Lietuvoje apie 170 000 darbingo amžiaus žmonių turi negalią, tačiau šiuo metu tik apie 27 proc. jų (47 000 asmenų) dirba. Europos Sąjungos vidurkis pagal negalią turinčių žmonių užimtumo lygį yra gerokai aukštesnis ir viršija 40 proc. Situacija Lietuvos darbo rinkoje atspindi nepakankamą šių žmonių integraciją ir darbo galimybių stoką.
Socialinės įmonės yra viena iš svarbiausių institucijų, kurios prisideda prie žmonių su negalia įdarbinimo. 2016 metais socialinėse įmonėse dirbo 6 231 žmogus su negalia. Šių darbo vietų išlaikymui buvo skirta 23,8 mln. eurų iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Be to, sumažintomis sąlygomis subsidijos buvo teikiamos ir ne socialinėms įmonėms - 4,5 mln. eurų už įdarbinimą 3 300 darbuotojų su negalia. Tačiau likusių daugiau kaip 37 000 neįgaliųjų įdarbinę darbdaviai valstybės paramos negavo.
Socialinės įmonės ne tik įdarbina žmones su negalia, bet ir aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Iš 170 socialinių įmonių 46 teikia įvairias paslaugas, tokias kaip statybų ir medicininių atliekų utilizavimas, pastatų priežiūra, valymas ir konsultavimas. 2015-2016 metais socialinės įmonės viešuosiuose mažos vertės pirkimuose sudarė sutarčių už 18 mln. eurų.
Unikalus šių įmonių finansavimo modelis leidžia joms gauti dvi pajamas už tą patį darbą: kompensaciją už darbuotojų su negalia darbo užmokestį (nuo 65 iki 75 proc.) iš Darbo biržos, ir pajamas už paslaugų teikimą valstybės sektoriui. Tokiu būdu valstybei socialinės įmonės kainuoja apie 35,7 mln. eurų per metus, kai tuo tarpu ne socialinių įmonių darbdaviams išlaikyti tokius darbuotojus išleidžiama gerokai mažiau.
| Paramos rūšis | Skirta (mln. eurų) | Paramos paskirtis |
|---|---|---|
| Socialinės įmonės | 23,8 | Darbo vietų su neįgaliaisiais išlaikymas |
| Ne socialinių įmonių darbdaviams | 4,5 | Subsidijos neįgaliųjų įdarbinimui |
| Pelno mokesčio lengvatos socialinėms įmonėms | 2,7 | Pelno mokestis nemokamas socialinėms įmonėms |
| Iš viso | 35,7 | Visos socialinių įmonių išlaidos valstybei |
Nuo socialinių įmonių įkūrimo 2004 metais iki 2016 metų dirbančiųjų su negalia skaičius jose išaugo beveik 10 kartų, o tiesioginės subsidijos padidėjo beveik 20 kartų, o per visą įstatymo galiojimo laikotarpį joms buvo skirta daugiau kaip 150 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Visgi tokia didelė parama socialinėms įmonėms turi ir neigiamų aspektų. Ji skatina žmonių su negalia segregaciją ir riboja jų darbo pasirinkimo galimybes, nes socialinės įmonės pasiūlo labai ribotą darbo pobūdį - beveik pusė neįgaliųjų jose dirba valytojais. Socialinių įmonių atstovai dažnai tvirtina, kad neįgalieji yra nekvalifikuoti, neturi išsilavinimo ar darbo įgūdžių, tačiau toks bendras požiūris neatsižvelgia į potencialą bei galimybes ugdyti darbo kompetencijas.
Kaip atsiranda priklausomybė nuo socialinių tinklų?
Tarptautinės rekomendacijos ir Lietuvoje vykdomos reformos
Lietuvos žmonių su negalia įdarbinimo sistemą kritikavo ir Jungtinių Tautų Organizacija. 2016 metais šiai šaliai buvo pateiktos rekomendacijos mažinti „nedarbingumo“ sampratos taikymą ir skatinti žmonių su negalia įdarbinimą atviroje darbo rinkoje. Jungtinių Tautų komitetas ragina mažinti segregaciją, investuoti į profesionalų mokymą, darbo vietų pritaikymą ir teikti pagalbines paslaugas, tokių kaip darbo asistento ir atvejo vadybininko pagalba.
Tokia politika leistų neįgaliesiems dirbti su mažesnėmis subsidijomis arba visiškai savarankiškai, o valstybės parama būtų skiriama darbo vietos pritaikymui ir kvalifikacijos kėlimui, o ne vien tiesioginėms darbo užmokesčio kompensacijoms.
Remiantis žmonių su negalia įdarbinimo tendencijomis Lietuvoje bei tarptautinėmis rekomendacijomis, ši visuomenės grupė ypač turi reikalo mėgautis kryptinga pagalba darbo rinkoje. Tai apima kompetencijų kėlimą, mokymus, darbo asistentų paslaugas, atvejo vadybininkus, tarpininkavimo pagalbą įdarbinimo procese ir korekcijas darbo vietose.
Lietuvos neįgaliųjų forumo organizacijos siūlo pilotinius projektus, kuriuose būtų išbandytos alternatyvios priemonės neįgaliųjų darbo galimybių plėtrai daugiau savivaldybių.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinis darbas ir neįgaliųjų integracija
Socialinis darbas Lietuvoje yra profesinė veikla, kuria siekiama padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms spręsti socialines problemas ir susidoroti su iššūkiais per santykį su aplinka. Socialiniai darbuotojai atlieka svarbią funkciją teikiant pagalbą žmonėms su negalia, ypač globos institucijose.
Socialinis darbuotojas globos institucijose dirba komandiniu principu kartu su kitais specialistais (psichologais, socialiniais pedagogais). Jis dažniausiai atlieka poreikių nustatymo, paramos planavimo, vadybines ir prevencines funkcijas. Tyrimai rodo, kad socialinis darbuotojas dažnai būna komandos lyderis.
Komandinis darbas, įtraukiantis atsakingumą, motyvaciją, empatiją ir toleranciją, yra itin svarbus, siekiant pagerinti socialinių paslaugų kokybę globos institucijose ir už jų ribų. Rekomenduojama plėsti komandinį darbą sveikatos priežiūros, laisvalaikio užimtumo ir ugdymo srityse, kuriuose rezultatai pagerintų paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Socialinės integracijos iššūkiai ir neįgaliųjų socialinės būties analizė
Nors Lietuvoje plačiai vartojama socialinės integracijos sąvoka, jos turinys dažnai būna neaiškus arba vulgarizuotas. Socialinės integracijos praktikos ir analizės tradicijos dažnai susiduria su akligatviu, kai socialiniai veiksmai vadinami integracija, tačiau tikroji įtrauktis išlieka ribota.
Socialinis dalyvavimas tampa prioritetu, siekiant plėtoti neįgaliųjų individiškumą, keisti visuomenės požiūrį ir bendruomenės elgesį bei skatinti partnerystę.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Empiriniai tyrimai dažnai parodo neigiamas socialines nuostatas ir socialinės integracijos neįmanomumą, tačiau jie taip pat atskleidžia metodologinius iššūkius ir reikalingų inovatyvių sprendimų trūkumą bei supratimo stoką, kaip įveikti socialinės atskirties kliūtis.
Institucinė pertvarka ir socialinės globos pokyčiai
Lietuvoje vyksta reikšmingi pokyčiai socialinės globos srityje, orientuoti į pereinamąjį laikotarpį nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų. 2014-2020 metais Socialinės globos centras „Vija“ dalyvavo deinstitucionalizacijos procese, įkurtas specializuotas slaugos ir socialinės globos padalinys, teikiantis paslaugas asmenims su visišku nesavarankiškumu ir specialiuoju nuolatiniu slaugos poreikiu.
Pokyčiai atnešė naujų profesinių iššūkių socialiniams darbuotojams - reikia pergalvoti darbo metodus ir organizacines struktūras, kad paslaugos būtų efektyvios ir atitiktų paslaugų gavėjų poreikius.
Iššūkiai socialinio darbo praktikoje: elgesio sutrikimai ir socialinė pagalba
Socialinių darbuotojų darbe dažnai pasitaiko sudėtingų atvejų, kaip asmenys, linkę kaupti daiktus ar šiukšles, kurie taip užgriozdina gyvenamąją erdvę, jog tai kelia grėsmę ne tik patiems žmonėms, bet ir jų aplinkai. Tokie elgesio modeliai sukelia sanitarines problemas, pavojų sveikatai, socialinių ir darbo santykių trikdžius.
Dėl tokios situacijos mažėja šių žmonių socialinis funkcionavimas ir didėja rizika jų integracijai į darbo rinką bei į visuomenę.
Neįgaliųjų įdarbinimo politika ir siūlomi sprendimai
Lietuvoje neįgaliųjų įdarbinimas iš esmės remiasi darbo užmokesčio subsidijomis, kurios, nors ir brangios, užtikrina tik nedidelę dalį tikslinių asmenų įsidarbinimą. Ši sistema daugiausiai remia darbdavius, o ne pačius darbuotojus su negalia - jų kvalifikacijos kėlimo ir darbinių įgūdžių stiprinimo sritys dažnai lieka nepakankamai išplėtotos.
Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba, rengia veiksmingus sprendimus ir skatinimo priemones, siekiant greitesnio žmonių su negalia integravimo į darbo rinką, ypač orientuotus į socialinėje atskirtyje esančius asmenis, ilgalaikius globos institucijų gyventojus.
LNF pozicija yra, jog darbo galimybės turi būti grindžiamos individualia žmogaus kompetencija ir potencialu tobulėti, o ne formalizuotomis grupės etiketėmis.