Šeima yra viena seniausių visuomenės institucijų, atliekanti pagrindinį vaidmenį žmonių visuomenėje. Šeima buvo ir yra valstybės ir valstybingumo pamatas. Šiuolaikiniai socialiniai pasikeitimai daro įtaką šeimai, todėl jai skiriamas vis didesnis dėmesys.
Šeimos samprata ir reikšmė
Norint tiksliai apibrėžti šeimą, reikia prisiminti, kad šeimą tiria įvairūs mokslai. Literatūroje šeima apibūdinama įvairiai. G. Navaitis apibrėžia šeimą kaip "giminystės grupę, kaip bendriją, susijusią giminystės, priklausomybės ir globos ryšiais". Panašiai santuoką apibūdina ir J. Ąžubalis: "Šeima - tai istoriškai konkreti sutuoktinių, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių visuma, maža socialinė grupė, kurios narius sieja santuokos ir giminystės ryšiai, bendras ūkis ir dorovinė atsakomybė". V. Pruskus teigia, kad "šeima yra giminingumu, santuoka arba įvaikinimu paremtas susivienijimas (socialinė grupė) žmonių, susijusių bendra buitimi ir vienodai atsakingų už vaikų auklėjimą".
Pagal mūsų jaunos, dvasiškai-morališkai šeimos esama sampratą tai nėra baigtinė ir tik atspindi kiekvienos kultūros ir visuomenės tradicijas ir poreikius. Šeima - esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti, užtikrinantis šeimos narių - vyro ir moters, vaikų ir visų kartų gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos ir valstybės gyvybingumą, dvasingumą ir kūrybingumą.
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko aplinka, kurioje formuojasi jo vertybės, emocinis saugumas, socialiniai įgūdžiai ir požiūris į pasaulį. Būtent šeimoje vaikas pirmą kartą patiria rūpestį, meilę, pagarbą, mokosi bendrauti, spręsti problemas, pasitikėti savimi ir kitais.
Šeimos funkcijos
Šeima tenkina tam tikrus socialinius poreikius. Sociologai išskiria šeimos funkcijas, kurias K. Meškauskas apibrėžia kaip "sutuoktinių ar kitų jos narių (vaikų, senelių) poreikių tenkinimą ir pareigų vieni kitiems (tėvų vaikams, vaikų tėvams ir kt.) atlikimą".
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
- Giminės tęsimo funkcija (susijusi su vaikų gimdymu).
- Ūkinė-ekonominė funkcija (bendro namų ūkio tvarkymas, ekonominis aprūpinimas).
- Auklėjamoji funkcija (vaikų socializacija ir asmenybės formavimas).
- Laisvalaikio ir rekreacinė funkcija (poilsis, emocinis ir psichologinis bendravimas).
- Emocinė ir bendravimo funkcija (vidaus santykių reguliavimas ir palaikymas).
Dėl šių funkcijų šeima yra vienas svarbiausių visuomenės ir valstybės elementų, jų stabilumo šaltinių.
Šeimos tipai ir dinamika
Nagrinėdami šeimos sampratą, susiduriame su šeimos kaip institucijos daugialypiškumu. L. Rupšienė pastebi, kad mus supa įvairios šeimos: su vaikais ir be vaikų, su vyresnės kartos atstovais ir be jų, teisėtai įregistruotos ir neįteisintos. Branduolinė šeima, sudaryta iš tėvų ir nuo jų priklausomų vaikų, buvo ir yra dominuojantis namų ūkio tipas. Pastaruoju metu vis labiau įprastos tampa kitokios šeimos: tai šeima su vienu iš tėvų ir šeima, kurios sutuoktiniai dėl kokios nors priežasties negyvena kartu.
Sociologai atkreipia dėmesį, kad šeima nėra statiškas darinys. Jai būdinga nuolatinė santykių kaita: vienokie jie, kai šeima susikuria, kitokie - kai gimsta vaikai, o kai tėvai lieka vieni - vėl kinta jos bruožai ir funkcijos. G. Navaitis pateikia šeimos dinamikos modelį, paremtą šeimos ir asmenybės raidos sąsajomis: ikivedybinis bendravimas, jaunos šeimos etapas, brendianti šeima, vyresnio amžiaus šeima, senatvė.
Šeima ir teisė
Šeimos teisinius santykius reglamentuoja šeimos teisė. Šiandien Konstitucijoje įtvirtintos svarbiausios šiuolaikinės normos. LR Konstitucijos 38 straipsnis teigia: Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.
Civilinis kodeksas reglamentuoja asmens turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Taigi, šeimos teisė užima svarbią vietą asmeninių ir turtinių santykių reglamentavime.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Šeimos problemos ir socialinio darbo reikšmė
Ne visos šeimos susiduria su palankiomis gyvenimo sąlygomis - dalis jų kasdien patiria įvairius socialinius, emocinius ir ekonominius sunkumus. Šeimų patiriami sunkumai dažnai yra kompleksiški: skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas artimoje aplinkoje, psichikos sveikatos problemos, tėvystės įgūdžių stoka, tarpusavio konfliktai, vaikų nepriežiūra. Visa tai daro neigiamą įtaką vaiko raidai, mokymosi pasiekimams, emocinei būklei ir ateities galimybėms.
Socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą su vaiku ir šeima, konsultuodamas juos individualiai ir grupėmis, teikia emocinę bei socialinę pagalbą. Jo tikslas - ne tik spręsti esamas problemas, bet ir stiprinti šeimos gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gerove. Socialinis darbuotojas siekia didinti šeimos motyvaciją dalyvauti kompleksinės ar prevencinės pagalbos teikimo procese, pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos stiprinimo programose, nesmurtinio elgesio mokymo programose, priklausomybių ligų gydymo bei kitose programose.
Socialinis darbuotojas teikia šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdo tėvystės bei socialinius įgūdžius, skatina glaudesnį šeimos ryšį su socialine aplinka, padeda įsitraukti į bendruomenę. Socialinis darbuotojas tarpininkauja ir atstovauja šeimoms, siekdamas gerinti šeimos ir vaiko gyvenimo kokybę. Dirbant su šeimomis socialinis darbuotojas laikosi konfidencialumo, vadovaujasi žmogiškomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais bei empatija.
Iššūkiai socialiniame darbe su šeimomis
Vienas didžiausių iššūkių - šeimų nenoras keisti savo gyvenimo situacijos ir motyvacijos stoka. Sunkumus patiriančios šeimos neretai neigia turinčias problemų, mano, kad apie jas kalbėti yra nepriimtina, vengia atvirumo. Dalis šeimų yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo, net jei jis yra žalingas vaikams, ir nemato prasmės jį keisti. Socialinis darbuotojas neretai susiduria su nepasitikėjimu, pasipriešinimu, neigiamu požiūriu į teikiamą pagalbą ir į specialisto pastangas keisti ilgus metus ar net kelias kartas formuotą gyvenimo būdą. Šeimos kartais baiminasi institucijų, bijo galimų pasekmių, todėl vengia bendradarbiauti.
Nepaisant šių iššūkių, socialinio darbuotojo veikla išlieka itin reikšminga. Specialistas ne tik padeda spręsti problemas, bet ir stiprina šeimos vidinius resursus, ugdo atsakomybę, skatina savarankiškumą, padeda atrasti stipriąsias puses. Socialinis darbas yra darbas kartu su klientu, stiprinant ir dirbant mažais žingsneliais, įsiklausant į teigiamas klientų ir jų aplinkos galimybes.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Kompleksinės paslaugos šeimai Lietuvoje ir socialinio tinklo reikšmė
Siekiant ankstyvos problemų prevencijos, nuo 2022 metų liepos Lietuvoje buvo įtraukta nauja prevencinių socialinių paslaugų rūšis į Socialinių paslaugų katalogą. Šios nemokamos paslaugos prieinamos visiems, siekiant sumažinti socialinės atskirties riziką ir skatinti ankstyvą problemų identifikavimą ir sprendimą.
Kompleksinių paslaugų šeimai programa (KOPA) siekia stiprinti šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti problemas ir išvengti didesnių sunkumų bei socialinės rizikos. Paslaugos apima konsultacijas, tėvystės mokymus, socialinių įgūdžių grupes, šeimos mediaciją, vaikų priežiūros ir pavėžėjimo paslaugas. Bendruomeniniai šeimos namai, priklausantys savivaldybės teritorijai, teikia šias kompleksines paslaugas šeimoms, patiriančioms sunkumų.
Šiame kontekste svarbu identifikuoti socialinių darbuotojų vaidmenis teikiant kompleksines paslaugas šeimai bendruomeniniuose šeimos namuose. Relevance of the topic: The main providers of comprehensive services in community family homes are social workers, and the variety of services provided determines the diversity of social worker roles in delivering comprehensive services to families. Therefore, it is important to identify the roles of social workers when providing comprehensive services to families in community family homes.
Tyrimo tikslas, objektas ir metodologija
Tyrimo tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo profesinius vaidmenis bendruomeniniuose šeimos namuose. Tyrimo objektas: šeimos santykiai teisinis reguliavimas. Subject of the research: Social workers, who provide complex/integrated services and support for the families in the community family centres. Research methodology and subjects: Scientific literature analysis, legal document analysis, qualitative study by using semi-structured interviews of social workers working in community family centres and analysis of qualitative research data.
Empirical research results: Semi-structured interview was conducted at the community family centres based in Alytus city and Kaunas district. 4 social workers working in the aforementioned settings took part in the interviews. Based on the analysis of qualitative research interviews with social workers, the professional roles of a social worker in providing comprehensive services to families in communal family homes are intertwined, involving different functions of a social worker.
Socialinio darbuotojo profesiniai vaidmenys kompleksinių paslaugų teikime
Tyrimas atskleidė, kad socialiniai darbuotojai atlieka daugybę vaidmenų, tokių kaip įgalintojas, konsultantas, vertintojas, tarpininkas, mokytojas, elgesio keitėjas, ir kt. Šie vaidmenys yra esminiai užtikrinant visapusišką asmenų ir šeimų socialinę gerovę bei prevencinių intervencijų įgyvendinimą. Tokiu būdu socialiniai darbuotojai ne tik padeda spręsti socialines problemas, bet ir prisideda prie bendruomenių socialinės gerovės plačiaja prasme.
| Paslaugos rūšis | Socialinio darbuotojo vaidmenys |
|---|---|
| Individualios konsultacijos | įgalintojas, konsultantas, vertintojas, tarpininkas, duomenų tvarkytojas |
| Grupinės konsultacijos | administratoriaus, konsultanto, tarpininko, duomenų tvarkytojo vaidmenys |
| Mutual aid grupės | administratorius, konsultantas, mokytojas, įgalintojas, vadybininkas |
| Socialinių įgūdžių grupės vaikams ir paaugliams | vertintojas, mokytojas, elgesio keitėjas, paslaugų teikėjas, įgalintojas, konsultantas |
| Tėvystės mokymai | mokytojas, patarėjas, tarpininkas |
| Šeimos mediacija | tarppininkas, ryšininkas, konsultantas |
| Paslaugos šeimos namuose | vadybininko vaidmuo |
| Pavėžėjimo paslaugos | administratorius |
| Vaikų priežiūra | administratorius, paslaugų teikėjas |
Šie vaidmenys parodo, kad socialinio darbuotojo funkcijos bendruomeniniuose šeimos namuose yra įvairiapusiškos ir tarpusavyje susipynusios - nuo administracinių užduočių iki emocinės, pedagoginės ir tarpininkavimo veiklos. Socialinis darbuotojas įgyvendina prevencines intervencijas, stiprina šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti problemas ir mažina socialinės atskirties riziką.
Praktiniai pavyzdžiai ir refleksija
Kaip įgalinti konkretų klientą dažnai yra diskusijų tarp socialinių darbuotojų tema. Tai išaiškėja tik per konkrečius pavyzdžius. "Po kursų apie socialinį darbą parvykusi į darbą supratau, kad aš tikrai per daug darau už klientus. Mokymų metu išgirdau vienos socialinių darbuotojų pasakojimą, kuris paskatino mane pamąstyti apie savo darbą ir kiek aš darau už klientus." Šeima yra vartojanti alkoholį ir nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir savo namų buitimi. Kadangi šeima nelabai kelia pasitikėjimą, kas susiję su sąskaitų apmokėjimu, visada aš už šeimą sumokėdavau pati, tada būdavau 100% tikra, kad šeima neprisidarys skolų.
Vieną dieną atėjusi moteris kaip visada atnešė gautą sąskaitą, kad aš apmokėčiau, o aš daviau jai pinigus ir pasakiau, kad ji nueitų ir pati sumokėtų mokesčius. Moteris pasimetė, kad aš pasielgiau kitaip nei įprastai. Žinoma, aš pro kabineto langą stebėjau ar ji tikrai nueis ir ar pareis su apmokėta sąskaita.
Tokie praktiniai atvejai parodo, kad įgalinimas - tai pagrindinė socialinio darbo sąvoka. Tik ją įgyvendinant praktikoje tampa aišku, ar klientas (vėl) gali tvarkytis su savo problemomis ir ar gyvenimo kokybė pagerėjo. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti klientui įveikti savo problemas, o ne viską daryti už jį. Pastaruoju atveju klientas taptų priklausomas nuo socialinio darbuotojo.
8 socialinio darbo interviu klausimai, į kuriuos turėtumėte būti pasiruošę atsakyti
Rekomendacijos praktikai
- Akcentuoti įgalinimo (empowerment) principą - padėti šeimai įgyti galių ir gebėjimų spręsti savo problemas.
- Derinti administracines ir pedagogines funkcijas, siekiant užtikrinti kokybišką kompleksinių paslaugų teikimą.
- Stiprinti socialinių darbuotojų kompetencijas mediacijoje, konsultavime ir grupių vedime.
- Skatinti bendruomeninį požiūrį - įtraukti vietos organizacijas ir socialinius tinklus į pagalbos procesą.
- Užtikrinti darbo su šeima konfidencialumą, pagarbumą ir nuoseklų bendradarbiavimą.
Apibendrinant, šeimos socialinio tinklo samprata ir reikšmė yra glaudžiai susijusios su šeimos funkcijų užtikrinimu, jos teisiniu apsaugos kontekstu ir socialinio darbo praktika. Bendruomeniniai šeimos namai ir kompleksinės paslaugos šeimai plečia galimybes anksti identifikuoti problemas ir taikyti prevencines priemones, o socialinis darbuotojas - kaip pagrindinis paslaugų teikėjas - atlieka daugybę tarpusavyje susijusių vaidmenų, kurie leidžia užtikrinti šeimos gerovę ir bendruomenės stabilumą.
tags: #seimos #socialinio #tinklo #platuma