Asmenų elgsena ir įtaka socialiniuose tinkluose

Nemaža dalis mūsų net darbo metu tūno socialiniuose tinkluose, bet tik nedaugelis susimąsto, kaip tie tinklai iš tiesų veikia šiuolaikinio žmogaus gyvenimą. Socialiniai tinklai tapo kasdienio gyvenimo dalimi: vartotojai socialiniuose tinkluose praleidžia nuo keliasdešimties minučių iki valandų, o vidutiniškai 2 val. 24 min., remiantis „We are social“ 2020 m. duomenimis, todėl jų poveikis mūsų elgsenai, emocijoms ir požiūriui yra reikšmingas.

Teigiami socialinių tinklų aspektai

Kalbėdami apie socialinius tinklus ir jų mums daromą įtaką dažniausiai minime blogąją pusę. Šį pokalbį su psichologu, atidos mokytoju, iniciatyvos „Pauzė“ kūrėju P. Rakštiku pradėjome nuo teigiamų dalykų ir klausimo: ar socialiniai tinklai gali turėti teigiamą reikšmę ir kokia ji yra? „Gali, - sakė psichologas. - Turbūt pirmiausia tuo, dėl ko jie ir buvo sukurti - kurti ir palaikyti ryšius. Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Ir tai nereiškia, kad tie žmonės mums yra nereikšmingi, jeigu su jais rečiau matomės fiziškai, nes tiesiog turime galimybę palaikyti ryšį tokiu būdu. Taip pat turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau.

Turiu minty, kad mes čia ir dabar galime gauti žinutę, nusiųsti nuotrauką, vaizdo įrašą ir t. t. Aš kalbu apie galimybę, bet ne apie faktą ar duotybę, nes tai, kaip juos naudojame, jau yra kitas klausimas. Dar vienas aspektas - vis daugiau žmonių dalijasi, kad jie taip gauna informaciją. Minusas čia dėl jos tikrumo, bet, jeigu tai atmestume, gana greitai galime gauti labai aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galime greitai reaguoti - pasižymėti ar iš karto didesniam ratui žmonių pranešti, kad esame saugūs.

Kaip socialiniai tinklai mus įtraukia ir veikia

Tikriausiai daugeliui pažįstama situacija, kai įsijungiate socialinį tinklą tik šį tą pažiūrėti, o nejučia jau peržiūrėjote ir keleto žmonių istorijas, nuotraukas, paskaitėte įrašus ir komentarus po jais. Kaip socialiniai tinklai mus taip įtraukia? Pasak J. Antropik, vienas didžiausių kiekvieno socialinių tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose, kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas: „Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąja prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Svarbu socialinius tinklus naudoti ne kaip atpildą už sunkią dieną. Naudojami nesąmoningai jie gali sukelti priklausomybę.

Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kokio turinio tipą labiau mėgstate, jeigu visuomet žiūrite vaizdo turinį, draugo įkelta statinė nuotrauka, pasak algoritmų, jums gali būti mažiau įdomi. Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Iššūkis kiekvienam vartotojui yra atsispirti tokiam individualizuotam turiniui.

Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas

Mechanizmai, palaikantys įtraukimą

• Turinio nuolatinis rodymas be pertraukų: vos pabaigus vieną vaizdo įrašą, iš karto pradeda rodyti kitą.
• Greitas pirmųjų sekundžių „kabliukas“ - daug kūrėjų stengiasi sudominti per pirmas sekundes.
• Individualizuotas turinys - algoritmas siūlo daugiau to, kas jums patinka.
• Mokamas turinys ir apmokami įrašai - verslo turinys gali būti matomas dažniau nei draugų.

Neigiami poveikiai: priklausomybė, psichologinė įtampa ir sveikata

Sunkiai valdomas domėjimasis socialiniais tinklais, naujausių tyrimų duomenimis, blogina imunitetą, didina sergamumą širdies ir kraujotakos sistemos ligomis, sukelia psichologinę disharmoniją. J. Antropik pastebi, kad socialiniai tinklai naudoja daugybę įvairių mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti, todėl naudojami nesąmoningai jie gali sukelti priklausomybę.

Su tuo susijęs savivertės mažėjimas, nes socialiniai tinklai turi tokį įdomų efektą. Jau kasdienybėje daugiau ar mažiau lyginame save su kitais... Bet, kai esame vienas prieš daugybės žmonių gyvenimų kratinį ir socialiniai tinklai dažniausiai rodo gražesnę pasaulio pusę, o dažnai netgi dirbtinai pagražintą, mes tarsi save lyginame su visiškai nelygiu priešininku. Ir mūsų, pasakysiu šaržuodamas, pilkas gyvenimas, kad ir koks jis fainas būtų, vis tiek yra pilkas, palyginti su bendriniu socialinių tinklų pasauliu.

Kitas dalykas, socialinius tinklus vartojame per ekranus, o ekranai turi papildomų šalutinių poveikių laikysenai, miegui, gali atsirasti nemiga, taip pat akių sausumas, galvos svaigimas. Tai yra papildomi negatyvūs ingredientai, dėl to labai svarbu būti sąmoningiems ir atkreipti dėmesį, kaip naudojamės socialiniais tinklais, ne tik kalbant apie kiekį, bet ir apie būdą: sėdėdami, gulėdami, eidami.

Informacinis nuovargis ir smegenų „perkaitimas”

Informacijos kaitos intensyvumas bei greitis suteikia nerealią galimybę išgyventi vis kitus pojūčius bei jausmus, todėl smegenys lyg „perkaista“, sunku susikaupti, sumažėja darbo efektyvumas, krenta savivertė, sutrinka darbų planavimas, atsiranda mentalinė duobė bei abstinentinio sindromo simptomai. Smegenys nuolat yra aktyvioje būsenoje ir nepailsi, ilgainiui prarandamas gebėjimas reguliuoti aktyvumo bei budrumo lygį.

Priklausomybė nuo socialinių tinklų

Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.

Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos

Retas atvejis, kai pats žmogus kreipiasi dėl priklausomybės nuo socialinių tinklų, kadangi psichologines problemas bando spręsti... naudodamasis socialiniais tinklais. Turintys priklausomybę nuo socialinių tinklų yra linkę neigti, kad tai trukdo jų gyvenimui, atima laiką, kuris galėtų būti panaudotas racionaliai.

Kaip atpažinti priklausomybę

1. Automatinis, nejučia vykstantis įsijungimas į socialinius tinklus - ženklas, kad vartojimas tapo įpročiu.
2. Laiko nenustatymas: mes daugeliui dalykų dedikuojame savo laiką, juos planuojame, o laiką, kiek praleidžiame socialiniuose tinkluose, ko gero, planuoja retas.
3. Emocinė reakcija po naudojimosi: jeigu baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, nepasitenkinimu savimi - tai signalas.
4. Socialinių draugų skaičius neatitinka realaus socialinio rato - virtualūs „draugai“ nėra tikri draugai.

Vaikai ir paaugliai: specifinės rizikos

Vaikai papuola į erdvę, kurioje neturi įgūdžių suprasti, kas yra gerai, kas tinkama, o kas ne. Paaugliai dažnai pasirenka socialinius tinklus kaip erdvę, kurioje randa atsakymus į įvairiausius savo klausimus. Paauglystė yra laikotarpis, kai kūnas labai keičiasi, apie jį yra labai jautru kalbėti, jaunuoliai savimi nepasitiki, o socialiniuose tinkluose mato ištobulintą vaizdą, su kuriuo save lygina.

Paaugliams labai svarbu priklausyti kokiai nors grupei, tačiau virtualioje erdvėje išsiplečia galimų pažinčių mastas, jei lygintume su tuo, kiek realiai žmonių jie galėtų sutikti ir su jais susipažinti gyvai. Taigi, kaip padidėja tikimybė sutikti gerų, draugiškų žmonių, lygiai taip pat padidėja ir tikimybė sutikti tokių, kurie tenori tą jauną žmogų išnaudoti“, - sako psichologė V. Lakis-Mičienė.

Pavojai, su kuriais susiduria jaunimas

• Sekstingas - seksualinio turinio žinučių, nuotraukų siuntimas ir gavimas.
• Grumingas - jaunuolių viliojimas, manipuliacijos ir panaudojimas.
• Elektroninės patyčios ir viešinimas, kuris gali sukelti didelę emocinę žalą.
• Viešas asmeninės informacijos skelbimas - privatumo nesuvokimas ir rizika.

Ekspertai tvirtina, kad reikėtų susilaikyti nuo vaikų nuotraukų publikavimo socialiniuose tinkluose. Vaikų profiliai dažnai būna vieši, jie ne visada supranta, kokius privatumo nustatymus reikėtų pasirinkti, kas gali matyti jų viešinamą informaciją.

Kaip apsaugoti paauglius nuo neigiamo poveikio

• Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose.
• Svarbu kurti atvirą dialogą su vaikais: ramiai domėtis, kas jiems atrodo normalu ir kas ne.
• Mokyti vaikus atpažinti spaudimą, kaip elgtis kritinėse situacijose ir kur kreiptis pagalbos.
• Nustatyti privatumo nustatymus ir aptarti saugaus elgesio taisykles.

Socialiniai tinklai kaip informacijos ir įtakos priemonė

Ir išties bet kas, kas mūsų dienoje užima tiek laiko, gali daryti įtaką. Šis adiktyvus mūsų nebūtinai teisingai nuomonei pataikaujantis mechanizmas kartu su komerciniu, politiniu ar bet kokiu kitu turiniu kuria savotišką realybės iliuziją, kurioje be kritinio mąstymo užstrigti pavojinga. „Brexit“ ir kiti atvejai rodo, kad socialiniai tinklai gali tapti itin galinga dezinformacijos ir propagandos mašina, keičiančia net tai, kas atrodė akivaizdu.

Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie mokesčius Lietuvoje?

Pavienės žinutės, sekamos grupės ar asmenys, paliekami komentarai, nuotraukos iš skirtingų vietų ir kita elgsena pavieniui gali atrodyti kaip bereikšmiai fragmentai, tačiau, sujungus visa tai į visumą ir sekant kurį laiką, pasitelkiant dirbtinio intelekto interpretacijas ir elgsenos dėsningumo algoritmus, žmogų galima profiliuoti nuspėjant jo elgseną komerciniame, politiniame ar kitame kontekste.

Laisvė internete ir stebėjimas

2019 metų Interneto laisvės ataskaitoje (Freedom on the Net report) teigiama, kad laisvė internete ir socialiniuose tinkluose mažėja jau devintus metus iš eilės. Teigiama, kad investuojama į sofistikuotus piliečių elgsenos socialiniuose tinkluose sekimo algoritmus, todėl 40 iš 65 ataskaitoje vertintų šalių, arba 89 proc., stebima vartotojų veikla. Neretai įvairūs suvaržymai pateisinami valstybės intereso sumetimais; nors interneto sekimas dažnai asocijuojasi su tam tikromis šalimis, elgsena sekama ir demokratinėse valstybėse.

Nuomonės lyderiai ir jų įtaka

Augantis socialinių tinklų naudojimas keičia žmonių kasdieninius įpročius. Socialiniuose tinkluose ypač populiarūs nuomonės lyderiai - tinklaraštininkai, įžymybės, visuomenės veikėjai, tam tikros srities ekspertai ar tiesiog aktyvūs entuziastai, kurių komentarai, išsakyta nuomonė ar požiūris daro poveikį tinklų vartotojams.

Nuomonės lyderių sekėjų požiūrio tyrime nustatyta, kad 82 proc. socialinių tinklų vartotojų pastebi nuomonės lyderių profiliuose skelbiamą reklaminio pobūdžio informaciją ir 70 proc. lyderių sekėjų ja pasitiki. „Apklaustieji įsitikinę, kad reklama jų neveikia, nors tyrimas atskleidžia, kad jie vis tiek įsigyja tam tikrus produktus ar paslaugas pasinaudoję lyderių rekomendacija ir taip iš esmės keičia savo pirkimo įpročius", - komentuoja Monika Užgalytė.

Kodėl pasitikime nuomonės lyderiais?

Bene svarbiausias nuomonės lyderio bruožas siekiant vartotojų pasitikėjimo - jų panašumas į mus pačius. Kembridžo mokslininkų Darono Acemoglu ir Asumano Ozdaglar tyrimas rodo, kad kuo panašiau lyderis gyvena ir kuo panašesnes problemas aptarinėja, tuo labiau vartotojas jam pasitiki. Reklamos užsakovai stengiasi parinkti tokį lyderį, kuris demografiškai, elgesiu ir komunikacija būtų artimas galutiniam produkto vartotojui.

Kaip riboti naudojimąsi socialiniais tinklais

Psichologo teigimu, jeigu susiduriame su priklausomybe ar neigiamomis pasekmėmis, pasiūlymas yra tik vienas - riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: „Nes čia jokio kito kelio nebus. Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.”

Jei sutrauktume visą socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką į nuoseklų, pamatytume, kad susidaro net kelios valandos per dieną. Taigi čia galime nušauti kelis zuikius vienu šūviu: galime įvesti higienos naudojant technologijas ir gauti papildomo laiko sau naudingoms veikloms. Psichologas siūlo ir praktinius būdus: skaidyti naudojimąsi (pvz., pusvalandį vidurdienį, pusvalandį darbo pabaigoje), bandyti dienas be interneto, atsiriboti nuo įprastų reagavimo į žinutes įpročių ir pan.

Patarimai iš skaitmeninio turinio vadovės J. Antropik

• Nustatykite laiko limitus tam tikrai programėlei.
• Perstumdykite programėles giliau telefone, įkelkite į aplanką.
• Išjunkite socialinių tinklų pranešimus.
• Atsisakykite telefono bent valandą ar dvi prieš miegą.

Teisiniai ir autorystės aspektai

Socialiniai tinklai ir autorystė susiję subtiliai: socialiniai tinklai yra vieša erdvė, kūryba, kad ir kokia ji, priklauso autoriui, tačiau autorius, viešindamas ją socialiniuose tinkluose, suteikia teisę ta kūryba nekomerciniais tikslais dalintis net už socialinių tinklų ribų, nebent mechaniškai nurodo turinio sklaidos apribojimą tarp savo draugų, sekėjų. Savo turinio skelbėjui patartina visuomet skaityti socialinių tinklų naudojimo sąlygas prieš keliant turinį, kadangi tik kiekvienu konkrečiu atveju galima nustatyti, kokius leidimus suteikia socialinio tinklo vartotojas juo naudodamasis ir skelbdamas jame informaciją.

Po asmens mirties sutikimą dėl atvaizdo tvarkymo gali duoti sutuoktinis, tėvai ar vaikai. CK 22 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta išimtis, jog asmens nuotraukos (jos dalies) demonstrovimas, atgaminti ar parduoti negalima, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuotraukos skelbimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas masinės informacijos priemonėse.

Praktiniai žingsniai, jei vaikas įsivėlė į nemalonumus socialiniuose tinkluose

1. Nepanikuoti!
2. Išsisaugok įrodymus - pasidaryk ekrano nuotrauką ar vaizdo įrašą.
3. Apie netinkamą turinį ar elgesį pranešk socialinio tinklo administracijai („Report“).
4. Blokuok asmenį, kuris persekioja ar siunčia įkyrias žinutes; pagalvok, ar reikėtų kreiptis į policiją.
5. Pasistenk nusiraminti, atsitraukti nuo interneto ir nuveikti ką nors malonaus.
6. Papasakok apie problemą patikimam suaugusiam žmogui.

Apibendrinant: sąmoningumas ir kritinis mąstymas

Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija, tačiau būtina suprasti, kad socialiniai tinklai, nors ir neatspindi tikrosios realybės, smarkiai veikia požiūrį į ją. Todėl labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija. Pastebėjus nerimą keliančius ženklus ar pajautus, kad patiems įveikti priklausomybės nepavyks, svarbu laiku kreiptis pagalbos į psichologus.

Socialiniai tinklai suteikia daug galimybių, bet kartu kelia rizikas; sprendimas - ne visiškas atsiribojimas, o sąmoningas, ribojamas ir saugus naudojimasis, informacija apie privatumo nustatymus, atviri pokalbiai šeimoje ir kritinis požiūris į tai, ką matome internete.

tags: #asmenys #socialiniuose #tinkluose