Epilepsija - tai lėtinė daugiaetiologė galvos smegenų liga, pasireiškianti įvairių rūšių ir kilmės priepuoliais, prasidedančiais įvairaus amžiaus žmonėms. Nuo ligos formos neretai priklauso gydymas, eiga ir prognozė. Epilepsija mūsų šalyje serga maždaug 25 tūkst. žmonių.
Epilepsijos klinikinė išraiška ir diagnostika
Nors epilepsija - klinikinė diagnozė, t. y. nustatoma remiantis priepuolių klinikine išraiška, po apžiūros gydytojas specialistas gali skirti reikiamus tyrimus diagnozei patikslinti. Klinikinė priepuolių išraiška nustatoma pagal ligonio ar liudininkų nupasakotą, aprašytą ar nufilmuotą priepuolių vaizdą. Tai padeda patvirtinti arba paneigti epilepsinę priepuolių kilmę bei toliau diferencijuoti epilepsijos formą.
Daugumai pacientų atliekamas elektroencefalografinis tyrimas, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija ar radioizotopiniai tyrimai. Praeitais metais už epilepsija sergantiems pacientams skirtus brangiuosius tyrimus iš PSDF sumokėta beveik 231 tūkst. eurų.
Gydymas ir reabilitacija: kas svarbu slaugytojai žinoti
Maždaug 70 proc. žmonių, sergančių epilepsija, gali kontroliuoti ligą epileptologo‑neurologo paskirtais vaistiniais preparatais. Šiuo metu ligonių kasos PSDF lėšomis kompensuoja 96 pavadinimų 16 skirtingų veikliųjų medžiagų vaistus epilepsijai gydyti. VLK duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje beveik 20 tūkst. pacientų, sergančių epilepsija, vartojo kompensuojamuosius vaistus.
Reabilitacija atlieka esminį vaidmenį visapusiškame epilepsijos valdyme. Nors medikamentinis gydymas yra būtinas norint kontroliuoti priepuolius, reabilitacijos tikslas - optimizuoti bendrą funkcionavimą, nepriklausomybę ir epilepsija sergančių asmenų gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
| Reabilitacijos sritis | Veiklos |
|---|---|
| Priepuolių kontrolė | Valdyti vaistus, keisti gyvenimo būdą, laikytis gydymo planų |
| Fizinė reabilitacija | Fizioterapija, ergoterapija - pusiausvyra, koordinacija, motorika |
| Kognityvinė reabilitacija | Atminties lavinimas, dėmesio pratimai, problemų sprendimo strategijos |
| Emocinė pagalba | Konsultacijos, psichoterapija, paramos grupės |
| Švietimas ir savikontrolė | Pacientų ir šeimų mokymas apie vaistų laikymąsi ir saugos priemones |
| Profesinė ir socialinė reabilitacija | Profesinių tikslų nustatymas, darbo įgūdžių lavinimas, teisių gynimas |
Slaugytojos vaidmuo komandinėje reabilitacijoje
Reabilitacija yra kompleksinis procesas, todėl komandinis darbas tampa esminiu sėkmės veiksniu. Komandinis darbas reabilitacijoje apima gydytojus, kineziterapeutus, ergoterapeutus, logopedus, psichologus, socialinius darbuotojus ir slaugytojus. Slaugytojas: teikia medicininę priežiūrą, stebi paciento būklę ir padeda atlikti kasdienes veiklas.
Efektyvi komunikacija yra labai svarbi: reguliarios komandos susitikimų sesijos, atvejo aptarimai ir aiškus informacijos dalijimasis užtikrina, kad pacientas gautų visapusišką priežiūrą. Svarbu pabrėžti, kad pacientas ir jo šeima taip pat yra komandos dalis.
Konkrečios slaugytojos užduotys
- Stebėti priepuolių trukmę ir pobūdį, objektyviai fiksuoti laiką;
- Užtikrinti paciento saugią padėtį priepuolio metu ir sumažinti sužalojimų riziką;
- Padėti šeimai išmokti priežiūros veiksmų, vaistų režimo laikymosi ir saugos priemonių;
- Koordinuoti konsultacijas su kitais specialistais (neurologas, fizinės medicinos gydytojas, psichologas);
- Teikti emocinę paramą sergančiajam ir šeimai, nukreipti į paramos grupes;
- Organizuoti švietimą apie epilepsiją, paaiškinti mitus ir saugią elgseną priepuolio atveju;
- Skatinti paciento įsitraukimą į sprendimų priėmimą ir reabilitacijos tikslų nustatymą.
Slaugytojos kaip skyriaus atmosferos formuotoja
„Slaugytoja yra skyriaus atmosferos formuotoja, šeimininkė. Ji turi išklausyti slaugytojų ir jų padėjėjų informaciją, prieiti prie ligonio lovos, išklausyti, kas ne taip, pasidalinti pastebėjimais.“ Po to - „penkiaminutė“, ir vėl pagalba prie ligonio lovos.
Pasak Daivos Bagdonavičienės, slaugytojos darbas - tai ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas: „Reikia būti ten, kur tau reikia būti. Pasirinkdami mediko profesiją, mes turime atsakyti sau į klausimą: ‘Ar mes sugebėsime į žmogų pažiūrėti, kaip į karalių? Oriai ir pagarbiai, nežiūrint, kokio jis būtų amžiaus.’“
Mokymas ir kvalifikacijos kėlimas
Svarbu, kad reabilitacijos srityje dirbantys specialistai nuolat tobulintų savo kvalifikaciją. Mokymų temos, susijusios su epilepsija, apima ketogeninę dietą, fizinį aktyvumą, sunkių ligonių klinikinę mitybą, neuroįvairovę ir priepuolių valdymą. Tokie mokymai padeda slaugytojoms įgyti žinių, reikalingų saugiai ir empatiškai prižiūrėti pacientus.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Praktiniai nurodymai slaugytojoms priepuolio metu
Deja, gyventojams trūksta informacijos, kaip suteikti pirmąją pagalbą, jei šalia esantį asmenį ištiko epilepsijos priepuolis. Kaip padėti priepuolio ištiktam žmogui? Dažniausiai pagalbos epilepsinio priepuolio ištiktam žmogui nereikia. Tačiau asmeniui, kurį ištiko toniniai kloniniai traukuliai, ji labai praverčia.
Pagrindiniai veiksmai:
- Pirmiausiai nusiraminti - įkvėpti ir iškvėpti;
- Užtikrinti, kad žmogus nesusižalotų: pašalinti daiktus aplink, padėti gulėti saugioje padėtyje;
- Objektyviai fiksuoti priepuolio pradžią ir trukmę;
- Jei traukuliai trunka ilgiau nei dvi minutes arba pasikartoja, kviesti greitąją medicinos pagalbą;
- Nedėti nieko į burną, nebandyti stabdyti traukulių fiziškai, nebandyti atidaryti žandikaulio jėga;
- Po priepuolio stebėti paciento sąmoningumo atgavimo eigą, užtikrinti ramybę ir kvėpavimą.
Šeimos ir paciento mokymas: slaugytojos atsakomybė
Sergančio vaiko gydymas, priežiūra ir ugdymas labai paveikia visą šeimą. Visos šeimos dalyvavimas gydyme yra būtinas, todėl terapinis epilepsija sergančiųjų bei jų tėvų mokymas yra neatsiejama pagalbos dalis. Laiku informuotas pacientas lengviau atgauna pasitikėjimą savimi, o ankstyvas mokymas turi įtakos ilgalaikiam būklės koregavimui.
Švietimo pagalba ir savikontrolė: Epilepsijos reabilitacijos programos apima specialiųjų pedagogų teikiamą šviečiamąją pagalbą. Jie suteikia informacijos apie vaistų laikymąsi, gyvenimo būdo pakeitimus, priepuolių priežastis ir saugos priemones.
Psichoemocinė pagalba ir stigma
Gyvenimas su epilepsija gali turėti didelį emocinį poveikį, sukelti nerimą, depresiją, socialinę izoliaciją ir žemą savigarbą. Reabilitacijos metu teikiama emocinė ir psichologinė pagalba per konsultacijas, psichoterapiją ir paramos grupes. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai sukūrė specialią programą, skirtą gerinti atmintį, dėmesį, emocinę savijautą ir socialinius įgūdžius - tyrimas parodė, kad psichologo konsultacijos padėjo daugeliui pacientų pasijusti geriau.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Slaugytojos vaidmuo čia yra ypač svarbus: jos stebi psichikos būklę, nukreipia pas psichologą, veda pokalbius, suteikia paramą ir padeda įveikti stigmatizaciją. Ilgą laiką sergantieji vengia viešumo, gėdijasi diagnozės pranešti artimiesiems, ką kalbėti apie plačiąją visuomenę. Kai apie ligą nekalbama, mitai nepaneigiami ir pokytis nevyksta.
Darbo ir socialinės integracijos aspektai
Darbas ir epilepsija. Didelė dalis sergančiųjų epilepsija susiduria su sunkumais norėdami įsidarbinti. Apmaudu, kad epilepsija sergantiesiems draudžiama dirbti darbus, kurie yra įrašyti į pavojingų darbų sąrašą. Neretai kyla klausimas, ar sakyti darbdaviui apie ligą. Darbo interviu gali bauginti, ypač jei svarbi darbo vieta. Slaugytojos gali padėti pacientui pasiruošti pokalbiui su darbdaviu, patarti dėl teisių ir galimų profesinių sprendimų.
Profesinė ir socialinė reabilitacija: Epilepsija gali turėti įtakos užimtumui, švietimui ir socialiniam dalyvavimui. Reabilitacijos programos padeda asmenims nustatyti profesinius ir mokymosi tikslus, lavinti darbo įgūdžius ir ginti savo teises darbo vietoje ar švietimo įstaigose.
Prevencija, gyvenimo būdas ir saugumo rekomendacijos
Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl priepuolius provokuojančių veiksnių yra daug ir įvairių: miego stoka, stresas, vaistų režimo pasikeitimai, tam tikri garsai ar maistas. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina bendrą savijautą ir paskutiniaisiais 15 metų tyrimai patvirtina, jog reguliarus fizinis aktyvumas sumažina priepuolių dažnį ir pagerina savijautą.
Kelionės lėktuvu: nėra duomenų, jog skrydis lėktuvu provokuoja priepuolius. Miego stoka, pakitęs vaistų vartojimo režimas ar stresas gali provokuoti. Rekomenduojama vaistus vežti rankiniame bagaže ir koreguoti laiką pagal laiko juostas.
Įtraukimas, švietimas ir visuomenės informavimas
Purpurinė diena - tarptautinė epilepsijos pažinimo diena - skirta įveikti nežinojimo barjerus ir išsklaidyti stereotipus apie epilepsiją. Švietimas visuomenėje, mokyklose ir darbovietėse mažina baimes ir padeda kurti priimtiną aplinką sergantiems asmenims.
Slaugytojos gali iniciatyviai dalyvauti visuomenės švietime, vesti mokymus apie pirmąją pagalbą priepuolio metu, skleisti patikimą informaciją ir padėti keisti požiūrį į sergančiuosius. Svarbu skelbti, kad epilepsija - tai tik liga, o sergantysis nėra „nepatogus“ ar neįgalus visapusiškai.
Slaugytojos empatinė komunikacija ir šeimos įtraukimas
Sergantieji ir jų šeimos dažnai patiria nežinomybę ir baimę. Slaugytojos užduotis - ne tik atlikti medicininius veiksmus, bet ir parodyti pagarbą, klausytis, išaiškinti gydymo planą, padėti šeimai susitaikyti su liga ir išmokti priežiūros veiksmų. Straipsnio tikslas - teoriškai pagrįsti slaugytojo vaidmenį, teikiant pagalbą epilepsija sergančio vaiko šeimai susitaikyti su liga ir išmokti priežiūros veiksmų, pasitelkiant adaptacijos modelius.
Pacientų istorijos rodo, kad viešinimas ir asmeninės patirtys padeda mažinti izolaciją: „Kviečiame visus sergančius prisijungti prie Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos EPILĖ diskusijų grupės.“
Rekomenduojami veiksmai slaugytojai kasdienėje praktikoje
- Nuolat sekti naujausias rekomendacijas epilepsijos gydyme ir reabilitacijoje;
- Įtraukti pacientą ir šeimą į priežiūros planavimą ir sprendimų priėmimą;
- Vesti mokymus apie saugią elgseną priepuolio metu ir vaistų režimo laikymąsi;
- Suteikti emocinę paramą ir nukreipti į specialistus (psichologą, socialinį darbuotoją);
- Koordinuoti komandinį darbą su kitais specialistais reabilitacijoje;
- Skelbti patikimą informaciją, kovoti su mitais ir skatinti visuomenės švietimą;
- Užtikrinti, kad pacientas gautų reikiamas kompensuojamas paslaugas ir priemones.
Slaugytojos vaidmuo teikiant pagalbą epilepsija sergantiems pacientams yra universalus: nuo klinikinių veiksmų ir priepuolių valdymo iki emocinės paramos, šeimos mokymo ir visuomenės švietimo. Atsižvelgiant į fizinius, pažinimo, emocinius ir socialinius būklės aspektus, slaugytoja yra viena iš pagrindinių grandžių užtikrinant pacientų funkcionalumą, nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę.
tags: #slaugytoju #vaidmuo #padedant #epilepsijos #pacientams