Eksperimentas - empirinio tyrimo metodas, kai tiesiogiai ir sistemingai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, efektyviai kontroliuojant šalutinius kintamuosius. Eksperimentai padeda planingai valdant proceso ar reiškinio sąlygas patikrinti priežastinių ryšių hipotezes. Pagrindinis eksperimentinio tyrimo bruožas yra tas, kad tyrėjas apgalvotai kontroliuoja ir manipuliuoja sąlygomis, kurios lemia dominančius įvykius.
Eksperimento esmė ir pagrindinės sąvokos
Eksperimente manipuliuojamas pasirinktas nepriklausomas kintamasis sukeldamas įvairias priklausomo kintamojo variacijas. Jei pakitimai priklausomame kintamajame koreliuoja su tomis manipuliacijomis, tada yra tikimybė manyti, kad ryšys tarp nepriklausomo ir priklausomo kintamųjų yra funkcinis (priežastinis). Eksperimente įtraukiami du kintamieji: priklausomas ir nepriklausomas. Manipuliavimas nepriklausomu kintamuoju - pavyzdžiui, šiukšlių popierėlių kiekis; pokytis priklausomam kintamajam - šiukšlinimas ar ne.
Eksperimentinių tyrimų rūšys
Socialiniuose tyrimuose dažniausiai skiriamos kelios eksperimentinių tyrimų rūšys: preliminariniai eksperimentiniai tyrimai, tikrieji eksperimentiniai tyrimai ir kvazieksperimentiniai tyrimai. Pagal išorinio poveikio egzistavimą galima išskirti laboratorinį eksperimentą ir natūralų eksperimentą.
Preliminariniai eksperimentiniai tyrimai
Preliminariniai eksperimentiniai tyrimai dažnai vykdomi su viena tiriamųjų grupe. Prieš naudojant manipuliatorių, tyrėjas įvertina tiriamuosius požymius (pirminis testas), o po to, praėjus kuriam laikui, kai buvo taikomas eksperimentinis faktorius (test-factor), nustato tų požymių kitimus, atlikdamas užbaigimo testą (post-test). Palyginęs rezultatų skirtumus, tyrėjas bando įvertinti taikyto poveikio efektyvumą. Tokio tyrimo trūkumas - rezultatų pasikeitimui įtakos gali turėti ir kiti šalutiniai veiksniai, todėl negalima tvirtai įrodyti poveikio veiksmingumo.
Tikrieji eksperimentiniai tyrimai
Šio tipo tyrimai skiriasi tuo, kad sudaromos dvi grupės, kurios tiriamojo požymio atžvilgiu yra vienodos, grupės sudaromos laikantis atsitiktinumo kriterijaus. Atsitiktinumas garantuoja didesnę ekvivalentiškumo tikimybę, t.y. proporcingą įvairių veiksnių pasiskirstymą tarp eksperimentinių ir kontrolinių grupių. Jei tiriamųjų grupės sudarytos ekvivalentiškai, tada bet kurie veiksniai bus adekvatūs abiem tiriamosioms grupėms. Norint užtikrinti grupių homogeniškumą, jos turi būti atitinkamo dydžio ir parinktos iš identiškos aplinkos.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų
Kai yra eksperimentinė ir kontrolinė grupės, tiriamasis poveikis kontrolinei grupei netaikomas, o tai leidžia įvertinti poveikio priemonių efektyvumą. Įvedus kontrolinę grupę, eliminuojamas išorinių kintamųjų poveikis eksperimentinei grupei, kadangi daroma prielaida jog išoriniai nepriklausomi kintamieji vienodai veikia kontrolinę ir eksperimentinę grupes.
Kvazieksperimentai
Kvazieksperimentai - tai tyrimai, kurie atliekami tada, kai tyrėjas neturi galimybės atsitiktinai parinkti grupių arba negali savo nuožiūra bet kada ir bet kam pateikti nepriklausomą kintamąjį. Tai tyrimas, kuriuo prie eksperimento reikalavimų priartėjama, bet jie nevisiškai tenkinami. Kvazieksperimentams būdinga tai, kad parinktos grupės yra nevienalytės ir jų parametrai nesuvienodinti. Dėl to neretai atliekami tyrimai tik su iš dalies suvienodintais parametrais arba apskritai nesirūpinant jų suvienodinimu.
Kvazieksperimentiniai tyrimai gali būti kelių tipų: viena grupė su baigiamuoju testu; neekvivalentiškos grupės su baigiamuoju testu; įvykusio fakto tyrimas, kai tyrėjas atvyksta į įvykio vietą jau po įvykio. Kadangi grupės nėra ekvivalentiškos, kyla didesnis pavojus, kad sąveikos efektai (samplaikos kintamieji) iškreips duomenis.
Laboratorinis ir natūralus eksperimentas
Laboratorinis eksperimentas atliekamas specialiai paruoštoje aplinkoje, dažniausiai uždarose patalpose, naudojant specialius matavimo prietaisus. Tokie eksperimentai leidžia labiau kontroliuoti sąlygas, izoliuoti eksperimentinį veiksnį ir geriau fiksuoti tiriamųjų požymių charakteristikas, tačiau jie gali būti nenatūralūs ir ne visiškai atitikti realias gyvenimo sąlygas.
Natūralus eksperimentas vyksta, kai priklausomas kintamasis neįvedamas, o atsiranda kaip natūralios įvykių eigos rezultatas. Socialiniuose tyrimuose natūralūs eksperimentai leidžia ištirti reiškinius realiame kontekste, bet mažiau kontroliuojant šalutinius kintamuosius.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Eksperimento etapai ir eksperimentinė sistema
Eksperimento atlikimo etapai apima hipotezių formulavimą, empirinio objekto parinkimą, eksperimentinių ir kontrolinių grupių sudarymą, eksperimentinės situacijos kūrimą ir sistemingą objekto funkcionavimo numatymą bei gautų rezultatų analizę ir apibendrinimą. Eksperimentinė sistema - tai apgalvota procedūra, kurioje dalyviai paskirstomi į eksperimentinę ir kontrolinę grupes, eksperimentinė būklė taikoma tik vienai grupei, o priklausomas kintamasis matuojamas prieš ir po intervencijos.
Stebėjimas prieš ir po intervencijos; kontrolinė grupė
Eksperimento, kai stebėjimas vyksta prieš ir po intervencijos, duomenys surenkami prieš poveikį ir po jo. Intervencijos poveikis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp priklausomo kintamojo būklės po ir prieš veiksnio veikimą. Negalima daryti išvados, kad pokyčiai kilo vien dėl intervencijos - todėl įvedama kontrolinė grupė. Kontrolinės grupės įvedimas leidžia įvertinti kitų (trukdančių, pašalinių) veiksnių poveikį.
Eksperimento, kai stebėjimas vyksta tik po intervencijos, trūkumai: nėra tikslių pradinių duomenų; dalis priklausomo kintamojo pokyčių gali kilti dėl skirtingų duomenų surinkimo procedūrų; matuojamas bendras pokytis, įskaitant ir pokyčius, sukeltus kitų kintamųjų.
Validumas ir klaidų kontrolė
Validumas - tyrimo atitikimas jam iškeltiems tikslams, t.y. kiek tyrimas įvertina tai, ką juo siekiama ištirti. Eksperimente validumas nusako, kiek nepriklausomas kintamasis paveikė priklausomą kintamąjį. Grėsmė validumui - interpretacijų gautiems rezultatams apribojimas. Svarbiausi validumo tipai: vidinis validumas, išorinis (populiacinis ir ekologinis) validumas bei konstrukto validumas.
Vidinis validumas atspindi pokyčius priklausomajame kintamajame, kurie buvo nulemti jo sąveikos tik su nepriklausomu kintamuoju. Grėsmės vidiniam validumui: netinkamai parinkta statistinė analizė, neteisingai suvesti duomenys, klastojimas, istoriniai efektai, šališkas tiriamųjų parinkimas, tiriamųjų praradimas, skirtingas brendimo laikas, konkurencingumas tarp grupių. Didžiausia grėsmė - samplaikos (confounding) kintamųjų pasirodymas.
Taip pat skaitykite: Apie socialinio darbuotojo profesiją
Išorinis validumas reiškia, kad skirtingoje aplinkoje ir su kitais tiriamaisiais gaunami tokie patys eksperimento rezultatai. Ekologinis validumas - kai metodai ir eksperimentinė aplinka yra artima realaus gyvenimo situacijai. Konstrukto validumas nurodo, kiek tam tikro konstrukto naudojimas yra pagrįstas ir veiksmingas; grėsmė - neįtrauktas kintamasis, galintis būti tikrąja poveikio priežastimi.
Šalutiniai kintamieji ir variantiškumas
Šalutinis kintamasis - bet koks kintamasis, kuris nėra tyrimo dalis, bet turi įtakos rezultatams. Kai šalutinio kintamojo reikšmės susijusios su nepriklausomu kintamuoju, tai vadinama samplaika (confounding). Norint atlikti eksperimentą kuo geriau būtina kontroliuoti sistemos klaidas ir stengtis nesistemines klaidas sumažinti iki minimumo.
Variantiškumas eksperimente: tobulas eksperimentas - suminė variacija lygi poveikio variantiškumui; gyvenimiškame eksperimente suminė variacija yra poveikio variantiškumo, sampliacijos variantiškumo ir klaidos variantiškumo suma. Siekiant didesnio patikimumo, būtina kontroliuoti klaidas ir sumažinti nesistemines klaidas.
Eksperimento privalumai ir trūkumai
- Privalumai: priežastingumo nustatymo galimybė, situacijos kontrolė, galima kontroliuoti šalutinius kintamuosius, didelis patikimumas, lengviau kartoti.
- Trūkumai: tiriamieji žino, kad dalyvauja eksperimente; galimos etinės problemos; kintamieji turi būti aiškiai apibrėžti; dirbtinės sąlygos; iš dalyvių atimamas unikalus požiūris; tikėjimosi įtakos; maža tiriamųjų grupė.
Socialinio eksperimento pavyzdys: socialinių būstų etikečių poveikis
Siekiant iliustruoti socialinio eksperimento eigą ir rezultatų interpretaciją, būtina pateikti realų pavyzdį. Atliktas socialinis eksperimentas, skirtas išsiaiškinti visuomenės požiūrį į socialinius būstus ir jų gyventojus, parodė, kad kaimynams nepageidaujamųjų etikečių nelipdome, kai nežinome, kad jie gyvena socialiniame būste.
Socialiniame eksperimente dalyvavo 20 atsitiktine tvarka parinktų visuomenės atstovų, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje. Iki eksperimento pabaigos nebuvo atskleista, kurie dalyviai yra socialinio būsto gyventojai. Tyrimo dalyviai turėjo prisistatyti, trumpai papasakoti gyvenimo istoriją, o vėliau rinkosi, ką norėtų matyti savo kaimynystėje. Matant tvarkingus, draugiškus, maloniai bendraujančius, įdomias gyvenimo istorijas pasakojančius žmones, nė vieno jų nebuvo paklausta, gal jis kartais gyvena socialiniame būste?
Eksperimento rezultatai parodė, kad dalis visuomenės kratosi socialinio būsto gyventojų kaimynystės manydami, kad šiuose būstuose apgyvendinami tik gyvenimo paraštėse atsidūrę asmenys. Tačiau bendravimo metu pašalinus informacijos apie gyvenamąją vietą, dalyviai susibendravo, pajuto simpatiją ir neklijavo nepageidaujamųjų etikečių. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip eksperimentas gali atskleisti išankstinių nuostatų poveikį ir parodyti priemones, skatinančias visuomenės toleranciją.
Kiekybinė ir kokybinė metodologija socialiniuose tyrimuose
Socialinių mokslų tyrimai remiasi dviem pagrindinėmis metodologinėmis prieigomis - kiekybine ir kokybine. Kiekybinė metodologija paprastai remiasi pozityvistiniais metodais ir dedukcine tyrimo proceso logika, pasitelkiant empirinius duomenis pasirinktai teorijai patikrinti. Kokybinės duomenų rinkimo strategijos stiprėja; jų pirminė informacija dažniausiai išreikšta žodžio pavidalu: interviu įrašai, stebėjimo protokolai, diskusijų užrašai. Kokybiniai tyrimai leidžia gauti detalią informaciją apie tam tikrą fenomeną ir atskleisti įvairesnius bei subtilesnius santykius su nagrinėjamu reiškiniu.
Praktiniai patarimai rengiant socialinį eksperimentą
- Aiškiai suformuluokite hipotezes ir tikrinimo uždavinius.
- Parinkite tinkamą eksperimentinį dizainą (preliminarus, tikras, kvazieksperimentas) pagal galimybes ir etiką.
- Užtikrinkite grupių ekvivalentiškumą: naudojant atsitiktinį paskirstymą arba kitus homogenizavimo principus.
- Planuokite matavimus: atlikite pradinius (pre-test) ir baigiamuosius (post-test) matavimus, jei įmanoma - įtraukite kontrolinę grupę.
- Identifikuokite ir kontroliuokite šalutinius kintamuosius bei samplaikas.
- Rinkitės laboratorinį ar natūralų eksperimentą atsižvelgdami į ekologinį validumą.
- Įvertinkite etinius aspektus: informuotas sutikimas, anonimiškumas, dalyvių saugumas.
- Parenkite tinkamą statistinę analizę ir pasirūpinkite duomenų kokybe.
Eksperimento schemos ir pavyzdžiai
Klasikinis eksperimento modelis: eksperimentinė grupė - tam tikra procedūra - matuojamas priklausomas kintamasis; kontrolinė grupė - jokios procedūros. Pavyzdys: Cialdini, Reno, Kallgren (1990) eksperimentas „Ar šiukšlės verčia šiukšlinti?“ Nepriklausomų kintamųjų lygiai: 0, 1, 2, 4, 8 ir 16 šiukšlių vienetų. Buvo spėjama, kad kuo daugiau bus šiukšlių ant žemės, tuo daugiau šiukšlių numes dalyviai.
| Eksperimento elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Nepriklausomas kintamasis | Manipuliuojamas veiksnys (pvz., šiukšlių kiekis, informacija apie gyvenamąją vietą) |
| Priklausomas kintamasis | Stebimas elgesio pokytis (pvz., šiukšlinimas, požiūris į kaimyną) |
| Kontrolinė grupė | Grupė, kuri nepatiria eksperimento poveikio |
| Pre-test / Post-test | Matuojama prieš ir po intervencijos |
Eksperimento ir kvazieksperimento palyginimas
Eksperimente grupės yra ekvivalentiškos ir parinktos atsitiktiniu būdu; kvazieksperimente grupės nėra ekvivalentiškos. Eksperimento ir kvazieksperimento tyrimų schemos skiriasi tuo, kad eksperimentiniame tyrime grupių ekvivalentiškumas yra užtikrinamas atsitiktiniu paskirstymu. Kvazieksperimentuose didesnė tikimybė, kad retroaktyvi istorija paveiks rezultatus, o statistinė regresija gali maskuoti poveikį.
When to choose which design
Jeigu galima atsitiktinai paskirstyti dalyvius ir kontroliuoti manipuliacijas - rinkitės tikrąjį eksperimentą laboratorijoje arba lauke. Jei to padaryti neįmanoma dėl etinių ar logistinių priežasčių (pvz., lytis, amžius, socialinė padėtis), tuomet kvazieksperimentas ar natūralus eksperimentas gali būti priimtinesnis, bet reikia papildomų priemonių šalutinių veiksnių kontrolei.
Apie rezultatų interpretaciją ir etikos svarbą
Interpretuojant eksperimentų rezultatus būtina atsižvelgti į galimas grėsmes validumui (samplaikos, statistinės klaidos, tiriamųjų praradimas ir kt.). Socialiniuose eksperimentuose taip pat dažnai kyla etiniai iššūkiai: tiriamieji žino arba nežino apie dalyvavimą eksperimente, todėl būtina užtikrinti informuotą sutikimą, anonimiškumą ir saugumo priemones.
Apibendrinant, eksperimentinis tyrimo metodas yra sudėtingas, tačiau labai naudingas siekiant nustatyti priežastinius ryšius socialiniuose reiškiniuose. Tinkamai parinktas eksperimentinis dizainas, kruopšti kontrolė ir etinis dėmesys leidžia gauti reikšmingus ir taikomus rezultatus.
tags: #atlikti #socialini #eksperimenta