Darbo teisės aktai Lietuvoje numato tam tikras garantijas ir lengvatas asmenims, turintiems ribotą darbingumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatoma darbo laiko trukmė riboto darbingumo asmenims, kokios jiems priklauso atostogos ir kokios kitos garantijos yra įtvirtintos Darbo kodekse.
Darbingumo lygio nustatymas
Remiantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba). Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais.
- Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu.
- Jei asmeniui nustatoma 30-55 % darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu.
Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.
Darbo laiko trukmė
Riboto darbingumo asmenims darbo laiko trukmė nustatoma pagal medicinos arba neįgalumą nustačiusios komisijos išvadą. Taigi, jeigu Tarnybos išvadoje yra įrašyta nuostata, jog darbuotojui rekomenduojama nustatyti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką, tai darbuotojas gali pasinaudoti Tarnybos rekomendacijomis dėl darbo laiko trukmės sumažinimo bei pateikti darbdaviui rašytinį reikalavimą dėl darbo laiko trukmės sumažinimo Tarnybos nustatytomis sąlygomis.
Pagal LR Darbo kodekso 40 str. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
Pagal LR Darbo kodekso 40 str. 6 d. darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.
Kasmetinės atostogos
Darbuotojas, turintis mažesnį nei 55 % darbingumą, yra laikomas neįgaliu. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 138 str. 1 d., neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).
Palies daugelį darbuotojų: apmokėjimo, atleidimo ir atostogų naujovės
Garantijos neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse
Kokios garantijos įtvirtintos neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse? Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.). Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.). Darbo kodekso 2 ir 26 str.
Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas atostogaujant
Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.
Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.
Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.
Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str.
Taip pat skaitykite: Nepanaudotos atostogos: kompensacija
Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.
Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaiga išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.
Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d.
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
Parama darbdaviams įdarbinantiems neįgaliuosius
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Yra galimybė pasinaudoti subsidijomis darbo užmokesčiui. Darbdaviui atsirinkus kandidatą su negalia, galima pasinaudoti subsidijomis jo darbo užmokesčiui.
Taip pat galima gauti subsidiją darbo vietos steigimui ir pritaikymui. Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui. Įdarbinus žmogų su negalia į tokią darbo vietą, subsidija jo darbo užmokesčiui nemokama.
Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. eurų.
Subsidijos lėšos gali būti skiriamos:
- įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia;
- remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc.).
Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia.
Naujovės nuo 2024 m. sausio 1 d.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis“, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime žiniasklaidai primena, kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti darbdaviai, įdarbindami žmones su negalia, ir informuoja apie planuojamus pokyčius, kurie ateityje atvers daugiau galimybių į darbo rinką įtraukti negalią turinčius šalies gyventojus.
Darbo jėgos paklausa per metus išaugo 78 procentais. Tikėtina, kad šiemet kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Susiklosčiusi situacija sudaro palankesnes galimybes į darbo rinką įsitraukti negalią turintiems šalies gyventojams.
Užimtumo įstatyme planuojama numatyti tokias priemones kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga.
Pagalba norint įdarbinti žmogų su negalia
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Rasti tinkamą specialistą padės Užimtumo tarnybos darbuotojas - tarpininkas. Kartu su darbdaviu bus parengtas laisvos darbo vietos aprašas, aptartos darbo sąlygos, darbuotojui keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir kt.
Jeigu įdarbinamam žmogui su negalia Užimtumo tarnyboje teikta įdarbinimo su pagalba paslauga, atvejo vadybininkas suteiks konsultacijas, kaip būsimam darbuotojui turi būti pritaikyta darbo vieta, o jeigu iškiltų nesklandumų pradėjus dirbti - tarpininkaus juos sprendžiant.
Subsidijos įdarbinant darbuotojus su negalia
SUBSIDIJOS DARBO UŽMOKESČIUI. Darbdaviui atsirinkus kandidatą su negalia, galima pasinaudoti subsidijomis jo darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio, 2022 metais tai sudaro 1095 eurus.
SUBSIDIJA DARBO VIENOS STEIGIMUI IR PRITAIKYMUI. Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui. Įdarbinus žmogų su negalia į tokią darbo vietą, subsidija jo darbo užmokesčiui nemokama.
Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. 652 eurų (vienai darbo vietai steigti gali būti skirta ne daugiau kaip 31,03 minimaliosios mėnesinės algos dydžių suma).
Subsidijos lėšos gali būti skiriamos: įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia; remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc. subsidijos sumos).
Kaip gauti subsidiją žmogaus su negalia darbo vietos steigimui ar pritaikymui?
Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia. Tokią įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą reikia išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo žmogaus su negalia įdarbinimo.
Papildomos garantijos darbe žmonėms su negalia
Tinkama darbo vieta. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.
Ne visa darbo laiko trukmė. Turintis negalią ar vienas vaiką su negalia iki 18 metų auginantis darbuotojas turi teisę į ne visą darbo laiko trukmę. Tam reikalingas prašymas, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą būtų pagrįstas sveikatos būkle ar negalia.
Darbo sutarties nutraukimas be darbuotojo kaltės. Planuojant atleisti be darbuotojo kaltės darbuotoją su negalia ar darbuotoją, auginantį vaiką su negalia iki 18 metų, darbuotoją įspėti apie atleidimą reikia prieš 3 mėnesius. Jeigu darbuotojas dirbo trumpiau, nei metus - reikia įspėti prieš 6 savaites. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taip pat papildomai jam išmokama ilgalaikio darbo išmoka, priklausanti nuo nepertraukiamo darbo stažo.
Kasmetinės atostogos. Darbuotojui su negalia ar darbuotojui, vienam auginančiam vaiką su negalia iki 18 metų, turi būti suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos.
Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Jei darbuotojui nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis (sunkus neįgalumo lygis), jam taikomas mėnesio NPD yra 740 eurų, jei nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) - taikomas mėnesio NPD - 690 eurų.
Nemokamos atostogos. Privaloma tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jei to prašo darbuotojas su negalia ar darbuotojas, auginantis vaiką su negalia arba slaugantis asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas. Nemokamos atostogos turi būti ne trumpesnės, nei prašo darbuotojas, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Taip pat nemokamos atostogos turi būti suteiktos darbuotojui, pateikusiam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva. Jei darbuotojas nebegali tinkamai atlikti savo darbo dėl ligos ar neįgalumo, darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
| Garantija | Aprašymas |
|---|---|
| Tinkama darbo vieta | Darbo vieta pritaikyta pagal darbuotojo fizines galimybes. |
| Ne visa darbo laiko trukmė | Teisė dirbti ne visą darbo laiką, jei to reikalauja sveikatos būklė ar negalia. |
| Atostogos | 25 arba 30 darbo dienų kasmetinių atostogų, priklausomai nuo darbo dienų skaičiaus per savaitę. |
| Nemokamos atostogos | Privaloma suteikti nemokamas atostogas, jei to prašo darbuotojas su negalia. |
| NPD | Didesnis neapmokestinamų pajamų dydis. |
| Darbo sutarties nutraukimas | Palankesnės sąlygos nutraukiant darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo. |
tags: #atostogos #turintiems #neigaluma