Kaip atpažinti smurtą patiriantį vaiką: požymiai ir pagalbos galimybės

Smurtas prieš vaiką yra ne tik konkretaus vaiko gyvenimo luošinimas, bet užnuodija visą šeimą, sukuria nepasitikėjimu ir dviveidiškumu grįstus santykius bendruomenėje, formuoja visuomenę, kurioje dvigubi standartai yra duona kasdieninė. Mūsų visuomenėje iki šiol ignoruojami mokslinių tyrimų duomenys ir kasdienė patirtis, rodanti, kad smurtas prieš vaiką sukelia ne tik plataus spektro pasekmes vaiko kasdieniam funkcionavimui ir raidai, bet ir daro tiesioginę žalą mūsų visuomenės integralumui, saugumui, savigarbos ir pagarbos lygiui bei gerovės kūrimui. Epidemijos lygį pasiekęs smurtas prieš mūsų mažuosius tapo rimta socialine ir visuomenės sveikatos problema.

Kaip atpažinti smurtą patiriantį vaiką? Smurtą patiriantis vaikas paprastai turi įvairių simptomų, kurie pasireiškia jo elgesyje, emocijose, bendravime, taip pat matomi fiziniai požymiai. Pamačius šiuos požymius, būtina atkreipti dėmesį ir įvertinti, ar vaikas nėra smurto auka.

Elgesio ir emocinės būklės pokyčiai

Vaiko elgesys ar emocinė būklė neatitinka amžiaus ir raidos etapo, ir tam nėra pagrįsto medicininio paaiškinimo ar kitos stresą keliančios situacijos (pavyzdžiui, tėvų skyrybų), nesusijusios su vaiką žalojančiu elgesiu. Ryškūs elgesio ar emocinės būklės pokyčiai, neatitinkantys vaiko amžiaus ir raidos etapo (pavyzdžiui, pasikartojantys košmarai, labai prislėgta nuotaika, uždarumas, opoziciškas elgesys, atsiribojimas, atsisakymas bendrauti su kitais), jei tam nėra medicininio paaiškinimo ar stresą keliančios situacijos, nesusijusios su vaiką žalojančiu elgesiu. Besikartojančios, kraštutinio intensyvumo ir ilgalaikės vaiko emocinės reakcijos į silpnus dirgiklius (pavyzdžiui, įsiūčio priepuoliai, sukelti menkiausio konflikto, streso sukeltas nenumaldomas raudojimas), kurių negalima paaiškinti mediciniškai.

Kaip tai pasireiškia:

• Baikštumas ar uždarumas
• Žema savivertė
• Agresyvus ar prieštaraujantis (opoziciškas) elgesys
• Įpratimas linguoti visu kūnu („supti save“)
• Siekis užmegzti kontaktą, gauti dėmesio, švelnumo iš atsitiktinių asmenų
• Per didelis draugiškumas nepažįstamiems žmonėms
• Perdėtas prieraišumas
• Nuolatinis dėmesio reikalavimas
• Perdėtai „geras“ elgesys, stengiantis įtikti tėvams/globėjams
• Paguodos ir nuraminimo neieškojimas ir nepriėmimas iš tam tinkamų asmenų (pavyzdžiui, artimųjų), kai vaikas išgyvena įtampą, nerimą, liūdesį ar baimę
• Valdingas, grasinantis elgesys su tėvais/globėjais
• Perdėtos mažų vaikų pastangos paguosti išgyvenančius stresą tėvus/globėjus

Vaikas ar paauglys turi pareigų, kurios trukdo esminėms kasdieninėms veikloms atlikti (pavyzdžiui, lankyti mokyklą).

Nepriežiūros požymiai

Žinoma, tėvams neretai būna sunku išlaikyti pusiausvyrą auginant ir auklėjant vaikus − suteikti vaikui laisvę mokytis iš savo patirties ir tuo pačiu apsaugoti jį nuo pavojų. Visgi, jei tėvai ar globėjai nuolatos nenumato kylančių pavojų ir neapsaugo vaiko, tai gali reikšti, kad jie jo neprižiūri. Taip pat gali būti sunku atskirti nepriežiūrą nuo materialinio skurdo, tačiau svarbu įvertinti kur yra galimybių stoka - ir atitinkamai organizuoti šeimai pagalbą, o kur - rūpesčio ar tėvystės įgūdžių stoka.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Tai nėra baigtinis sąrašas, tačiau šie požymiai dažnai liudija, kad vaikas patiria nepriežiūrą:

• Šeima nesikreipia medicininės pagalbos, reikalingos vaikui, ir taip sukelia pavojų jo sveikatai ir gerovei, taip pat ir situacijose, kai vaikas patiria ilgalaikį skausmą ar kančią, pvz. susilaužė ranką.
• Šeima vaikui nesuteikia būtino ar gydytojo paskirto gydymo, nuolat neatvyksta į gydytojo paskirtas būtinas vaiko sveikatos apžiūras (pavyzdžiui, įvertinti, ar sirgęs gripu vaikas pasveiko).
• Vaikas nuolat dėvi drabužius ir/ar batus, kurie netinka vaikui pagal dydį arba neatitinka oro sąlygų. Jei yra įtikinamas paaiškinimas, kodėl vaikas apsirengęs netinkamai (pavyzdžiui, oras staiga pasikeitė arba vaikas avi šlepetes, nes skubėjo išeiti iš namų, jomis buvo patogiausia apsiauti), tai nėra įspėjamasis požymis, kad vaikas patiria nepriežiūrą.
• Vaikas yra nuolat purvinas, nuo jo sklinda nemalonus kvapas. Per dieną vaikai dažnai išsipurvina, susitepa ir nuo jų ima sklisti nemalonus kvapas, tačiau kartais kvapas būna labai stiprus, tada reikia apsvarstyti − galbūt vaikui trūksta nuolatinio rūpesčio ir globos.
• Kelis kartus iš eilės pastebima arba iš kitų žmonių sužinoma, kad namuose yra netinkama aplinka: namuose yra prastos higienos sąlygos, kurios neigiamai veikia vaiko sveikatą; nėra pakankamo aprūpinimo maistu; aplinkoje, kurioje gyvena, tokio amžiaus vaikui yra nesaugu.

Jei vaikas paliekamas be suaugusiųjų priežiūros ilgam laikui, tai taip pat vertinama kaip vaiką žalojantis elgesys. Sulėtėjęs vaiko augimas ir raida dėl nepakankamos arba netinkamos mitybos.

Įtartinas tėvų ar globėjų elgesys

Įspėjamieji požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

• Emocinis tėvų ar globėjų neprieinamumas ar nereagavimas į vaiką (ypač kūdikį).
• Kai tėvai ar globėjai neleidžia sveikatos priežiūros specialistui bendrauti su vaiku ar paaugliu individualiai, kai to reikia, siekiant surinkti daugiau informacijos apie įspėjamuosius požymius ir įvertinti jo būklę.
• Sveikatos specialistai informuoja tėvus/globėjus, kad vaikas šlapinasi nevalingai, tačiau šie vis tiek baudžia vaiką už nevalingą šlapinimąsi.
• Nuolatinis emocinis tėvų ar globėjų neprieinamumas ar nereagavimas į vaiką, ypač kūdikį.

Perduotas Minhauzeno sindromas

Ypatingai sukrečiantys smurto prieš vaiką atvejai, kai šeimos narys ar kitas vaiku besirūpinantis asmuo jam sąmoningai sukelia sveikatos sutrikimus ar išgalvoja ligą, pasmerkdami vaiką begaliniams tyrimams, procedūroms ir gydymui, kurio jam visai nereikia. Tai galima įtarti, kai:

• Vaiko ligos istorija, fizinė ar psichologinė būklė, apžiūros ar laboratorinių ir kitų tyrimų rezultatai prieštarauja arba neatitinka dabar stebimos klinikinės vaiko būklės ir tėvų pasakojimo, atsižvelgiant į tai, kad tokia klinikinė vaiko būklė jau galėjo būti stebima praeityje.
• Vaiko ligos istorija, fizinė ar psichologinė būklė, apžiūros ar laboratorinių ir kitų tyrimų rezultatai prieštarauja arba neatitinka dabar stebimos klinikinės vaiko būklės, turint omenyje, kad tokia klinikinė vaiko būklė jau galėjo būti stebima praeityje ir atitinka vieną ar daugiau iš šių požymių:
  • Simptomai ar požymiai, kuriais skundžiamasi, yra pastebėti tik vieno iš tėvų ar globėjų arba pasireiškia tik jam matant.
  • Paskirti vaistai ar gydymas turi vaikui nepaaiškinamai silpną neefektyvų poveikį.
  • Dingus vieniems simptomams, netrukus atsiranda nauji.
  • Neįtikinama įvykių seka ir požymių atsiradimo istorija, neturinti medicininio pagrindo.
  • Nepaisydami gautų medicininių išvadų, tėvai/globėjai siekia gauti įvairių nuomonių iš pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros specialistų, vaikui atliekami įvairūs nauji ir pakartotiniai tyrimai bei skiriamas vis naujas gydymas.
  • Kasdieniai vaiko užsiėmimai (pavyzdžiui, mokyklos lankymas) ribojami arba jis naudojasi kasdienio gyvenimo palengvinimo priemonėmis (pavyzdžiui, vežimėliu) dažniau, nei reikalinga pagal jo sveikatos būklę.

Pagalbos teikimo etapai

Pagalba vaikui teikiama trimis etapais:

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

1. Vaiką žalojančio suaugusių elgesio įtarimas ir atpažinimas.
2. Teisiniai veiksmai, nukreipti sustabdyti vaiką žalojantį elgesį.
3. Vaiko ir šeimos reabilitacija.

Institucijos, kurios dalyvauja šiame procese:

• Vaiko teisių apsaugos institucijos
• Teisėsaugos institucijos
• Valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, kurios teikia kompleksinę ir specializuotą pagalbą prievartą patyrusiems vaikams/šeimoms
• Socialinę pagalbą teikiančios organizacijos
• Vaiko globos institucijos
• Ugdymo įstaigos
• Sveikatos apsaugos įstaigos

Pirmo etapo metu pagrindiniai visų sričių specialistų, dirbančių su vaikais, uždaviniai yra:

1. Pastebėti, kad su vaiku elgiamasi netinkamai ir jis gali būti žalojamas: patiria emocinį, fizinį, seksualinį smurtą ir/arba nepriežiūrą.
2. Įvertinti vaiko, nukentėjusio nuo smurto, ir jo šeimos situaciją.
3. Užtikrinti vaiko apsaugą ir saugumą.

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) yra pagrindinė institucija, Lietuvoje veikianti savivaldybės lygmenyje, kuri rūpinasi vaiko teisių apsaugos įgyvendinimu. VTAS priima sprendimą, kai įvertinus padėtį būtina informuoti policiją ar prokuratūrą apie galimą netinkamą elgesį su vaiku.

Remdamasi šiuo įvertinimu, VTAS priima sprendimą, kaip užtikrinti vaiko apsaugą ir saugumą. Po įvertinimo VTAS turi ir toliau koordinuoti pagalbą vaikui ir jo šeimai. Kai kuriais vaiko teisių ir interesų pažeidimo atvejais reikia kreiptis į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pranešimas apie įtarimą dėl smurto prieš vaikus turi būti perduotas teritorinei policijos įstaigai (policijos komisariatui), taip pat gali būti perduotas prokuratūrai. Prokuroras ir/arba tyrėjas, įvertinęs gautą informaciją, priima sprendimą ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

VTAS tuo tarpu suburia tarpdisciplininę komandą, įtraukdami ir nevyriausybines organizacijas. Dirbdami kartu, psichologai, psichiatrai ir socialiniai darbuotojai įvertina nukentėjusiojo psichinę būklę, patirtos prievartos ar kitokio žalojančio elgesio poveikį, reikalingos pagalbos pobūdį. Socialiniai darbuotojai įvertina socialinę situaciją šeimoje, pagalbos ir paramos poreikį ir pobūdį. Teisininkai suteikia reikalingas teisines konsultacijas.

Antro etapo metu teisėsaugos pareigūnai atlieka smurtinio atvejo, aplinkybių ir žalos tyrimą, atsižvelgiant į vaiko interesus. Svarbiausia ikiteisminio tyrimo dalis yra įrodymų rinkimas. Siekiant, kad apklausa būtų veiksminga, ji turi būti vykdoma atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir vaiko amžių, poreikius bei interesus.

Ikiteisminio tyrimo metu gali būti skiriamos kompleksinės, medicininės, psichologinės psichiatrinės ekspertizės vaiko būklės įvertinimui. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu turi būti apsaugotos vaiko teisės. Turi būti užtikrintas vaiko saugumas ir jam suteikta reikalinga pagalba.

Trečias etapas iš esmės vyksta drauge su antru etapu. Vaiko ir šeimos reabilitacija prasideda iš karto po smurto įtarimo ir atpažinimo. Svarbu suvokti, kad nors procedūros ir intervencijos yra būtinos, tačiau procesas gali būti psichologiškai skausmingas vaikui. Todėl pagalba turi būti teikiama visų teisinių procedūrų metu.

VTAS koordinuojama specialistų grupė turi:

• Sudaryti pagalbos vaikui ir jo šeimai planą, kuris atitiktų vaiko/šeimos poreikius ir situaciją.
• Suteikti būtiną kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai.
• Įvertinti vaiko būseną ir teikiamos pagalbos veiksmingumą ir koreguoti pagalbos planą, esant būtinybei.

Pagalbos planas turėtų būti paremtas vaiko būsenos, vaiko ir šeimos situacijos bei tėvų galimybių padėti savo vaikui įvertinimu. Pakartotinis vaiko būsenos ir situacijos įvertinimas turėtų būti vykdomas, kai baigiamas įgyvendinti pagalbos planas.

Rekomenduojama trumpalaikė psichologinė pagalba/psichoterapija, nukreipta į traumos ir žalos pasekmių įveikimą. Pagalba vaikui gali būti teikiama konsultuojant individualiai ir psichologinės pagalbos vaikams grupėse. Psichiatro konsultacijos teikiamos priklausomai nuo būsenos įvertinimo.

Seksualinio smurto atpažinimas

Seksualinę prievartą patyrę vaikai neretai būna nusivylę suaugusiais, todėl gali praeiti nemažai laiko, kol vaikas ims pasitikėti specialistu ir tik tada bus galima pradėti dirbti traumos įveikos linkme. Kuo stipresnis traumavimas, tuo daugiau laiko reikia jai įveikti.

Patirtos seksualinės prievartos požymiai gali būti fiziniai: mėlynės, patinimai, nubrozdinimai kraujosruvos, genitaliniai ir analiniai sužeidimai, maži vaikai gali imti nevalingai šlapintis, tuštintis. Neretai skundžiamasi galvos, pilvo skausmais, būdingi valgymo sutrikimai.

Taip pat pasikeičia seksualinę prievartą patyrusio vaiko emocinė būsena, elgesys - atsiranda bendravimo, mokymosi sunkumų. Mėgstantis bendrauti vaikas gali imti pradėti bijoti suaugusiųjų, atsiriboti nuo aplinkos, tapti nerimastingas. Išgyvenami nesaugumo, nepasitikėjimo jausmai. Gali pasireikšti miego sutrikimai, košmariški sapnai, dėmesio sutelkimo problemos, padidėti dirglumas.

Kur kreiptis:

• Policija
• Vaiko teisių apsaugos skyrius
• Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centras

Svarbu žinoti, kad apie seksualinės prievartos atvejus būtina informuoti reikiamas institucijas. Kreiptis galima į policiją arba vaiko teisių apsaugos skyrių, o taip pat tiesiogiai ir į vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centrą. Jei vaikas pats pasako apie seksualinę prievartą, labai svarbu reaguoti kuo ramiau, nevertinančiai, neišsakyti savo jausmų prievartautojo atžvilgiu, tikėti vaiko žodžiais, išklausyti jį ir leisti kalbėti tiek, kiek nori.

Pagalbos centre vaikai, galimai nukentėję nuo seksualinės prievartos gauna trumpalaikę (iki trijų parų) kompleksinę pagalbą. Paslaugas teikia gydytojas, psichologas, socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Esant poreikiui bendradarbiaujama su kitais specialistais ir institucijomis.

Pagalbos centre atliekama vaiko apklausa, psichologinis įvertinimas, psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo pagalba, gydytojo apžiūra, teikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos. Paslaugų pobūdis priderinamas prie kiekvieno individualaus atvejo.

Šalia specialistų konsultacijų numatytas laikas ir erdvės žaidimams, poilsiui. Pagalba teikiama ne tik vaikui, bet ir tėvams, globėjams, sudaromas tolimesnis ilgalaikės pagalbos vaikui ir jo šeimai planas.

Smurto atpažinimo kriterijai mokyklose

Kaip mokytojui ar bet kuriam kitam mokyklos darbuotojui, ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtojui iš vaiko elgesio, kitų požymių atpažinti fizinio, psichologinio, seksualinio smurto formas, nepriežiūrą, kaip reaguoti, įtarus smurto atvejį, - tai konkrečiai aprašyta Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru parengtose „Rekomendacijose mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“.

Šios psichologų ir kitų specialistų parengtos rekomendacijos, kuriose nusakyta, pagal kokius požymius atpažinti smurtą patiriantį vaiką ir kokių veiksmų reikia tučtuojau imtis, ką turėtų žinoti kiekvienas mokytojas ir mokyklos darbuotojas, - pagalba mokyklai, su jomis turi būti supažindinti visi mokyklos darbuotojai“, - sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Jei matomos sumušimų, sužalojimų žymės ant vaiko kūno, kraujosruvos be paaiškinamos medicininės priežasties, pastebima vaiko baimė grįžti namo, perdėtas lipšnumas, nuolankumas su svetimais žmonėmis ar atvirkščiai - agresyvumas ir daugybė kitų požymių leidžia įtarti smurtą prieš vaiką.

Dokumente taip pat nusakoma, koks suaugusiųjų elgesys laikytinas smurtingu. Pvz., psichologinis smurtas gali pasireikšti vaiko atstūmimu, kai suaugusieji vaikui įvairiais būdais demonstruoja, kad jis nemylimas ir nepageidaujamas, vaiko keikimu, jo išskyrimu iš kitų šeimos narių, neįleidimu namo, prisidengiant disciplinos tikslais, ir kt.

Smurto formos ir atpažinimo kriterijai

Smurto forma	Atpažinimo kriterijai
Fizinis smurtas	Sumušimų, sužalojimų žymės ant vaiko kūno, kraujosruvos be paaiškinamos medicininės priežasties
Psichologinis smurtas	Vaiko atstūmimas, keikimas, išskyrimas iš kitų šeimos narių
Seksualinis smurtas	Seksualizuotas elgesys, žinios apie seksą, neatitinkančios amžiaus
Nepriežiūra	Nuolatinis purvinumas, netinkama apranga, medicininės pagalbos nebuvimas

tags: #kaip #atpazinti #smurta #patirianti #vaika #lankstinukas