Šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo redakcija ir kartu su Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymu keičiami dar aštuoniolika su jais susijusių įstatymų. Remiantis atviraisiais Juridinių asmenų registro duomenimis, valstybė ir savivaldybė dalyvauja 324-iose viešosiose įstaigose. Iš viso Juridinių asmenų registre yra įregistruotos 11 664-ios viešosios įstaigos.
Nors įstatymų pakeitimais siekta padidinti biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo palengvinimą bei skaidrumą, šių įstatymų pakeitimai daug įtakos turės ir privataus kapitalo viešosioms įstaigoms. Iki 2024 m. gegužės 1 d. viešąsias įstaigas galima buvo pertvarkyti tik į biudžetines įstaigas, taip pat labdaros ir paramos fondus. Naująja įstatymo redakcija nuo 2024 m. gegužės 1 d. atvertas kelias ne tik valstybės ar savivaldybės valdomoms, bet ir privačioms viešosioms įstaigoms persitvarkyti (pakeisti teisinę formą) į asociaciją, akcinę ir uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją. Tai, be kita ko, reiškia, kad viešosios įstaigos galės po pertvarkymo tapti pelno siekiančiais juridiniais asmenimis, kurių pelnas galės būti paskirstytas dalyviams.
Pertvarkant VšĮ: kreditorių teisės ir turtas
Prieš pertvarkant viešąją įstaigą į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti patenkinti viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai. Minėtas straipsnis nustato Likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę: pirmiausia - turtu užtikrinti kreditorių reikalavimai, vėliau - tam tikri darbuotojų reikalavimai, tuomet - mokesčių, Sodros reikalavimai ir paskiausiai - visų kitų kreditorių reikalavimai. Nepakankant turto patenkinti visų kreditorių reikalavimus, kiekvienos kreditorių eilės reikalavimai tenkinami proporcingai pagal sumą, priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui).
Nors Viešųjų įstaigų įstatymas numato, kad turi būti atsiskaitoma su visais kreditoriais, tuomet netenka prasmės ir įstatyme nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Nepatenkinus reikalavimų, pertvarkymas į pelno siekiančią bendrovę turėtų būti negalimas. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausantis turtas, išskyrus gautą paramą, pereina bendrovės nuosavybėn kaip įnašas, nustatant bendrovės įstatinį kapitalą.
Naujojo reguliavimo kontekste, viešosios įstaigos turto vertinimas tampa būtina procedūra. Nors Viešųjų įstaigų įstatymas numato tik valstybės ir savivaldybės valdomoms viešosioms įstaigoms pareigą turto įvertinti nepriklausomam turto vertintojui, analogiška pareiga nustatyta ir privataus kapitalo įmonėms Akcinių bendrovių 72 straipsnio 12 dalyje: pertvarkant viešąją įstaigą į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, turtas, už kurį išduodamos bendrovės akcijos, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialinės Atsakomybės Ataskaitos svarba
Iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos gauta parama, kuri nebuvo panaudota visuomenei naudingai veiklai, pertvarkant viešąją įstaigą į uždarąją akcinę bendrovę, laikoma panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo paskirtį. Tokia nepanaudota parama apmokestinama 15% pelno mokesčio tarifu.
Kokią naudą suteikia naujosios formos pasirinkimas?
29 minėtieji reglamentai leidžia pertvarkyti viešąją įstaigą į pelno siekiančią bendrovę, o tai gali atverti galimybes dalytis pelnu dalyviams. Minėtame procese svarbu užtikrinti kreditorių teisių apsaugą ir tinkamą turtą įvertinimą, kad būtų įvykdyti teisės aktų reikalavimai. Džiugu, kad nebėra ribojimų viešosioms įstaigoms virsti pelno siekiančiomis bendrovėmis.
Sodra: deklaracijos, įmokos ir atidėjimai
Kam tai aktualu Deklaruoti pajamas ir sumokėti įmokas „Sodrai“ turi žmonės, kurie 2025 metais dirbo savarankiškai, pavyzdžiui, vykdė individualią veiklą su pažyma, buvo mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai bei ūkininkai, kurių ūkio ekonominis dydis viršija 4 EDV. Kaip sužinoti, kiek mokėti „Sodra“ asmeniškai informuoja savarankiškai dirbančius asmenis, kiek ir kokių įmokų jie turi sumokėti po deklaravimo. Deklaravus pajamas, žinutės su informacija apie mokėtinas įmokas siunčiamos į savarankiškai dirbančių žmonių asmenines „Sodros“ paskyras. Žinutėje pateikiama: Mokėtina suma - nuo deklaruotų apmokestinamųjų pajamų mokėtina VSD ir PSD įmokų suma; Likutis - įvertinus anksčiau sumokėtas sumas likusi sumokėti VSD ir PSD įmokų suma; Mokėjimo terminas - 2026 m. gegužės 4 d.; Mokėjimo rekvizitai ir svarbūs duomenys, pavyzdžiui, įmokos kodas; Informacija apie galimybę atidėti įmokų mokėjimą, jei susidaro įsiskolinimas.
Paskyrose savarankiškai dirbantys žmonės ras ir daugiau svarbios informacijos apie įmokų mokėjimą bei kitas „Sodros“ paslaugas. Įmokas „Sodrai“ galima sumokėti keliais patogiais būdais: per asmenines paskyras „Įmokų“ skiltyje pasirinkus funkciją „Mokėti“, banko pavedimu į vieną iš „Sodros“ surenkamųjų sąskaitų, grynaisiais pinigais „Lietuvos pašto“ skyriuose ir „Perlo“ terminaluose kai kuriose parduotuvėse.
Praktiniai žingsniai ir galimybės atsiradus įsipareigojimams
- Jeigu sumokėti įmokas kyla sunkumų, gyventojai gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka galima, jei socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas ne mažesnis nei 125 eurų ir neviršija 1500 eurų.
- Jei įsiskolinimas viršija 1500 eurų, prašyme dėl skolos atidėjimo reikia nurodyti įmokų mokėjimo grafiką bei priežastis, kodėl negalite sumokėti įsiskolinimo. Įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per metus. Prašymą dėl įmokų mokėjimo įsiskolinimo atidėjimo galima pateikti nuo gegužės 4 d. Daugiau informacijos apie įmokų atidėjimą rasite čia: Ar galiu skolą „Sodrai“ sumokėti dalimis?
Jei įmokas mokate kartą per metus, galite pasirinkti, kaip jūsų per metus gautos pajamos bus paskirstomos skaičiuojant socialinio draudimo įmokas. Įprastai deklaruotos metinės pajamos paskirstomos tolygiai per veiklos vykdymo mėnesius, tačiau galima pasirinkti kitą būdą - kad pajamos būtų vertinamos pagal realiai kiekvieną kalendorinį mėnesį gautas ar asmeniniams poreikiams išsiimtas sumas. Tokiu atveju metinėje pajamų deklaracijoje Valstybinei mokesčių inspekcijai pasirenkamas įmokų tipas „Sodros mėnesinis“.
Taip pat skaitykite: „Swedbank“ įsipareigojimai ir veikla
Jei įmokas mokate kas mėnesį, galite greičiau gauti socialinio draudimo išmokas. Galite nuspręsti, kokio dydžio VSD įmokas mokėt kiekvieną mėnesį: nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų pajamų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos. Svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos nesudaro didesnės sumos nei įstatyme nustatyta įmokų bazė: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ir individualią žemės ūkio veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams.
Deklaruojant pajamas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota apmokestinamųjų pajamų suma, turi sutapti. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis. Taigi įmanoma sumokėti įmokas į priekį, tačiau deklaruojant pajamas, VMI deklaruojama apmokestinamoji suma ir suma, nuo kurios mokėtos socialinio draudimo įmokos, turi sutapti.
Praktiniai pavyzdžiai: kada kreiptis dėl atidėjimo ir kaip planuoti mokėjimus
1) Kai asmeniškai dirbantys asmenys turi įsiskolinimą iki 1500 eurų, jie gali kreiptis dėl įmokų atidėjimo be ilgo grafiko. 2) Kai įsiskolinimas didesnis nei 1500 eurų, reikia pateikti papildomą įmokų mokėjimo grafiką ir motyvus. 3) Jei įmokas mokate kartą per metus, pasirinkite „Sodros mėnesinis“ mokėjimo tipą, kad pajamos būtų atspindėtos tiksliau. 4) Jei mokate kas mėnesį, įvertinkite, ar sumos neviršija įmokų bazės ir ar metinė suma sutampa su deklaruota pajamų suma.
Priklausomybė nuo praktinio konteksto: parapijinė ir pelno siekianti veikla
Naujoji tvarka leidžia viešajai įstaigai persikelti į pelno siekiančią bendrovę, tačiau svarbu užtikrinti visų kreditorių teises ir įvykdyti įstatymo reikalavimus dėl turto įvertinimo bei paramos panaudojimo. Iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama gali būti naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka. Nepanaudota parama laikoma mokėtina 15% pelno mokesčio tarifu ir skatina aiškiai diferencijuoti paramos panaudojimo tikslus.
Apibendrinant: praktiniai patarimai pasirenkant formą ir tvarką
- Įvertinti kreditorių teises ir įsipareigojimus prieš pertvarką.
- Gauti nepriklausomo turto vertintojo įvertinimą turtui, už kurį bus išduodamos akcijos.
- Planavimas: pasirinkti metinę ar mėnesinę įmokų teikimo tvarką, atsižvelgiant į sigilius ir pajamas.
- Svarbu laikytis Lietuvos teisės aktų reikalavimų dėl paramos panaudojimo, likutinės vertės skaičiavimo ir mokesčių tarifų.
Taip pat skaitykite: Ataskaita apie socialinę situaciją Panevėžyje
tags: #ataskaita #apie #atsiskaityma #sodrai #vsi