Nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, dalyvauti įvairių organizacijų veikloje, stebėti ir komentuoti didžiuosius pasaulio įvykius. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
Kalbėti vien tik apie neigiamą socialinių tinklų įtaką būtų neteisinga. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą. Be to, vartotojams suteikiama galimybė prisijungti prie bendruomenių, kurių dalyviai vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes.
Komunikacijos kokybė ir neverbalinio bendravimo pokyčiai
Bendravimas socialiniuose tinkluose gali sukelti identiteto krizę ir paskatinti neverbalinių bendravimo įpročių netektį, t. y. bendraudami virtualiai nežiūrime savo pašnekovui į akis, nesirūpiname savo laikysena, nebendraujame šypsena ir panašiai. Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo.
Algoritmai, įsitraukimas ir „įsitraukimo ekonomika”
Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Socialiniai tinklai naudoja daugybę įvairių mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti. Tarkime, algoritmas turinį rodo be jokių pertraukų, o tuomet sunku suprasti, kada jau laikas sustoti, nes vos pabaigus žiūrėti vieną vaizdo įrašą, iš karto pradeda rodyti kitą.
Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąja prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Tai yra akivaizdus socialinių tinklų kūrimo interesas, kad taptume daugiau vartojantys ir taip kurtume daugiau naudos jų kūrėjams.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Nauda: ryšiai, informacija ir verslas
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Socialiniai tinklai suteikia galimybę susikurti keliolika asmenybės kaukių, susirasti bendruomenes ir galimybę bendrauti. Jie yra nuostabus dalykas: galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą, dalintis akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje.
Stambios korporacijos ir prekių ženklai aktyviai naudoja socialinius tinklus savo įvaizdžiui formuoti ir vartotojų nuomonėms paveikti. Įmonės pasitelkia nuomonės formuotojus ir tikslinę reklamą socialinėse medijose, siekdamos kurti teigiamą įvaizdį ir paveikti vartotojų elgesį, skatindamos vartotojiškumą.
Neigiami poveikiai: saviverta, priklausomybė ir sveikata
Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas.
Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Per daug laiko praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.
Jaunų žmonių ir paauglių pažeidžiamumas
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens savo tapatumo paieškos, iš vaikystės pereinama į suaugusiojo pasaulį, todėl paaugliai neretai puola į kraštutinumus, jiems dažnai kyla įvairių prieštaravimų, noras rizikuoti. Problemos rimtumą atskleidžia ir tai, kad paauglių elgesys internetinėje erdvėje kinta, jis tampa vis rizikingesnis. Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt.
JAV sveikatos ir socialinių paslaugų departamento duomenimis, didžioji dauguma amerikiečių jaunimo naudojasi socialiniais tinklais. 95 proc. Ataskaitoje nurodoma, kad socialiniai tinklai suteikia vaikams ir paaugliams susirasti bendruomenes ir galimybę bendrauti. Tačiau ten taip galima susidurti su netinkamu ir žalingu turiniu, kuris gali normalizuoti savęs žalojimą ir savižudybę.
Dezinformacija ir informaciniai burbulai
Ar kada pagalvojote, kad socialiniuose tinkluose matoma informacija gali būti kruopščiai suplanuota manipuliacija? Projekto vykdytoja dr. teigia, socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių platformų, kurioje plinta klaidinanti informacija. Įvairios interesų grupės siekia formuoti viešąją nuomonę pasinaudodamos dezinformacijos kampanijomis rinkimų, pandemijų ar kitų politinių procesų metu.
„Propaganda gali būti klastinga - ji ne visada meluoja, tačiau naudojasi emocinėmis manipuliacijomis ir atrenka faktus, kurie stiprina tam tikrus naratyvus. Dezinformacija dažnai formuoja informacinius burbulus, kuriuose žmonės gauna tik jiems patinkančią informaciją, ignoruodami kitus faktus“, - teigia projekto vykdytoja dr.
Pavyzdžiai: Visų žinomi pavyzdžiai yra JAV ir Europos šalių rinkimų ir politinių kampanijų manipuliacijos, kai socialinės medijos, kurioms įtaką darė trečiosios šalys, tapo svarbiu įrankiu formuojant viešąją nuomonę rinkimų metu. Kitas pavyzdys - COVID-19 pandemijos metu socialinės medijos tapo dezinformacijos apie virusą ir vakcinas platinimo kanalu.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Statistika ir naudojimosi modeliai Lietuvoje
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojų, ir apie 75 proc.
| Naudojimo tikslas | Procentas (Lietuva) |
|---|---|
| Ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas | 62% |
| Naujienoms skaityti | 72% |
| Bendravimui socialiniuose tinkluose | 54% |
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Atlikti tyrimai rodo, kad net 80 proc. ... (duomenys iš tyrimų apie kontaktų dažnumą ir elgesį su įrenginiais).
Kaip atpažinti žalingą naudojimąsi ir ką daryti
Psichologas P. Rakštikas nurodo, kad yra du pagrindiniai matmenys, kaip galime čiuopti savo santykį su socialiniais tinklais. Tai yra naudojimo kiekis ir būdas. „Priklausomai nuo to, kokiu būdu juos naudojame, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame. Turbūt idealiausias variantas yra, jeigu juos naudojame ribotą laiką ir įsitraukdami.“
„Jeigu pastebiu, kad tai darau nejučia, jau yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu. Mes daugeliui dalykų dedikuojame savo laiką, juos planuojame, o laiką, kiek praleidžiame socialiniuose tinkluose, ko gero, planuoja retas.“
Psichologo teigimu, jeigu susiduriame su tuo, ką jis paminėjo, pasiūlymas, ką daryti, yra tik vienas - riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: „Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare.“
Patarimai, kaip sumažinti žalingą poveikį
- Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei.
- Programėlių perstumdymas telefone - įkelti jas giliau, į aplankus.
- Išjungti socialinių tinklų pranešimus.
- Atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą.
- Bandymas daryti dienas be interneto, pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį.
- Stebėti, kaip jaučiatės prieš ir po naršymo: ar baigiate su suirzimu, nusiminimu, ar su geromis emocijomis.
Švietimas, technologijų sprendimai ir atsakomybė
Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformaciją. „Turime išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Taip pat svarbu naudotis faktų tikrinimo įrankiais ir išsiugdyti skaitmeninės higienos įpročius“, - teigia projekto vadovas prof. D. Plikynas.
Dirbtinio intelekto sprendimai tapo būtini kovoje su dezinformacija, kadangi jie greitai ir tiksliai įvertina informacijos patikimumą. Hibridinių neuroninių tinklų mokymas apima įvairius metodus, tokius kaip natūralios kalbos apdorojimas, kompiuterinė lingvistika ir sentimentų analizė. Šie metodai leidžia sistemoms geriau suprasti pranešimų turinį ir aptikti subtilias propagandos technikas, kurių paprastas skaitytojas gali nepastebėti.
Šeimos vaidmuo ir vaikų apsauga
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete.
Tėvai, siekdami padėti vaikams išvengti socialinių tinklų neigiamo poveikio, pirmiausia turėtų skatinti atvirą dialogą apie tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje ir kaip tai gali veikti emocinę vaiko savijautą. Gintarė Adomaitytė-Čičiurkienė pabrėžia, kad vaikams yra svarbu turėti struktūruotą dienotvarkę, kurioje interneto naudojimas būtų ribotas, tuo pačiu, kad dienotvarkėje būtų numatytas laikas ir kitoms įvairioms veikloms.
Tėvai taip pat gali skatinti vaikų domėjimąsi pozityviais, edukaciniais ar įkvepiančiais profilių kūrėjais, kurie skatina sveiką požiūrį į save ir kitus. Skaitmeninio raštingumo ugdymas yra vienas iš esminių aspektų, padedančių vaikams suprasti, kaip saugiai elgtis internete ir atpažinti galimus pavojus.
Ar socialiniai tinklai yra blogi ar geri?
Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai tėra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės, t. y. socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume. Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Tai gali būti laiko švaistymas, bet taip pat ir priemonė labai reikšmingam komunikaciniam palaikymui.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro kiekvienam iš mūsų bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą.
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Todėl svarbu ugdyti kritinį mąstymą, skaitmeninę higieną ir riboti naudojimosi trukmę bei būdą.
tags: #socialiniu #tinklu #itaka #komunikacijai