Šiame savo pranešime mėginsiu pasidalinti su 14-kos kartų - 28 mėnesių nuo 1990 metų profesinio darbo patirtimi Lietuvoje.
Visai atsitiktinai 1989 metais Europos studijų savaitėje Gotlande - Švedijoj gyvenimo keliai suvedė su dr. V. Grabausku - dabartiniu Kauno Medicinos akademijos rektorium, kuris ten darė pranešimą apie Lietuvos žmogaus sveikatos stovį, ir beveik visose analizėse ryškiai vingiavo socialinių problemų kreivė.
Nuo tada ir prasidėjo mano profesinis darbas ir galimybių ieškojimas socialinių problemų sprendime Lietuvoje.
Kas yra socialinė problema
Socialinės problemos - tai socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar tam tikrai socialinei grupei reiškia susiklosčiusios ir trokštamos padėties, tikslų ir veiklos rezultatų neatitikimą.
Socialinė problema sukuria aplinkybes, kurios yra žalingos arba nepageidaujamos daugeliui žmonių, kelia jiems grėsmę.
Taip pat skaitykite: skaityti daugiau apie Gevorgianienės ir Fargion (2012) tyrimą
Problema vadinama socialine, kai jos žalą patiria ne vienas ar keli asmenys, bet didelis skaičius žmonių.
Pavyzdžiui, jei šalyje atsiranda vienas narkotikus vartojantis žmogus, tai individuali problema, bet jei narkotikus vartojančių žmonių skaičius padidėja iki kelių procentų visų gyventojų, tai tampa rimta socialine problema.
Svarbu atsižvelgti ir į tai, kokį poveikį socialinė problema daro visos visuomenės funkcionavimui.
Pavyzdžiui, didelės spūstys keliuose yra plačiai paplitęs ir socialiai paveiktas reiškinys, bet iš esmės nekenkia visuomenės funkcionavimui; jis taptų socialine problema, jei padariniai pažeistų tam tikrų visuomenės struktūrinių dalių funkcionavimą, pvz., jei tam tikros profesijos atstovai (gaisrininkai, medikai, policininkai ir kiti) masiškai negalėtų laiku atvykti į darbą ar vykdyti reikalingų funkcijų.
Teorinės socialinių problemų aiškinimo kryptys
Socialiniuose moksluose egzistuoja socialines problemas aiškinančios 2 teorinės kryptys: objektyvistinė ir subjektyvistinė.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įstatymas
Objektyvistinės krypties atstovai socialinę problemą laiko objektyvia tikrove, egzistuojančia visuomenėje taip realiai, kaip ligos kūne.
Subjektyvistinės krypties aiškinimai yra daug labiau išplėtoti ir vyraujantys.
Šios krypties atstovai teigia, kad visuomenėje egzistuojantys reiškiniai gali būti realūs, bet kad jie taptų socialine problema, reikia didelio skaičiaus žmonių (arba kad tie žmonės būtų įtakingi), kurie įvardytų tuos reiškinius kaip problemą ir sutartų, kad ją reikia spręsti.
Lietuvos socialinių problemų kontekstas ir istorinė atmintis
Prieš pradedant iškelti Lietuvoj giliausiai pasireiškiančias socialines problemas, reikia neužmiršti, kad lietuvių gyvenime dar neišblėso 50-ties metų sovietinės okupacijos paliktos marksistinės ideologijos pagrindai, kurie apima moralę, religiją, metafiziką, teisę, politiką, sąžinę, asmens supratimą bei vertinimą ir jų supančios aplinkos, kalbos, komunikacijos apraiškas.
Visi šie elementai per 50 metų giliai buvo įspausti į žmogaus dvasinę mąstyseną bei elgesį ir 50-ties metų patirtis negali lengvai išnykti, nepalikus pasekmių, turint galvoje, kad pagal Marksą, dominuojančios, valdančios klasės galvosena apsprendžia ir dvasinę tautos mąstyseną.
Taip pat skaitykite: Stovykla Monciškėse
Skurdas ir socialinė atskirtis
Skurdas ir nepritekliai žlugdo ir apsunkina didelę dalį mūsų tautos - nežinau tikslių statistikų - vienur kalbama apie 2/3 tautos, kitur 30-35%.
Tai pasireiškia ekonominiu nepritekliumi, kuris užkerta žmonėms atrasti atsakymus į savo esminius gyvenimo poreikius.
Kalbėdama šiuo klausimu, remiuosi prof. habil. dr. Algio Šileikos, (Darbo ir Soc. Pagal dr. Šileiką, šiuo metu pripažintas minimalus pragyvenimo lygis asmeniui 110 lt., o 1996 m. buvo 90 lt.
Žmonių asmeninės pajamos įvairios - vidutiniškai miesto gyventojui - 350 lt., kaimo -268 lt. mėnesiui.
Bendras vaizdas gal ir neatrodytų labai baisus, bet išryškinus atskirų kategorijų žmonių įplaukas, paaiškėja, kad 1996 m. Vilniaus senamiestyje padaryti tyrimai parodė, kad tose šeimose, kur augo 1 vaikas -šeimos nariui per mėnesį teko 209 lt; kur 2 vaikai - 116 lt.; kur trys vaikai - 78,71 lt.
Turint galvoje, kad sostinės pajamų lygis yra aukštesnis, tai aplamai daugelis šalies socialinių-ekonominių grupių gal net 50 ar net 70% gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
Pagrindinė problema banali, bet labai aiški - pernelyg didelė socialinė nelygybė.
Tai pamatinė problema, įvairūs indikatoriai rodo, kad mes kalbame apie tarytum dvi skirtingas Lietuvas - galima vartoti įvairias metaforas, tokias kaip Vilniaus Lietuva, jaunoji Lietuva, išsilavinusi Lietuva. Ir yra kita Lietuva.
Kaip rodo tyrimai, nelygybė ne tik didina nesaugumo jausmą, bet yra ir vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių žemą laimės pojūtį visuomenėje.
Lietuva yra viena iš didžiausią nelygybės lygį turinčių šalių ES. Deja, pastaraisiais metais nelygybė Lietuvoje tik didėjo.
Didelis šešėlinės ekonomikos mastas taip pat prisideda prie nelygybės.
Vyriausybė nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nes ši priemonė nepadėtų spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Siūlomi sprendimai skurdui ir nelygybei
- Mažinti pajamų nelygybę.
- Didinti minimalų atlyginimą ir pensijas.
- Gerinti socialinę paramą.
- Kovoti su šešėline ekonomika.
Gyventojų senėjimas ir mažėjantis gimstamumas
Gilėjantis demografinis senėjimas tampa viena svarbiausių socialinių ir ekonominių problemų pasaulyje ir Lietuvoje.
Pagyvenusių žmonių skaičius ir lyginamojo svorio pagal bendrą gyventojų skaičių augimo tendencijos rodo, kad ateityje didelę mūsų visuomenės dalį sudarys pagyvenę ir seni žmonės.
Pagal pastarųjų metų paskutinius statistinius duomenis Lietuvoje ketvirtadalis gyventojų yra pagyvenusio ir vyresnio amžiaus žmonės, tai įtakojo ilgėjanti gyvenimo trukmė, mažas gimstamumas bei suintensyvėjusi migracija.
Pasaulyje ieškoma būdų, kaip išvengti dėl gyventojų senėjimo kylančių problemų ir kuo efektyviau išnaudoti galimybes, kurias atveria pailgėjęs darbingas gyventojų amžius.
Siūlomi sprendimai demografiniams iššūkiams
- Skatinti gimstamumą (pvz., teikiant finansinę paramą šeimoms auginančioms vaikus, kuriant palankias sąlygas derinti darbą ir šeimą).
- Didinti pensinį amžių.
- Integruoti vyresnio amžiaus žmones į darbo rinką.
Nedarbas
Nedarbas - tai globalus reiškinys, nors jo mastai skirtinguose pasaulio regionuose gerokai skiriasi.
Tradiciškai nedirbančių žmonių skaičius tarp jaunimo nuo 15 iki 24 metų yra beveik dvigubai didesnis palyginti su vyresniais (per 25 metų ) žmonėmis ir siekia 17-25 proc.
Pandemijai traukiantis vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai iš visų amžiaus grupių, tačiau tai nebūtinai susiję su laisvų darbo vietų ar kvalifikacijos trūkumu.
Kaip pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, vyresni žmonės dažnai bijo užsikrėsti, bet taip pat bijo ir skiepytis - apie 70 proc.
Siūlomi sprendimai nedarbui
- Skatinti naujų darbo vietų kūrimą.
- Gerinti švietimo sistemą ir profesinį orientavimą.
- Remti verslumą.
- Organizuoti perkvalifikavimo kursus bedarbiams.
Narkomanija ir alkoholizmas
Kaip parodė praėjusią savaitę pristatytas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų tyrimas, gyventojai didžiausiomis grėsmėmis laiko senėjančią visuomenę, suintensyvėjusią emigraciją, alkoholizmą ir narkomaniją, mažėjantį gimstamumą.
Alkoholizmas yra svarbus ir ryškus problematinis pasireiškimas Lietuvoje. Neturiu statistikų, bet yra bendra nuomonė, kad alkoholizmas Lietuvoje yra giliai visuomenę griaunanti apraiška.
Alkoholikai paprastai yra trapios asmenybės su giliais emociniais konfliktais. Jų asmeninio saugumo jausmas yra menkas - štai, kodėl jie mėgina bėgti nuo savęs, pasigerdami, kai susiduria su kokia sunkesne problema, nepasisekimu, nusivylimu.
Atrodytų, kad ši šmėkla nuslinko į praeitį, bet ji sugrįžo: vis daugiau jaunų žmonių vartoja narkotikus, tapdami šio įpročio vergais.
Jie uosto heroiną, rečiau naudodami adatas, kaip seserys M. ir S.: merginoms dar nėra 20 metų, o jų gyvenimas - jau sugriautas, rašoma italų leidinyje „L'Espresso“.
Ši krizės epocha pažymėta heroino sugrįžimu. Kaip ir prieš 30 metų, šis narkotikas leidžia pabėgti nuo supančios realybės.
Siūlomi sprendimai priklausomybėms
- Vykdyti prevencines programas.
- Gerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugas.
- Sumažinti alkoholio ir narkotikų prieinamumą.
- Šviesti visuomenę apie alkoholio ir narkotikų žalą.
Smurtas ir emocinės krizės
Statistika atspindi, kad smurtas, žalingos priklausomybės, emocinės krizės daro mūsų žmones pažeidžiamus, stabdo valstybės pažangą.
Didelį nerimą kelia bendra visuomenės psichinė būklė - ketvirtis milijono žmonių kasmet kreipiasi į emocinę pagalbą telefonu teikiančias tarnybas.
Siūlomi sprendimai smurtui ir emocinei paramai
- Gerinti emocinės paramos paslaugas.
- Vykdyti smurto prevencijos programas.
- Stiprinti šeimos instituciją.
- Šviesti visuomenę apie smurto ir priklausomybių žalą.
Šeimos vaidmuo ir vaikų apsauga
Pagrinde yra svarbu išvystyti sveiką šeimos gyvenimą, kad joje sveikai subręstų žmogus.
Pagrinde yra trys pagrindiniai poreikiai: fiziniai, intelektualiniai ir jausminiai.
Vaikui svarbu jo fizinis vystymasis ir organinių poreikių patenkinimas. Mokymas ir auklėjimas išugdo vaiko intelektualinį potencialą, o jo santykis šeimoje suformuoja sveiką jausmingumą ir emocijas.
Šeimoje vaikas turi jausti saugumą, kuris pasireiškia meile, supratimu ir pastovumu. Svarbu, kad šie visi elementai būtų tikri, o ne vaizduojami.
Vaikas pajaučia netikrus šeimos jausmus, pasireiškiančius perdėtu lepinimu. Svarbu, kad vaikas nebūtų įtrauktas į šeimos konfliktus, kur jis būtų priverstas palaikyti vieno ar kito tėvų pusę.
Kiekvienam vaikui yra svarbūs šeimos tarpusavio santykiai, priklausomumas, šeimos dvasia.
Dažnai vadinamose asocialiose šeimose atsiranda skriaudžiami, išnaudojami, neprižiūrimi vaikai - jaunuoliai, kurie atimami iš šeimų ir auga institucijose, o jų šeimos lieka atmestos, kaip nereikalingas elementas.
Institucinės pagalbos pavyzdžiai
Beveik visoje Lietuvoje veikia “Carito” vadovaujami Šeimų konsultacijos centrai, Pedagoginiai ir psichologiniai centrai švietimo srityje.
tags: #gevorgianiene #fargion #2012 #socialines #problemos