Nedarbingumo laikotarpis yra skirtas ligos gydymui ir sveikatos atkūrimui, o ne atostogoms ar kitoms veikloms. Norint, kad sveikimo procesas būtų efektyvus ir nedarbingumo sistemą naudotų teisingai, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines elgesio taisykles nedarbingumo metu, galimas jų pažeidimų pasekmes, kaip "Sodra" vykdo kontrolę, darbo tvarką, susijusią su ligos išmokomis, bei darbo santykių ypatumus nedarbingumo laikotarpiu.
Kas yra laikinasis nedarbingumas ir kokios taisyklės galioja jo metu?
Laikinasis nedarbingumas - tai laikas, kai asmuo pripažįstamas negalintis dirbti dėl ligos ar traumos, siekiant atstatyti sveikatą. Nedarbingumo laikotarpis nėra skirtas darbui, mokslui, kelionėms ar renginių lankymui. Šio laikotarpio metu privaloma laikytis gydytojo nurodymų ir elgesio taisyklių, kad neblogėtų ligos eiga ir laikino nedarbingumo trukmė nepritęstų be reikalo.
Gydytojo atsakomybė: išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (EP), gydytojas privalo supažindinti pacientą su elgesio taisyklėmis bei gydymo režimu. Šis faktas įrašomas į paciento medicininius dokumentus. Taip pat gydytojas elektroninės pažymų tvarkymo sistemoje (EPTS) įveda paciento kontaktinius duomenis, kad, prireikus, galėtų susisiekti ar paskirti pasitikrinti darbingumo.
Elgesio taisyklės, kurių privaloma laikytis
- Neatvykimas pasitikrinti darbingumo arba į Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) posėdį be pateisinamos priežasties yra draudžiamas.
- Būtina vykdyti gydytojo nurodytą gydymo ir slaugos režimą. Tai apima vaistų vartojimą, procedūras ir kitus gydytojo nurodymus.
- Paskirtų gydymo, diagnostikos ir slaugos procedūrų neatlikimas pažeidžia taisykles.
- Draudžiama atvykti pas gydytoją neblaiviam ar apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų.
- Negalima dirbti, mokytis, keliauti ar dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kitokiuose renginiuose.
- Negalima vartoti alkoholio, narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų.
- Veiksmai, užtęsiantys laikinojo nedarbingumo trukmę, taip pat laikomi pažeidimais.
Taisyklės taip pat taikomos asmenims, kuriems išduodami pažymėjimai šeimos narių slaugai ar vaikų priežiūrai. Jei tokiu atveju nėra vykdoma slauga ar priežiūra arba elgiamasi taip, kad tai užtęsia slaugos trukmę - tai laikoma taisyklių pažeidimu.
"Sodros" kontrolė ir pažeidimų nustatymas
"Sodra" netikrina pacientų tiesiogiai namuose, bet turi teisę kontroliuoti, kaip sergantys asmenys laikosi taisyklių ir gali nutraukti ligos išmokas. Specialistai gauna informaciją iš gydytojų, darbdavių, institucijų ir visuomenės pranešimų. Dažnai apie pažeidimus praneša darbdaviai, kurių darbuotojai yra nedarbingumo pažymėjimų turėtojai.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, "Sodros" specialistai, Fondo valdybos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai, remdamiesi dokumentais. Svarbus vaidmuo tenka Gydytojų konsultacinei komisijai (GKK), kuri sprendžia dėl darbingumo ar ligos pašalpos suteikimo. Prieš priimdama sprendimą dėl ligos pašalpos nutraukimo ar skyrimo, "Sodra" tikrina medicininius duomenis ir išsiaiškina aplinkybes.
Pasekmės taisyklių pažeidimams
- Ligos išmokos nutraukimas nuo pažeidimo padarymo dienos.
- Ankstesnių ligos išmokų grąžinimas, jei pažeidimai nustatomi retrospektyviai.
- Atsakomybė gydymo įstaigoms, išduodžiusioms neteisėtus pažymėjimus. Pvz., neteisėtas pažymėjimų pratęsimas užsienyje esantiems asmenims.
Ligos išmokos gavimas
Kas gali gauti ligos išmoką?
Ligos išmoką gali gauti apdraustieji ligos ir motinystės socialiniu draudimu, turintys bent 3 mėn. draudimo stažą per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per pastaruosius 24 mėn., susirgę darbo metu ir praradę darbo pajamas. Taip pat šios taisyklės taikomos asmenims, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis.
Kaip pateikti prašymą?
- Prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros internetu per https://sodra.lt/gyventojui.
- Pasirinkite skiltį „Prašymai / Susirgau arba slaugau šeimos narį“.
- Užpildykite „Prašymą skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“.
- Pateikite prašymą.
Vieną kartą pateiktas prašymas galioja ir ateityje nebereikia jo kartoti susirgus. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindinis dokumentas ligos išmokai gauti.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo terminai
Ligos išmoka sudaro 62,06 % apskaičiuoto kompensuojamojo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo trečios ligos dienos. Už pirmas dvi dienas išmoką mokėti privalo darbdavys. Slaugant šeimos narį, išmoka siekia 65,94 % nuo pirmos dienos.
Darbo santykiai ir nedarbingumas
Darbuotojo pareigos ir darbdavio teisės
Sergantis darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie susirgimą bei laikytis gydytojo nurodymų. Darbdavys turi teisę žinoti apie ligos trukmę, organizuoti kontrolės mechanizmus, pavyzdžiui, kvietimą pasitikrinti darbingumą arba sudaryti kolektyvines sutartis dėl reintegracijos.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Darbuotojas turi būti pasiekiamas nuolat, atsiliepti į įmonės gydytojo skambučius ar kitus kvietimus. Serga laikotarpiu jis negali dirbti, mokytis ar dalyvauti veiklose, kurios galėtų sutrukdyti sveikimui ar pratęsti ligos laikotarpį.
Darbuotojo atleidimas nedarbingumo metu
- Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalis numato, kad jei darbo sutartis pasibaigia darbuotojui esant nedarbingam, jos pabaigos data nukeliauja iki nedarbingumo pabaigos.
- Darbdavys negali atleisti darbuotojo dėl savo iniciatyvos nedarbingumo metu, išskyrus išimtinius atvejus, ir tik laikantis teisės aktų.
- Darbuotojo atleidimas nedarbingumo metu dažnai yra neteisėtas ir tokiu atveju darbuotojas gali reikalauti kompensacijos bei kreiptis į darbo ginčų komisiją.
- Darbdavys gali įspėti darbuotoją apie atleidimą, tačiau atleidimo data turi būti perkelta po nedarbingumo pabaigos.
Darbuotojas gali prašyti atostogų, keisti darbo sąlygas dėl sveikatos būklės, ir turi teisę į pastovias bei papildomas atostogas, kurios gali būti suteiktos ir sergant.
Reintegracija ir bendradarbiavimas
Ilgalaikio nedarbingumo atvejais svarbu, kad darbuotojas bendradarbiautų su darbdaviu ir dalyvautų reintegracijos procese, kurio metu išsiaiškinamos galimybės grįžti į darbą ar pakeisti darbo pobūdį. Nesilaikymas gali lemti darbo užmokesčio sustabdymą arba kitas sankcijas.
Tiek darbuotojas, tiek darbdavys siekia užtikrinti sklandų darbuotojo sveikimą ir grįžimą į darbo rinką, vengiant konfliktų ar bylinėjimosi.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar galima eiti į parduotuvę ar vaistinę sergant? Taip, jei nereikia užtęsti ligos ar kelti pavojaus kitiems, sergantis žmogus gali nueiti į vaistinę ar parduotuvę.
- Ar "Sodra" tikrina socialinių tinklų paskyras? Ne, "Sodra" neskaito socialinių tinklų paskyrų, tačiau apie pažeidimus praneša aplinkiniai ar darbdaviai.
- Ar galiu ligos išmokos ne gauti, jei nepateiksiu prašymo "Sodrai"? Dažniausiai ne, nes dauguma gyventojų jau yra pateikę neterminuotus prašymus ligos išmokoms gauti.
- Ar darbuotojo galima atleisti nedarbingumo metu? Dažniausiai ne, išskyrus darbuotojo prašymu, šalių susitarimu arba pasibaigus sutarties terminui.
Santrauka: kaip elgtis laikinojo nedarbingumo metu
Laikinojo nedarbingumo metu pagrindinė užduotis - gydytis ir laikytis gydytojo nurodymų. Negalima dirbti, mokytis, dalyvauti renginiuose ar vartoti svaiginančių medžiagų. Būtina atvykti pas gydytojus patikrinimams, jei kviečiama, bei informuoti darbdavį apie ligos trukmę ir būklę. Pažeidimai gali lemti ligos išmokų nutraukimą, net reikalavimą grąžinti jau išmokėtas sumas, taip pat gali būti atsakomybės gydymo įstaigoms. Darbdaviai privalo laikytis darbo kodekso normų, negali atleisti darbuotojo nedarbingumo metu be rimtų priežasčių.
Laikydamiesi šių taisyklių užtikrinsite sklandų sveikimo procesą ir socialinių garantijų išsaugojimą.
Taip pat skaitykite: Pareigybių klasifikatorius
tags: #iskviestas #i #darba #nedarbingumo #metu