinę pagadina. Pas mus, radus kažkokius trūkumus, sudaromos darbo grupės, kuriamos strategijos, kaip keisti sistemą. Tačiau iš tiesų užtenka sukurti mechanizmus, kaip blogus vadovus pakeisti gerais“, - įsitikinusi pašnekovė.
Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė pasakojo, kad tai jau trečia kelionė į socialinės globos įstaigas. „Kuo toliau, tuo labiau pasitvirtina dvi išvados. Viena jų, kad gyvenimo sąlygos priklauso ne nuo finansavimo, o nuo įstaigos vadovo. Antra išvada, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių įstaigų kontrolę ir žmonių skirstymą į juos turėtų atiduoti savivaldybėms.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino, kad minėta tarnyba įkurta ne naujai, o pakeitus anksčiau veikusios Lietuvos darbo rinkos ir mokymo tarnybos funkcijas. Be to, patvirtinti ne 67, o 30 etatų. Šios įstaigos efektyvumą rodo faktas, kad nuo 2010 m. pavyko sumažinti laukiančiųjų į globos namus eiles, kadangi galima paprasčiau koordinuoti darbą, derinant poreikius ir galimybes.
Kaip pasirinkti globos namus ir ko tikėtis
58 proc. apklaustųjų Lietuvoje nori būti slaugomi giminaičių savo namuose, 12 proc. - slaugomi savo namuose profesionalių slaugytojų, ir tik 5 proc. norėtų vykti į globos namus. Viso Lietuvoje gyvena apie 42 tūkst. žmonių su visiška negalia. Apie 10 tūkst. asmenų gyvena globos namuose, apie 13 tūkst. gauna socialines paslaugas į namus (daugiausiai - buitinę pagalbą).
„Kas mane į tą Vokietiją išleis“, - kažkodėl svarstė pašnekovas apie labdarą ir galimybes. „Jei ministerija, užuot leidusi pinigus etatams, rastų 4 mln. litų dar vienam korpusui pabaigti, eilių Lietuvoje nebebūtų. Deja, neseniai milijoną ES pinigų SADM išleido tobulinti valdymo gebėjimams. Dar milijoną kainavo licencijavimo taisyklės, kurios įsigalios tik 2015 m. Finansų valstybėje yra, bet jei visi pinigai išleidžiami biurokratų, kurie tik siuntinėja globos namams niekam nereikalingas įvairių formų statistines lenteles, jų, aišku, nebelieka“, - svarstė R. Vanagaitė.
Mažėjantis gimstamumas ir būsto rinka: teks griauti dalį namų?
Praktiniai patarimai šeimoms
- Apsvarstykite, kokio lygio priežiūros reikia (daugiau slaugos, demencijai pritaikyta priežiūra ar socialinė aplinka).
- Pasidomėkite, kaip laikomi ir tvarkomi vaistai, ar įstaiga leidžia artimiesiems dalyvauti vaistų tvarkyme.
- Paklauskite apie personalo kvalifikaciją, patikrinimų istoriją ir ar įstaiga turi sertifikatus ar planus atnaujinti patalpas.
- Viešinkite savo patirtį - tai gali padėti kitiems pasirinkti geresnę įstaigą ar paskatinti institucijas tikrinti kokybę.
„Nes žmogiškumo nenusipirksi“, - tokią mintį paliko pacientų artimieji, vertindami nuoširdų slaugytojų darbą. Nors R.Bislienė neturi priekaištų slaugytojoms, administracijos požiūris jai liko kaip nesupratimo pavyzdys. „Žinoma, sąžiningumo ir padorumo nepatikrinsi. Tikiuosi, kad atsiras institucijų, kurios patikrins globos namų “Senjorų vila„ veiklą, darbuotojų kvalifikaciją dirbti tokį darbą“, - guodėsi R.Bislienė.
tags: #atsiliepimai #apie #rojaus #seneliu #namus