Slaugos Paslaugos Namuose: Reikalavimai ir Galimybės Lietuvoje

Senėjant visuomenei, nuolat auga ir slaugos paslaugų poreikis. Daugelis slaugomų žmonių nori gyventi ir sveikti savų namų aplinkoje, apsupti artimųjų ir, kiek dar pajėgia, - rūpindamiesi patys savimi. O kai žmogaus fi zinė ar psichinė negalia visiškai apriboja jo galimybes judėti ir savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, itin svarbi tampa slauga paciento namuose. Slaugos paslaugų namuose spektras ir apimtys nuolat plečiasi.

Ambulatorinės Slaugos Paslaugos Namuose

Slauga namuose taip pat skiriama pacientams, kuriems po gydymo stacionare yra nustatytas bendras funkcinis sutrikimas ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos, bei pacientams, kuriems atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų.

Jau per pirmąjį apsilankymą paciento namuose komandoje dirbančios slaugytojos įvertins jo sveikatos būklę, savirūpos galimybes, nustatys slaugos paslaugų poreikį. Po to kartu su pacientu ar jo artimaisiais sudarys slaugos ir priežiūros planą. Ambulatorines slaugos paslaugas pacientų namuose teikiančios komandos nariai pasiruošę nuoširdžiai bendradarbiauti su seniūnijų socialinio darbo organizatoriais ir tuoj pat pranešti šiems, jei pastebės, jog žmogui reikia ne tik slaugos, bet ir socialinių paslaugų. Tarkim, jei matys, kad savimi nebegalintis pasirūpinti žmogus gyvena šaltoje troboje, kad nėra kas pasirūpina jo namų švara, atneša maisto produktų.

Komandoje dirbančios slaugytojos suleis vaistus (injekcijos į veną, raumenis, lašinės infuzijos), perriš žaizdas, paims tyrimams kraują, šlapimą ir kt., pamatuos kraujospūdį, pulso dažnį, užrašys elektrokardiogramą, esant reikalui pasirūpins pragulų gydymu ir priežiūra, šlapimo pūslės kateterizavimu, enteriniu maitinimu, atliks kitas gydytojo paskirtas procedūras.

Kas gali gauti slaugos paslaugas namuose?

Iš PSDF apmokamas slaugos paslaugas namuose gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos, rašoma Panevėžio teritorinės ligonių kasų pranešime žiniasklaidai. Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Įstaigos šias paslaugas gali teikti pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga. Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną.

Taip pat skaitykite: Patarimai slaugant artimuosius

Klausimyną pildo ir slaugos poreikį nustato paciento šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar su juo dirbantis slaugytojas, pacientą ligoninėje gydantis gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugos paslaugoms namuose gauti išrašo arba šias paslaugas paskiria paciento šeimos gydytojas. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Tuomet pacientas su siuntimu dėl slaugos paslaugų namuose teikimo turi kreiptis į savo polikliniką.

Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų praeitais metais.

Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams.

Kiek paslaugų vienam pacientui gali būti suteikta?

Kiek ir kokių slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų apsilankymų skiriama pacientui, priklauso nuo to, koks slaugos poreikis nustatytas - mažas, vidutinis ar didelis. Per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas.

Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Jei, užpildžius klausimyną, pacientui nustatomas vidutinis slaugos poreikis, šių paslaugų gavėjas gali būti aplankytas 156 kartus per kalendorinius metus, jei didelis poreikis - iki 365 kartų. Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Turinčiajam didelį slaugos poreikį, PSDF lėšomis suteikiami ne daugiau kaip 3 apsilankymai tą pačią dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 valandas, o planiniai - per 1-5 darbo dienas. Slaugos paslaugos namuose pacientui nėra teikiamos, jei yra teikiamos ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos.

Taip pat skaitykite: Artimųjų poreikių vertinimas paliatyviojoje pagalboje

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Apsilankę pas pacientą, jie atlieka paskirtas procedūras ir suplanuotus veiksmus, numatytus specialisto.

Kas ir kaip teikia slaugos paslaugas namuose?

Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas. Kiekvienas specialistas slaugos paslaugas teikia pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją.

Pavyzdžiui, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir sulašinimą, paima kraują, šlapimą laboratoriniams tyrimams, atlieka elektrokardiogramą, pragulų profilaktiką ir priežiūrą, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūrą, maitinimą per vamzdelį ir kt. Slaugytojo padėjėjas teikia asmens higienos paslaugas, pagalbą prausiant ar maitinant pacientą, keičiant jo padėtį, atliekant rytinę, vakarinę higieną. Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Padeda išvengti ligų, požymių, rodančių organizmo sutrikimą, laipsniško pažeidimų didėjimo, funkcijos ribotumo ir neįgalumo. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.

Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos komandos specialistai gali atlikti tik šias šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.

„Slaugantieji negalią turintį artimą žmogų nėra palikti likimo valiai. Jeigu sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, galima prašyti pagalbos - periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat - laikino atokvėpio paslaugos“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama sergant

Slaugantys negalią turinčius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat prižiūrintys negalią turinčius artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Negalią turinčius artimuosius slaugantys ar prižiūrintys tėvai arba globėjai valstybės lėšomis yra draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu tik tuo atveju, jei jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų arba jų pajamos mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga, nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus ir negauna jiems patiems priklausančios socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už žmonių su negalia slaugą namuose.

Savarankiškai dirbančių asmenų, slaugančių negalią turintį asmenį, pensijų socialinis draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik pasibaigus gautų pajamų deklaravimo terminui ir nustačius, kad šie asmenys neturėjo draudžiamųjų pajamų. Savarankiškai dirbančių asmenų ir asmenų, gaunančių pajamas iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, slaugančių negalią turintį asmenį, draudimas valstybės lėšomis nedarbo socialiniu draudimu vykdomas tik tuo atveju, jeigu šie asmenys nėra privalomai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu kitu pagrindu.

Socialinės Paslaugos Asmenims, Prižiūrintiems Artimuosius Namuose

Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo negalią turinčius ar senyvo amžiaus artimuosius gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (seniūniją) ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Jiems gali būti suteiktos bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kai reikia su negalią turinčiu asmeniu saugiau nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas, asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais, kai reikia daugiau pagalbos - specialiosios paslaugos, pavyzdžiui, laikinas atokvėpis.

Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus, šeimos nariams gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai. Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos - periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.

Pagalba į namus

Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo negalią turinčius ar senyvo amžiaus artimuosius, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus. Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.

Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus, turėti laisvo laiko sau ar laikiną atokvėpį. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa ir integrali pagalba namuose

Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba į namus. Dienos socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu, apimanti informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo, asmens higienos paslaugų organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kitą reikalingą pagalbą, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų asmeniui reikalingų paslaugų organizavimą.

Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius. Integralią pagalbą namuose teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų komanda (socialinis darbuotojas ir jo padėjėjai, slaugytojas ir jo padėjėjai, reabilitacijos specialistas ir kiti specialistai). Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose gali būti teikiama nuo 2 iki 10 val. per dieną iki 7 kartų per savaitę.

Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę, t. y. darbo dienomis asmenys vyksta (vežami) į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, reikalingos atsižvelgiant į asmens savarankiškumo lygį. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę globą.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba visiškai nesavarankiškam asmeniui. Ji skiriama asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, visiškas nesavarankiškumas ir jiems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o šiems poreikiams patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos.

Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta. Trumpalaikė globa socialinės globos įstaigoje asmenims su negalia ar senyvo amžiaus asmenims įprastai teikiama ne mažiau kaip 12 val. per parą iki 6 mėn. per metus stacionarioje globos įstaigoje arba iki 5 parų per savaitę dienos globos įstaigoje. Ilgalaikės socialinės globos teikimo trukmė - 24 val. per parą daugiau nei 6 mėn., neterminuotai.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas, apgyvendinimą, maitinimą, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą (savitvarka, asmens higiena, sveikos gyvensenos įgūdžiai, pagalba tvarkantis su pinigais, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas ir pan.), dienos užimtumą, ugdymą ar kitokio laisvalaikio organizavimą, pagalbą rengiantis, maitinantis, prausiantis, skalbiantis ir pan., sveikatos priežiūros paslaugų (slaugos) organizavimą ar teikimą, kitas paslaugas, reikalingas asmeniui pagal jo nesavarankiškumo lygį.

Laikino atokvėpio paslauga

Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų, pavyzdžiui, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų, ligos, atostogų, krizinės situacijos ir pan. tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui arba jiems reikalingas poilsis, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas, kurios skirtos padėti šeimos nariams derinti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą su artimojo slauga ir priežiūra.

Priklausomai nuo artimųjų atokvėpiui reikalingo termino, prižiūrimo asmens individualių poreikių, negalios, ir kitų aplinkybių, gali būti pasirenkamos kelių rūšių laikino atokvėpio paslaugos: laikinas atokvėpis kai prižiūrimam asmeniui teikiamos pagalbos į namus paslaugos;laikinas atokvėpis kai prižiūrimam asmeniui teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa jo namuose ar įstaigoje;bendra šių paslaugų trukmė per metus neturi viršyti 720 valandų.

Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai (skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan.), laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų. Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus.

Kas gali prašyti laikino atokvėpio?

Vaikų su negalia iki 18 m. tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu: vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Suaugusio asmens su negalia artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu: darbingo amžiaus asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;senyvo amžiaus asmeniui nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus, nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą. Asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeiminės padėties.

Slaugant artimąjį namuose, svarbu ne tik rūpintis jo fizine sveikata, bet ir užtikrinti emocinę paramą bei palaikymą. Artimasis, turintis reikiamų žinių apie slaugą, jos procesą ir tinkamą slaugos priemonių naudojimą, gali ne tik pasirūpinti slaugomu asmeniu, bet ir išsaugoti gerą savo savijautą, išlikti socialiai aktyvus, išvengti vienišumo ir izoliacijos.

Slaugos rūšys Lietuvoje

Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.

Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje)

Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės.

• Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas.
• Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.

💡 Kur kreiptis? - Į savo gydytoją, kuris išduoda siuntimą į slaugos ligoninę. Jei norima ilgalaikės globos, reikalinga socialinės darbuotojų pagalba.

Dienos stacionaro slauga

Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan.

• Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose.
• Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.

💡 Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą.

Slauga namuose

Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra.

• Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt.
• Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį.
• Kreiptis galima į polikliniką ar privačias įstaigas.

💡 Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba savivaldybę.

Paliatyvioji slauga

Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan.

• Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose.
• Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.

💡 Kur kreiptis? - Į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į paliatyviosios pagalbos įstaigas.

Socialinė slauga

Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi.

• Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas.
• Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas.
• Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.

💡 Kur kreiptis? - Į savivaldybę arba socialinius darbuotojus.

Dokumentų tvarkymas ir valstybės išmokos už slaugą

• Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina:
  • Gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos.
  • Turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius.
  • Būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
• Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad:
  • Jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje.
  • Neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.

Socialinės paslaugos slaugant artimąjį namuose

Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos:

• Pagalba į namus: padeda tvarkytis buityje, rūpintis asmens higiena, apsipirkti ir pan.

• tags: #artimuju #slauga #namuose