Arterinė hipertenzija, dar vadinama aukštu kraujospūdžiu, yra lėtinė būklė, kai kraujo spaudimas arterijose nuolat yra per aukštas. Kraujospūdis matuojamas dviem rodikliais: sistoliniu (viršutiniu), rodančiu spaudimą širdžiai susitraukiant, ir diastoliniu (apatiniu), rodančiu spaudimą širdžiai atsipalaiduojant.
Arterinė hipertenzija (AH) arba kitaip hipertoninė liga - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, nustatomas jį pakartotinai matuojant. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą. Arterinė hipertenzija yra dažna, bet valdoma būklė, kuri reikalauja nuolatinės priežiūros.
Kas tai per liga ir kokios jos formos
Arterinė hipertenzija gali būti pirminė (esminė) arba antrinė. Pirminė hipertenzija sudaro apie 90-95 % atvejų ir neturi vienos aiškios priežasties, o antrinė hipertenzija išsivysto dėl kitų sveikatos problemų. Tai kur kas retesnis hipertenzijos tipas. Tokia liga nustatoma maždaug 10 proc. AH sergančių žmonių. Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatomos.
Pirmasis skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą, o antrasis skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes dauguma žmonių ilgą laiką nejaučia jokių simptomų.
Rizikos veiksniai ir priežastys
- Amžius.
- Šeimos anamnezė.
- Antsvoris ar nutukimas.
- Fizinio aktyvumo stoka.
- Tabako vartojimas.
- Per daug druskos (natrio) mityboje.
- Per mažai kalio mityboje.
- Stresas.
- Nesveika mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu.
Pirminė arterinė hipertenzija dažniausiai atsiranda dėl įgimto polinkio sirgti šia liga ir gyvensenos veiksnių sąveikos. Tai gali būti nesveika mityba (suvartojama per daug druskos, sočiųjų riebalų rūgščių), mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ar nutukimas, tabako rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar patiriamas lėtinis stresas.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Simptomai, komplikacijos ir hipertenzinė krizė
Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“, nes daugeliu atvejų ji ilgai nesukelia akivaizdžių simptomų. Retais ir sunkiais atvejais ji gali sukelti prakaitavimą, nerimą, miego problemas. Padidėjus kraujui spaudimui be gydymo, didėja širdies priepuolio, insulto ar inkstų pažeidimo rizika, o tai gali reikšti ilgalaikę reabilitaciją ar negalią.
Jei kraujospūdis padidėja daugiau nei 180/120 mmHg ir atsiranda tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, dusulys, krūtinės skausmas, regos sutrikimai, pykinimas ar sumišimas, gali būti, kad jus ištiko hipertenzinė krizė, kuri gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Esant minėtiems simptomams nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba vykite į artimiausią gydymo įstaigą.
Diagnozė ir kraujospūdžio matavimas
Arterinės hipertenzijos diagnozė nustatoma matuojant kraujospūdį kelis kartus skirtingu metu, siekiant patvirtinti nuolatinį jo padidėjimą. Kraujospūdis matuojamas tam skirtu prietaisu kuris gautus duomenis pateikia gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Vienas iš būdų užkirsti tam kelią - reguliariai tikrintis kraujo spaudimą.
Nuolatinis kraujo spaudimo stebėjimas padeda įvertinti gydymo efektyvumą ir parodyti galimas gresiančias komplikacijas. Kraujo spaudžio stebėjimas namuose neatstoja vizito pas gydytoją, tačiau suteikia naudingos informacijos apie kasdieninę jūsų būklę.
Slauga sergantiems arterine hipertenzija: pagrindiniai principai
Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, reguliariai matuoti kraujospūdį ir ieškoti paramos, pvz., dietologo ar psichologo pagalbos. Jei įtariate arterinę hipertenziją ar pastebite aukštą kraujospūdį, būtina konsultuotis su gydytoju ar kardiologu, kad būtų atlikti tyrimai ir sudarytas individualus gydymo planas.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligonių mirtį
Venkite savarankiško vaistų vartojimo, maisto papildų ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip mitybos koregavimas, fizinio aktyvumo didinimas ar streso valdymas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei.
Gyvenimo būdo rekomendacijos
Pirmoji ir pagrindinė priemonė, padedanti pacientui kontroliuoti kraujospūdį - sveikos gyvensenos laikymasis. Sveika mityba: ribokite druską (ne daugiau 5-6 g per dieną), vartokite daugiau vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų. Valgykite daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų. Rinkitės paukštieną, žuvį, neriebius pieno produktus. Vartokite daug kalio turinčių produktų.
Antsvorio sumažinimas ir normalaus kūno svorio palaikymas padeda kontroliuoti kraujo spaudimą. Sveikiems suaugusiems žmonėms rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinio krūvio ar 75 minutės intensyvaus aerobinio aktyvumo. Jei negalite skirti 30 minučių iš eilės, trumpesni užsiėmimai taip pat tinka.
Rūkymas yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Tabakas pažeidžia kraujagyslių sieneles ir pagreitina kraujagyslių standėjimo procesą. Alkoholio vartojimas gali padidinti kraujo spaudimą net ir sveikiems žmonėms. Pasistenkite sumažinti stresą kiek galima labiau. Pabandykite įvairias streso valdymo metodikas, atpalaidavimo pratimus, praktikuokite meditaciją.
Fizinio aktyvumo gairės ir sauga
- Rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo dinaminius pratimus ir jiems skirti maždaug 50-60 min.
- Aerobiniai pratimai efektyviai padeda kontroliuoti kraujospūdį; jėgos pratimai svarbūs bendrai būklei palaikyti.
- Jėgos pratimai gali sukelti laikiną kraujo spaudimo padidėjimą - nesulaikyti kvėpavimo, kilnoti mažesnius svorius daugiau kartų ir pradėti palaipsniui.
- Vienas iš paprasčiausių užsiėmimų - ėjimas: užtenka patogių batų ir vietos vaikščioti.
Farmakologinis gydymas: kada ir kokie vaistai
Arterinės hipertenzijos medikamentinis gydymas skirtas ilgalaikei kraujospūdžio kontrolei, siekiant sumažinti širdies, inkstų ir smegenų kraujagyslių pažeidimo riziką. Gydytojai parenka vaistus atsižvelgdami į paciento amžių, kitus sveikatos sutrikimus ir hipertenzijos sunkumą.
Taip pat skaitykite: Cukrinio diabeto slauga: Lietuvos gairės
Daugumai pacientų reikalingas ne vieno, o kelių vaistų derinys, kad būtų pasiektas geras kraujospūdžio kontrolės poveikis. Dažnai skiriama kelių vaistų kombinacija, pritaikyta individualiai. Daugumai pacientų AH siūloma pradėti gydyti dviejų vaistų deriniu vienoje tabletėje, skiriant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius (AKFI) arba angiotenzino receptorių blokatorius (ARB) kartu su kalcio kanalų blokatoriais (KKB) arba diuretikais.
Jeigu vartojant antihipertenzinius medikamentus AKS išlieka ≥140/≥90 mm Hg, AH vadinama nekontroliuojama. Siekiant išvengti AH komplikacijų, būtina keisti gydymo taktiką. Tyrimai rodo, kad gydytojai vyresniems pacientams nelinkę pridėti antro ar trečio antihipertenzinio vaisto. Tačiau modifikuojant AH gydymą, daugumai pacientų galima normalizuoti AKS ir sumažinti komplikacijų riziką.
Veikimo mechanizmai trumpai
- Diuretikai - pašalina natrį ir skysčius, mažina kraujo tūrį.
- AKF inhibitoriai - blokuoja fermentą, mažinantį kraujagyslių susitraukimą, todėl kraujagyslės plečiasi.
- KKB - blokuoja kalcio patekimą į kraujagyslių sienelių ląsteles, sukeldami vazodilataciją.
- Beta blokatoriai - mažina širdies darbą ir susitraukimų jėgą.
- Alfa blokatoriai - veikia kraujagyslių sienelę, mažina pasipriešinimą.
Arterinė hipertenzija vyresnio amžiaus pacientams
Arterinė hipertenzija (AH) yra dažna vyresnio amžiaus pacientų problema. Bėgant metams, AH rizika didėja ir tiems pacientams, kurie niekada neturėjo padidėjusio AKS. Vyresniems nei 60-65 metų žmonėms AH paplitimas siekia 70-80 proc. Daugelį metų buvo manoma, kad vyresni asmenys antihipertenzinius medikamentus toleruoja blogiau, o AKS mažinimo nauda yra abejotina. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad AH gydymas sumažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei šių ligų sukeltą mirštamumą vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje.
Vyresni pacientai dažnai serga gretutinėmis patologijomis, pavyzdžiui, inkstų funkcijos nepakankamumu, aterosklerozine kraujagyslių liga, ortostatine hipotenzija, kurias gali pasunkinti AKS mažinti skiriami medikamentai. Be to, tokie pacientai dažnai vartoja daugiau medikamentų, o tai didina vaistų sąveikos tikimybę.
Izoliuota sistolinė AH ir pulsinis spaudimas
Izoliuota sistolinė AH apibūdinama kaip sistolinio AKS padidėjimas >160 mm Hg, diastoliniam AKS išliekant <90 mm Hg. Izoliuota sistolinė AH sudaro 60-80 proc. visų vyresnio amžiaus žmonių hipertenzijų. Iki 50-60 metų sistolinis ir diastolinis AKS didėja kartu priklausomai nuo amžiaus. Sulaukus 60 metų, daugumai pacientų sistolinis AKS toliau kyla, o diastolinis AKS išlieka nepakitęs arba sumažėja. Toks spaudimo netolygumas išsivysto dėl su amžiumi didėjančio arterijų standumo.
Gydymo ypatumai vyresniems pacientams
- Mažesnės vaistų dozės - pradėti maždaug perpus mažesnėmis dozėmis.
- Ilgesnis laikotarpis iki tikslinio AKS - siekti tikslo per 3-6 mėn., kad sumažinti išeminių simptomų riziką.
- Didesnis tikslinis AKS - rekomenduojama siekti <140/80 mm Hg, bet sistolinis AKS neturėtų būti <130 mm Hg.
- Vengti kilpinių diuretikų ir alfa adrenoblokatorių, jei jie nėra būtini dėl gretutinių ligų.
Vyresni nei 80 metų pacientai reikalauja ypatingo dėmesio. Chronologinis amžius neturėtų būti pagrindinis gydymo taktikos pasirinkimo veiksnys. Nuo 80 metų rekomenduojamas geriatrinis pacientų įvertinimas ir gydymo pasirinkimas atsižvelgiant į paciento būklę. Aktyviems, geros fizinės būklės pacientams gydymo principai atitinka anksčiau aptartus. Vienintelis skirtumas - gydymą rekomenduojama pradėti nuo monoterapijos, o ne derinių.
Ortostatinė hipotenzija ir kitos komplikacijos
Antihipertenzinių vaistų skyrimą vyresniems pacientams apriboja ortostatinė hipotenzija ir hipotenzija, išsivystanti po valgio. Šios būklės nustatomos 20 proc. pacientų, sergančių izoliuota AH. Pacientams, sergantiems ortostatine hipotenzija, dažnesni griuvimai; pirmieji 2 AH gydymo mėnesiai vyresniems pacientams yra susiję su padidėjusia šlaunikaulio kaklelio lūžio rizika.
Ortostatinė hipotenzija diagnozuojama, kai per 3 min. ramiai stovint yra bent vienas iš kriterijų: sistolinis AKS sumažėja bent 20 mm Hg; diastolinis AKS sumažėja bent 10 mm Hg; pasireiškia smegenų hipoperfuzijos požymiai, pavyzdžiui, galvos svaigimas. Nuovargis, galvos svaigimas ar silpnumas, išsivystęs pavalgius, gali rodyti hipotenziją po valgio.
Praktiniai patarimai pacientui ir priežiūrai
- Reguliariai matuokite kraujospūdį - ir namuose, ir pas gydytoją.
- Laikykitės rekomenduotos dietos: mažinti druskos kiekį iki 5 g per dieną, valgyti daugiau daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų.
- Didinkite fizinį aktyvumą - bent 150 min. per savaitę vidutinio intensyvumo aerobikos.
- Venkite rūkymo ir mažinkite alkoholio vartojimą.
- Vartokite vaistus tik pagal gydytojo nurodymus; nevartokite papildų ar alternatyvių priemonių be konsultacijos.
- Stebėkite nepageidaujamus poveikius - nuovargį, sumišimą, ortostatinę hipotenziją ir griuvimus - ir informuokite gydytoją.
- Aptarkite su gydytoju kavos vartojimo įtaką: vienas puodelis per dieną dažniausiai nepadidina kraujospūdžio, bet poveikis individualus.
- Jei turite gretutinių ligų ar esate vyresnis, aptarkite gydymo strategiją individualiai.
Kada kreiptis į medikus
Jei įtariate arterinę hipertenziją ar pastebite aukštą kraujospūdį, būtina konsultuotis su gydytoju ar kardiologu, kad būtų atlikti tyrimai ir sudarytas individualus gydymo planas. Laiku nediagnozavus hipertenzijos ir nepradėjus jos gydyti, ilgainiui gali būti pažeistos kraujagyslės, širdis ir kiti organai, pavyzdžiui, inkstai.
Tokia būklė gali sukelti sunkių, gyvybei pavojingų komplikacijų: aortos atsisluoksniavimą, insultą arba ūminį inkstų pažeidimą. Esant minėtiems simptomams hipertenzinės krizės metu - stiprus galvos skausmas, dusulys, krūtinės skausmas, regos sutrikimai, pykinimas ar sumišimas - nedelsdami kreipkitės skubios medicinos pagalbos.
Santrauka
Arterinė hipertenzija yra dažna, bet valdoma liga. Ankstyva diagnozė, gyvenimo būdo pokyčiai ir, jei reikia, medikamentinis gydymas padeda kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti komplikacijų riziką. Svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, laikytis sveikos gyvensenos ir bendradarbiauti su gydytoju. Tinkamai koreguota AH padeda sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei šių ligų sukeltą mirštamumą.
tags: #arterine #hipertenzija #serganciuju #zmoniu #slauga