Šiandienos pasaulyje lygybė nėra tik abstrakti teisinė sąvoka - tai kasdienio gyvenimo detalės, kurias pastebi pastabūs ir kūrybiški piliečiai. Klasėse pertraukų metu gimnazijos bendruomenės nariai galėjo diskutuoti, išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus lyčių lygybės klausimais.
Viešoji diskusija ir švietimo iniciatyvos
Jaunieji MEPA ambasadoriai kūrybiškai palietė lygybės tarp lyčių temą - bendruomenei pristatė sukurtą komiksą, kuriame šmaikščiai, bet taikliai atskleidžiama „vyrų standartais“ grįsto dizaino problema. MEPA komanda diskusijas kreipė platesne kryptimi primindami, kad Europos Parlamentas nuosekliai kovoja už tai, kad ES būtų erdvė, kurioje lytis nelemia galimybių. Buvo kalbama apie ekonominę lygybę, stereotipus, vartotojų teises. Ši veikla parodė, kad mokiniai ne tik domisi lygiomis teisėmis, bet ir geba kūrybiškai dekonstruoti sudėtingas socialines problemas.
Tarptautiniai vertinimai: WEF ir EIGE indeksai
Pasaulio ekonomikos forumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva lyčių nelygybę yra sumažinusi 80,4 procento. Lietuvos rezultatai, anot Pasaulio ekonomikos forumo, šiemet yra tarp penkių didžiausią pažangą padariusių šalių. Prisiminkime, ką turėjome anksčiau. Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus, atsispindi ryškiai valstybės indekse“, - sakė D. Tarnybos atstovas.
2020 vasario 6 d. Lyčių padėtį matuojančiame pasaulio indekse Lietuva atsidūrė 9 pozicijomis žemiau negu pernai. Lyčių padėtį 2019 metais vertinęs Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) tą darė jau keturioliktus metus iš eilės. Šįkart Lietuva užėmė 33 vietą tarp 153 pasaulio valstybių, nors prieš metus buvome 24-ieji. Didžiausią įtaką tam padarė lyčių lygybės sumažėjimas politinio įgalinimo srityje.
1) Kitaip nei ES Lyčių lygybės indekso atveju, WEF nevertina bendros padėties (pvz., aukštojo mokslo prieinamumo šalyje), o tik tai, kiek moterų situacija ir galimybės skiriasi nuo vyrų (pvz., kiek moterų, lyginant su vyrais, įstoja studijuoti aukštojo mokslo įstaigose). Turtingose valstybėse aukštasis mokslas bus prieinamas daug platesnei visuomenės daliai, tačiau ten vis tiek gali išlikti lyčių atotrūkis. Nepasiturinčiose šalyse - atvirkščiai, aukštasis mokslas nebus taip plačiai pasiekiamas, tačiau tai nereiškia, kad lyčių santykis ten būtinai bus problemiškas.
Taip pat skaitykite: Nelygybės mažinimas Lietuvoje: analizė
2) Skaičiuojant indeksą, balai suteikiami už tai, kiek moterų padėtis skirtingose srityse priartėja prie vyrų padėties. Jei moterų padėtis ne tik susilygina, bet ir tampa geresnė nei vyrų (pvz., moterų aukštojo mokslo įstaigose atsiranda daugiau negu vyrų), valstybės už tai nėra nei baudžiamos, nei apdovanojamos. Papildomi neigiami ar teigiami taškai paprasčiausiai nėra skaičiuojami. Indekso autoriai teigia besivadovaujantys lyčių lygybės, o ne moterų įgalinimo principu.
Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ir Lietuvos pozicija
2025 m. gruodžio 2 d. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė lyčių lygybės indeksą. Šio indekso tikslas yra vertinti lyčių lygybės pažangą Europos sąjungos valstybėse. Indeksą sudaro šešios pagrindinės sritys - darbas, pinigai, žinios, laikas, valdžia ir sveikata - bei dvi papildomos sritys: smurtas prieš moteris ir skirtumai pagal skirtingus veiksnius. Vertinama pagal 37 rodiklius visose 27 ES šalyse, o duomenys yra renkami nuo 2013 metų.
2025 m. leidimas žymi naują atskaitos tašką, nes pirmą kartą nuo 2013 m. indeksas iš esmės atnaujintas, atsižvelgiant į kintančią visuomeninę ir ekonominę aplinką, didėjantį skaitmenizacijos poveikį ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros svarbą. Atnaujinimai apima patobulintus rodiklius, naujus duomenų šaltinius ir stipresnį dėmesį individualiems (ne tik namų ūkių) duomenims pinigų ir laiko srityse, todėl indeksas tiksliau atspindi šiandienos lyčių skirtumus.
2025 m. Lietuvos lyčių lygybės indeksas 60,9. Lietuva užima 14 vietą ES, geriausiai pasirodydama pinigų srityje (81,9 balo, 6 vieta). Prasčiausi rezultatai fiksuojami sveikatos srityje (24 vieta). Žemiausias balas stebimas galios srityje (34,6), tačiau šioje srityje pastebimas dižiausias progresas ir balas yra pakilęs 15,2 punkto dėl pagerėjusios ekonominės ir politinės galios.
Konkrečios sritys: kas gerai, kas blogai
Remiantis lyčių lygybės indeksu ir jo komponentais, Lietuvoje galima daryti kelias išvadas apie moterų ir vyrų padėtį. Užimtumo srityje moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, tačiau lyčių atotrūkis didesnis tarp tėvų, imigrantų ir mažiau išsilavinusių žmonių.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligonių mirtį
Profesinė segregacija išlieka reikšminga - tik 18 procentų informacinių ir komunikacinių technologijų specialistų yra moterys, o vadovaujančiose pareigose jų dalis siekia 38 procentų. Kalbant apie išsilavinimą, 71 procentas 30-34 metų moterų turi aukštąjį išsilavinimą, palyginti su 53 procentais vyrų. Tačiau švietimo srityje išlieka lyčių segregacija: edukacijos, sveikatos ir gerovės, humanitarinių mokslų bei meno programose dominuoja moterys, o gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos programose - daugiausia vyrai, ir situacija pastarąjį dešimtmetį beveik nesikeitė.
Politikoje moterų dalis švelniai didėja, tačiau Lietuva neturi lyčių kvotų nei parlamentui, nei įmonėms. Įmonių valdybose moterų dalis išaugo iki 28 procentų, tačiau lyčių nelygybė išlieka ryški. Sveikatos vertinimas rodo, kad tik 45 procentai moterų ir 55 procentai vyrų mano, jog jų sveikata yra gera, o lyčių atotrūkis didėja, ypač tarp vyresnių žmonių ir neįgaliųjų.
Smurtas prieš moteris ir duomenų spragos
Smurtas prieš moteris yra papildoma Lyčių lygybės indekso vertinimo sritis, tačiau Lietuvai šiuo metu negalima apskaičiuoti bendro sudėtinio rodiklio dėl nepakankamų duomenų. Vis dėlto pavieniai rodikliai rodo, kad 25 % Lietuvos moterų nuo 15 metų yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą, tai yra mažiau nei ES vidurkis (31 %). Net 58 % moterų patyrė smurto poveikį sveikatai, o 28 % moterų, per pastaruosius metus patyrusių smurtą, apie tai niekam nepranešė.
Savivaldybių lyčių lygybės žemėlapis kaip praktinis įrankis
„Pagaliau turime įrankį, kurio pagalba galime stebėti lyčių lygybės progresą kiekvienoje savivaldybėje. Šis įrankis bus naudingas visų savivaldybių vadovams ir darbuotojams formuojant politiką, palankią vyrams ir moterims. Žemėlapis parodo sritis, kur konkreti savivaldybė turėtų labiau pasitempti, padeda suprasti, kaip savivaldybėje pamatyti moterų ir vyrų padėties skirtumus, atpažinti lyčių nelygybės problemų dydį ir spektrą“, - teigia Birutė Sabatauskaitė.
„Šis žemėlapis yra įrankis, naudingas pačioms savivaldybėms. Ligšiolinė problema, kad savivaldybės nekaupė statistikos pagal lytį. Tada sunku tiek planuoti, tiek analizuoti savivaldybės paslaugas, kad jos atitiktų skirtingų lyčių gyventojų poreikius. Netrukus turėsime naują savivaldybių valdžią ir naujus jų įsipareigojimus - turime parengę net 4 įrankius, kurie palengvins savivaldybių darbą lyčių lygybės srityje“, - komentuoja R. Pasak žemėlapio sudarytojų, yra savivaldybių, kurios lyčių lygybės srityje daro kai ką išskirtinai gerai, todėl verta į tai atkreipti dėmesį ir kitoms savivaldybėms.
Taip pat skaitykite: Apie vaikų patyčias globos namuose
Pavyzdžiui, Kupiškio rajono savivaldybė turi geriausią rodiklį vyrų savižudybių prevencijoje, nes čia veikia ,,Kupiškio algoritmas“ - speciali reagavimo sistema, skirta užkirsti kelią savižudybėms, įvertinant rizikas. Akmenės rajono savivaldybė puikiai susitvarkė priderinusi vaikų darželių darbo laiką prie didžiausio darbdavio „Akmenės cemento“ darbo laiko ir taip palengvino dirbančių tėvų naštą.
„Žemėlapis parodo ryšį tarp įvairių sričių ir parodo savivaldybėms galimas problemas. Pavyzdžiui, interaktyviame žemėlapyje paspaudus ant Akmenės rajono savivaldybės, švietimo srities, matome, kad rajone net 27 proc. vaikų auga namuose iki pat mokyklos. Tai reiškia, kad, tikėtina, jų mamos (dažniau nei tėčiai) nedalyvauja darbo rinkoje. Savivaldybės darbuotojai galės matyti ryšį tarp įvairių sričių ir pagal tai planuoti savo politiką bei reikiamas paslaugas“, - aiškina R. Daugiau apie lyčių lygybę skaitykite www.lygiadieniai.lt. Lietuvos savivaldybių lyčių lygybės žemėlapį galima rasti čia.
Patriarchato formos ir kultūrinis įsišaknijimas
Straipsnyje nagrinėjama patriarchato formų raiška Baltijos valstybėse. Pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvos visuomenei. Patriarchatas apibūdinamas kaip dominavimo ir pavaldumo institucionalizacijos forma. Patriarchatas žymi visuomeninę santvarką, kurioje dominuojantis vaidmuo viešame ir privačiame gyvenime priklauso vyrui. Patriarchatas kaip vyrų dominavimo sistema atkuriamas vykstant darbo pasidalijimui, tarpininkaujant valstybei, šeimai, švietimo sistemai ir kitoms socialinėms institucijoms. Pagrindinė straipsnio idėja - bandymas parodyti, kad patriarchato galios visuomeniniame gyvenime praktiškai neįmanoma įveikti dėl jo įsitvirtinimo kultūroje.
Politinių frakcijų vaidmuo ir priežiūros klausimas ES lygmeniu
Šiandien Europos Parlamentas, vadovaujamas Europos liaudies partijos frakcijos, žengė svarbų žingsnį į priekį ir pripažino, kad priežiūra yra vienas svarbiausių Europos socialinių, ekonominių ir demokratinių ramsčių, priimdamas pranešimą "Pažanga kuriant priežiūros visuomenę". Deja, socialistai nusprendė nusigręžti nuo pranešimo ir susilaikė per galutinį balsavimą.
„Tuo metu, kai Europai skubiai reikia stipresnių priežiūros sistemų ir praktinės paramos slaugytojams, moterims ir šeimoms, S&D frakcija nusprendė susilaikyti balsuojant dėl pranešimo, kuriam jie patys pritarė komiteto lygmeniu. Tai jau nebebuvo susiję su politiniais skirtumais, o su politiniais žaidimais, turinčiais viršenybę prieš socialinę atsakomybę. Europos slaugytojai nusipelnė kur kas geresnių dalykų", - pabrėžė Europos Parlamento narė Eleonora Meleti, kuri derėjosi dėl pranešimo Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu.
Ataskaitoje nagrinėjamas vienas didžiausių Europos socialinių ir ekonominių iššūkių - globa. Joje pabrėžiama, kad moterims ir toliau tenka neproporcingai didelė priežiūros pareigų dalis, ir raginama jas teisingiau paskirstyti tarp moterų ir vyrų, įskaitant politiką, kuria būtų skatinamas vyrų dalyvavimas. ES yra daugiau kaip 12 mln. neapmokamų slaugytojų, todėl jų indėlis turi būti labiau pripažįstamas, užtikrinant geresnę socialinę apsaugą, teisingas teises į pensiją ir geresnes paramos paslaugas.
Po daugiau nei metus trukusių derybų Parlamento užimtumo ir lyčių lygybės komitetuose S&D frakcija atsisakė ataskaitos dėl vienos svarbiausių Parlamento socialinių iniciatyvų. "Labai apmaudu, kad S&D nusprendė atsisakyti pranešimo, kurį palaikė per visas derybas komitetuose", - sakė Europos Parlamento narė Rosa Estaràs Ferragut, kuri derėjosi dėl pranešimo Parlamento Moterų teisių komiteto vardu.
"Šiuo metu, kai milijonams moterų ir toliau tenka nematoma priežiūros našta, Europa turėjo būti vieninga ir palaikyti tvirtesnes paramos sistemas, o ne susiskaldžiusi dėl partinės taktikos. Mes ir toliau kovosime už Europą, kuri vertina priežiūrą, remia šeimas ir užtikrina, kad nė vienai moteriai nereikėtų rinktis tarp karjeros, šeimos ir ateities." EPP frakcija mano, kad S&D sprendimas atskleidė aiškų prieštaravimą tarp jos retorikos ir veiksmų.
Vertinimai, kritika ir ateities iššūkiai
„Jei lyginu ir žvelgiu per metus nuo pat tada, kada skaičiuojamas indeksas, tai iš esmės nematau jokio progreso pagrindiniuose lyčių lygybės rodikliuose“, - kalbėjo D. D. „Jis apima bazinius rodiklius, neparodo įvairių niuansų. (...) Europa turi savo bendrus tyrimus, rodiklius, kur gali giliau eiti į vertinimą. Pavyzdžiui, šitas globalus indeksas neapima laiko panaudojimo dimensijos - kaip moterys ir vyrai naudoja laiką vaikų priežiūrai, buičiai, laisvalaikiui. „Mes turime platesnę informaciją ne tik apie tai, kas vyksta viešame gyvenime, bet ir privačioje erdvėje. Tai irgi labai svarbu.
Pasaulio valstybių kontekste pasistūmėjome į aukštesnę poziciją negu 2006 metais tik ekonominio aktyvumo ir galimybių srityje. Prieš 14 metų pagal šį rodiklį buvome 15-ieji pasaulyje, o dabar - 13-ieji. Aukščiausiai indekse Lietuva buvo pakilusi prieš 12 metų - 2007-aisias, kai užėmė 14 vietą tarp 128 valstybių. Lietuvos indekso taškai per 14 metų daugmaž nuosekliai augo, tačiau progresas - itin minimalus. Jeigu indekso taškus vertintume dešimtbalėje sistemoje, tai Lietuvos balai padidėjo nuo 7,08 iki 7,45. Palyginus su šiuo metu pirmoje vietoje pasaulio indekse esančia Islandija, ji gali didžiuotis pradėjusi nuo 7,8 balo ir pasiekusi 8,8.
Vertinant šalies padėtį Baltijos valstybių atžvilgiu, 2019 metais Lietuvą aplenkė tiek Latvija, tiek Estija. Kaimyninė Latvija išsiskyrė tuo, kad užėmė pirmąją vietą Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione. Ankstesniais metais ji buvo antroji, o 2008 metais Latvija buvo atsidūrusi net 10 vietoje pasaulyje. Šiuo metu ji užima 11-ąją.
Pasaulio ekonomikos forumo indekso duomenys rodo prieštaringus signalus: „Jis apima bazinius rodiklius, neparodo įvairių niuansų.“ D. Paulauskas teigė, remiantis pernai paskelbtu Europos lyčių lygybės instituto indeksu, Lietuvoje lyčių atotrūkis siekė 56,3 proc. Pasaulio ekonomikos forumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva lyčių nelygybę yra sumažinusi 80,4 procento.
Praktiniai žingsniai ir rekomendacijos savivaldybėms
Savivaldybių darbuotojai galės matyti ryšį tarp įvairių sričių ir pagal tai planuoti savo politiką bei reikiamas paslaugas. „Žemėlapis parodo sritis, kur konkreti savivaldybė turėtų labiau pasitempti, padeda suprasti, kaip savivaldybėje pamatyti moterų ir vyrų padėties skirtumus, atpažinti lyčių nelygybės problemų dydį ir spektrą. Netrukus turėsime naują savivaldybių valdžią ir naujus jų įsipareigojimus - turime parengę net 4 įrankius, kurie palengvins savivaldybių darbą lyčių lygybės srityje“, - komentuoja R.
Remiantis žemėlapiu ir gerosiomis praktikomis, tokiomis kaip Kupiškio algoritmas ar Akmenės rajono darželių darbo laiko priderinimas, savivaldybės gali planuoti priemones, kurios mažintų lyčių nelygybę ir mažintų partinę priklausomybę sprendžiant socialines problemas.
| Sritys | Lietuvos padėtis (EIGE) | Pastabos |
|---|---|---|
| Pinigai | 81,9 (6 vieta ES) | Geriausias rezultatas |
| Valdžia | 34,6 | Žemiausias balas, bet didžiausias progresas |
| Sveikata | Prasta (24 vieta) | Reikia geresnių duomenų ir paslaugų |
| Smurtas prieš moteris | Negalima apskaičiuoti | Nepakankami duomenys |
Nors Lietuvos lyčių lygybės indeksas nuosekliai auga ir šiuo metu yra aukščiausias tarp Baltijos šalių ir rytinės Europos (įskaitant Lenkiją ir Balkanų šalis), vis tiek negalime nuleisti rankų.
tags: #atotrukis #tarp #skirtingu #lyciu #partine #priklausomybe