Laikinas nedarbingumas - medicininis faktas, kuriuo turi kreiptis į gydymo įstaigą pats asmuo, o gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra liudijimas, kad asmuo yra laikinai nedarbingas. Nustatant laikino nedarbingumo teisėtumą svarbu žinoti, ką galima ir ko negalima daryti turint nedarbingumo pažymėjimą, kaip veikia atostogų perkėlimas ar pratęsimas ir kada būtinas darbuotojo bei darbdavio susitarimas.
Kada atostogos perkeliamos arba pratęsiamos
Darbo kodekso 129 straipsnis numato, kad jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį dėl laikinojo nedarbingumo, suteiktos atostogos tuo laikotarpiu perkeliamos. Jeigu darbuotojas tapo laikinai nedarbingas kasmetinių atostogų metu, jis turi teisę, kad nepanaudota atostogų dalis būtų suteikta kitu šalių sutartu laiku. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina praktiškai: jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingas kasmetinių atostogų metu, jis gali su darbdaviu susitarti, kad nepanaudota atostogų dalis būtų suteikta iš karto po nedarbingumo arba kitu laiku.
Jeigu liga prasidėjo dar iki atostogų pradžios, atostogų pradžia nukeliama, bet ne vėliau kaip suteiktų atostogų pabaigos. Jeigu darbuotojas susirgo jau atostogaudamas, nepanaudota atostogų dalis suteikiama kitu šalių sutartu laiku, tais pačiais darbo metais, o darbuotojo prašymu tam tikrais atvejais gali būti pridėta ir prie kitų darbo metų atostogų.
Praktinės situacijos
- Pavyzdys 1: Jeigu atostogos suplanuotos nuo liepos 8 d. iki liepos 19 d., o darbuotojas susirgo liepos 10 d. ir nedarbingumas tęsėsi iki liepos 16 d., laikotarpis, kuris sutapo su nedarbingumu, neturėtų būti laikomas normaliai panaudotomis atostogomis. Reikia susitarti su darbdaviu dėl nepanaudotos dalies suteikimo kitu laiku.
- Pavyzdys 2: Jei darbuotojas susirgo prieš atostogas (pvz., susirgimas liepos 5 d., atostogos turėjo prasidėti liepos 8 d., o nedarbingumas baigėsi liepos 11 d.), atostogų pradžia nusikelia į pirmą dieną po nedarbingumo pabaigos, bet ne ilgiau nei iki suteiktų atostogų pabaigos.
Ar atostogos prasitęsia automatiškai?
Ne visada. Darbuotojai dažnai mano, kad susirgus atostogų metu jos automatiškai prasitęs tiek dienų, kiek sirgo. Praktika rodo kitaip: automatinio atostogų pratęsimo nėra - viskas priklauso nuo to, kada atsirado nedarbingumo aplinkybė ir kaip darbuotojas su darbdaviu susitaria dėl nepanaudotos atostogų dalies. Teisinga formuluotė būtų: atostogos dėl ligos neprarandamos, bet jų pratęsimas arba perkėlimas turi būti tinkamai suderintas.
Pirmieji formalūs žingsniai
Pirmas žingsnis - tinkamai įforminti ligą. Nedarbingumo pažymėjimas nėra formalus triukas atostogoms pratęsti. Tai medicininis dokumentas. Jei atostogų metu susirgote rimtai, kreipkitės į gydytoją. Būtent gydytojas sprendžia, ar yra pagrindas išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Jeigu nedarbingumo pažymėjimo nebus, darbdaviui paprastai nebus teisinio pagrindo tų dienų laikyti liga, o ne atostogomis.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
Praktinis darbuotojo pranešimas darbdaviui gali būti toks: „Informuoju, kad nuo [data] iki [data] man išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas. Kadangi šis laikotarpis sutapo su mano kasmetinėmis atostogomis, prašau nepanaudotą kasmetinių atostogų dalį suteikti nuo [data] / perkelti į kitą šalių sutartą laiką. Prašau atitinkamai patikslinti kasmetinių atostogų apskaitą.“
Ligos išmokos ir kas jas moka
Jeigu nedarbingumas išduotas teisėtai, pirmąsias dvi ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys. Nuo trečiosios dienos ligos išmoką moka „Sodra“, jeigu darbuotojas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, pavyzdžiui, turi reikiamą ligos socialinio draudimo stažą. Remiantis „Sodros“ skelbiama informacija, darbdavys už pirmąsias dvi dienas moka nuo 62,06 iki 100 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo trečiosios dienos „Sodra“ moka 62,06 procento kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
Ką galima ir ko negalima daryti turint nedarbingumo pažymėjimą
„Sodra“ nurodo, kad asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo. Jei asmuo, turintis laikiną nedarbingumą, vartoja alkoholį, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgiasi taip, kad gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimais, dėl kurių „Sodra“ gali nutraukti asmeniui suteiktą laikiną nedarbingumą.
Vis dėlto yra mitų: „Sodra“ neseka sergančiojo sąskaitų ir netikrina sergančiojo nuolat fiziškai - dauguma patikrinimų atliekama pasitelkiant informacines sistemas ir Gydytojų konsultacines komisijas (GKK). „Sodra“ taip pat neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą: nustatant pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas, o jei išmoka išmokėta už laikotarpį, kuriame buvo pažeidimas, „Sodra“ pareikalaus atlyginti tą išmokos dalį.
Privaloma bendradarbiavimo taisyklė
Sergančiam darbuotojui svarbu bendradarbiauti reintegracijos procese ir laikytis stebėsenos reikalavimų. Jei darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų (pvz., neatvyksta į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą), darbdavys gali pradėti reintegracijos ar kontrolės procedūras, o už bendradarbiavimo trūkumą gali būti sustabdytas atlyginimas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas atostogaujant
Kontrolė ir statistika („Sodra“) - kaip tai vyksta
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai. Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami GKK, kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.
Per pastaruosius metus „Sodra“ patikrino tūkstančius atvejų: pernai į GKK buvo kviečiama daugiau kaip 34 tūkst. asmenų, ir gydytojai 80 procentų jų pripažino darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami). Be to, daugėja skundų ir prašymų patikrinti - pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimų turinčių gyventojų, iš jų beveik 2000 atvejų nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti.
Ginčai ir praktinė problematika: kas kelia abejonių
Diskusijos kyla dėl to, ar atostogos turi būti pratęstos tais atvejais, kai darbuotojas tuo metu slaugo ligonį (šeimos narį) ar jo vaikas sirgo. Darbo kodekso 174 str. 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad suteiktos kasmetinės atostogos pratęsiamos, jeigu atostogaujantis darbuotojas tapo nedarbingas. Tačiau kodeksas nenumato, kad tokios atostogos turėtų būti pratęstos tuo pagrindu, kad tuo metu sirgo darbuotojo vaikas, kuriam buvo reikalinga tėvų priežiūra.
Vienas iš argumentų prieš pratęsimą: kai slaugo ligonį, pats yra darbingas, todėl netinka sąvoka „nedarbingumo metu pratęsiamos atostogos“. Priešingai - biuletenis išduodamas tam, kad žmogus turėtų pateisinimą, kodėl jis nedirba (pvz., slaugo vaiką). Darbo kodeksas numato tam tikras situacijas dėl neapmokamų atostogų ar teisės į jų suteikimą, tačiau klausimas, ar slaugos pagrindu turi būti pratęstos atostogos, kartais traktuojamas nevienareikšmiškai.
Praktikoje darbdaviai ir institucijos (VDI, „Sodra“) kartais pateikia skirtingas nuomones: VDI teigia, kad atostogos turėtų būti pratęstos, bet neužtikrina automatizmo, o „Sodra“ vienareikšmiškai nurodo, kad neturėtų būti pratęsiamos, jei darbuotojas faktiškai atostogauja ir tuo metu rūpinasi šeimos nariu.
Taip pat skaitykite: Nepanaudotos atostogos: kompensacija
Teisės, pareigos ir geros praktikos rekomendacijos
- Neužmirškite: nedarbingumo pažymėjimas turi būti išduotas gydytojo ir tinkamai įformintas.
- Informuokite darbdavį apie susirgimą nedelsiant ir aiškiai nurodykite, ko prašote dėl nepanaudotos atostogų dalies (perkelti ar suteikti po nedarbingumo).
- Nesitikėkite automatinio pratęsimo: susitarkite su darbdaviu raštu arba kita priimtina forma.
- Laikykitės gydytojo nustatyto režimo - nevartokite alkoholio, nevykti į keliones ar renginius, jei tai gali prieštarauti sveikatai ar gydymo reikalavimams.
- Jeigu kyla ginčas su darbdaviu, kreipkitės į VDI arba pasitarkite su teisininku; tam tikrais atvejais gali prireikti ir teismų praktikos aiškinimų.
Teisinė perspektyva ir teismų praktika
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad kasmetinių mokamų atostogų tikslas ir laikinojo nedarbingumo tikslas skiriasi: atostogos skirtos poilsiui, o nedarbingumas - pasveikti. Todėl darbuotojas, susirgęs atostogų metu, turi turėti galimybę pasinaudoti atostogomis kitu laiku, kuris nesutampa su ligos laikotarpiu. Teisinė praktika akcentuoja, kad darbuotojas negali tuo pačiu metu ir ilsėtis atostogų prasme, ir gydytis laikinojo nedarbingumo prasme.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar atostogos pratęsiamos automatiškai, jei susirgau atostogų metu? Ne - reikia gydytojo pažymos ir susitarimo su darbdaviu dėl nepanaudotos dalies suteikimo kitu laiku.
- Kas apmoka ligos dienas sutampančias su atostogomis? Pirmąsias dvi dienas apmoka darbdavys, nuo trečiosios - „Sodra“, jei atitinkami įstatyminiai reikalavimai.
- Ar galiu per atostogas dirbti ar keliauti, jei turiu nedarbingumo pažymėjimą? Negalima dirbti ar dalyvauti renginiuose bei kelionėse, jei gydytojas nurodė poilsio režimą; tai gali būti laikoma draudžiamu elgesiu ir „Sodra“ gali nutraukti išmokas.
Apie kontrolę ir ką daryti, jei įtariate piktnaudžiavimą
„Sodra“ kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumą pasitelkdama elektronines sistemas ir GKK. Mazai tikėtina, kad „Sodra“ tiesiog važiuos tikrinti sergančiojo į namus be pagrindo; dažniausiai patikrinimai inicijuojami pagal rizikos kriterijus arba gavus skundą. Jeigu matote neteisingą praktiką ar įtariate piktnaudžiavimą, galite kreiptis į „Sodrą“ ar VDI su pateisinama informacija.
Santrauka - svarbiausios taisyklės veiksmams
- Gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra būtinas.
- Atostogos dėl ligos neprarandamos, tačiau jų perkėlimas ar pratęsimas priklauso nuo susitarimo su darbdaviu.
- Informuokite darbdavį raštu, aiškiai nurodydami, ko prašote dėl nepanaudotos atostogų dalies.
- Laikykitės gydytojo nustatytų režimų - kitaip „Sodra“ gali nutraukti išmokų mokėjimą ir reikalauti sugrąžinti neteisėtai gautas išmokas.
| Laikotarpis | Apmokėtojas | Pastabos |
|---|---|---|
| Pirmosios 2 dienos | Darbdavys | Jeigu sutampa su darbuotojo darbo grafiku |
| Nuo 3-ios dienos | Sodra | Jei darbuotojas atitinka socialinio draudimo sąlygas |
Jei turite klausimų dėl nedarbingumo ir atostogų derinimo ar reikia teisinio patarimo, kreipkitės į VDI, „Sodrą“ arba teisininkus, kurie padės aiškiai suformuluoti prašymą darbdaviui ir apsaugos jūsų teises.
tags: #atostogos #nedarbinguma #turintiems