Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, kuri neigiamai veikia mažamečių vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Ypač svarbu atpažinti psichologinį smurtą, kuris, kitaip nei fizinis, nepalieka žaizdų ant kūno, bet žaloja vaiko psichiką. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti psichologinį smurtą prieš vaikus, kokie požymiai gali išduoti patiriamą smurtą, kur kreiptis pagalbos ir kokie yra savipagalbos būdai.
Smurto formos prieš vaikus
Prieš pradedant gilintis į psichologinį smurtą, svarbu apibrėžti pagrindines smurto formas, kurios gali paveikti vaikus:
- Fizinis smurtas: Tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
- Seksualinis smurtas: Jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Nepriežiūra: Būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
- Psichologinis (emocinis) smurtas: Nuvertinimas, menkinimas, žeminimas, šmeižtas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai.
Fizinio smurto požymiai
Apie vaiko patiriamą fizinį smurtą galėtų liudyti šie požymiai:
- Žaizdos įvairiose gijimo stadijose, poodinės kraujosruvos, nubrozdinimai, mėlynės skirtingose kūno vietose.
- Įvairūs kūno sužeidimai, kurių priežastis nėra aiški arba kurių paaiškinimai nuolat skiriasi.
- Vaikas nenoriai kalba apie sužeidimus arba aiškinimai nėra įtikinami.
- Apranga neatitinka oro sąlygų; vaikui ilgomis rankovėmis ar aukštomis apykaklėmis slepiami sužalojimai.
- Vaikas gali rodyti koordinacijos sutrikimus, genitalijų ar analinių vietų skausmą ar patinimus, taip pat pakitęs miegas.
Nepriežiūros požymiai
Svarbu nepamiršti šių ženklų: neatitinkantis amžiui ūgis/svoris, nešvarūs drabužiai, alkanumas, parazitai, nemalonus kvapas, trūksta įgūdžių (pavyzdžiui, rankų plovimo ar batų raištelių rišimo) ir kt.
Psichologinio smurto požymiai
Psichologinis smurtas yra paslaptingas ir sunkiai apčiuopiamas. Amerikos psichologų asociacija apibūdina jį kaip ne fizinį smurtą, bet elgesį, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą psichologiniais metodais. Paprasti ženklai gali būti:
Taip pat skaitykite: Artimųjų poreikių vertinimas paliatyviojoje pagalboje
- Žeminimas, kaltinimai, nuolatinė kritika;
- Kontrolė, izoliavimas, baiminančios ar bauginančios nuostatos;
- Raginimai ar spaudimas pasirinkti pusę, ribojimas bendravimo su kitais asmenimis;
- Perėjimas nuo smurto protrūkio į „medaus mėnesio“ fazę - elgesio pokyčiai, gailestingumas ir pan.
Smurto stebėjimas ir rizikos veiksniai
Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Tėvų konfliktai gali perkelti smurtą į vaiko elgesį: vaikui kyla nerimas, skausmas, ir išmokstamas problemų sprendimas smurtu. Rizikos veiksniai gali padėti atpažinti besiformuojančią situaciją anksčiau.
Smurto poveikis vaikams
Smurtas turi fizinių, psichologinių ir socialinių pasekmių vaikams. Psichosomatiniai sutrikimai, ilgalaikis stresas ir psichikos sveikatos pablogėjimas gali pasireikšti net ir pasibaigus smurtui. Tyrimai rodo didesnę depresijos, nerimo ir baimių riziką bei lėtą progresą gydymo eilei.
Kaip atpažinti nuo seksualinės prievartos nukentėjusį vaiką
Todėl svarbu būti dėmesingiems bet kokiems įspėjimo ženklams ir kreiptis į atitinkamas institucijas. (Ceremoninis įterpimas) Žmogaus seksualinė tapatybė ir elgesys gali būti iškreiptas dėl smurto, todėl būtina laikytis saugios, pagarba ir diskretiškos komunikacijos, kai kalbama su vaiku.
Kaip elgtis įtarus smurtą prieš vaiką
Mokyklų ir kitų institucijų vadovams rekomenduojama visus specialistus su vaikais dirbančius įstaigas supažindinti su galimais smurto požymiais. Laiku pastebėjus ir atpažinus, galima greičiau suteikti pagalbą vaikui. Kai nerimą keliantys ženklai pasirodo, būtina įsiklausyti į vaiko žodžius ir neignoruoti jų;
Kur kreiptis pagalbos?
Visi, kas įtaria ar žino apie vaikų smurtą, privalo pranešti atitinkamai institucijai. Policija, Vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnybos), Medicinos įstaigos, Mokyklos socialinis pedagogas arba psichologas, Vaiko dienos centrai, pagalbos linijos, bei teritorinis Vaiko teisių apsaugos skyrius - tai pagrindinės instancijos teikiančios pagalbą. Savivaldybėse smurtą patyrusiems vaikams teikiama kompleksinė pagalba, apimanti specialistų paslaugas, psichologinę pagalbą ir kt.
Taip pat skaitykite: Slaugos tyrimai
Savipagalbos būdai psichologinio smurto aukoms
Savipagalbos būdai gali būti įvairūs - nuo savipagalbos knygos ar psichologo konsultacijų iki bendradarbiavimo su kitais aukų tarpusavio palaikymo grupėmis. Svarbiausia pradėti veikti ir neprisigalvoti, kad problemos sprendžiamos be pagalbos.
Tėvų įsitraukimas į gydymą valgymo sutrikimams
Tėvų įsitraukimas yra itin svarbus gydant valgymo sutrikimus paaugliams. Šeimos terapija (FBT) skatina tėvus aktyviai dalyvauti, kol vaikas vėl stabilizuoja svorį, o kai kuriais atvejais įtraukiamas ir tėvų įsitraukimas (PTF). Tyrimai rodo, kad tokios programos gali ženkliai pagerinti remisijos rodiklius per 12 mėnesių.
Grupinės ir psichoedukacinės programos tėvams
Grupinės ir psichoedukacinės programos suteikia tėvams žinių apie valgymo sutrikimus, strategijas, kaip konstruktyviai palaikyti vaiką, ir gali sumažinti kaltės jausmą bei pagerinti šeimos funkcionavimą.
Tėvų įsitraukimo poveikis gydymo eigai
Tėvų įsitraukimas gali sumažinti simptomus, pagerinti gydymo laikymąsi ir sumažinti atkryčio riziką. Tačiau ne visos šeimos gali įsitraukti dėl laiko stokos, darbo įsipareigojimų ar emocinių sunkumų. Todėl svarbu pritaikyti gydymo planus šeimos galimybėms ir teikti papildomą psichologinę pagalbą.
Išvados
Tėvų įsitraukimas yra esminė gydymo sudedamoji dalis, galinti reikšmingai pagerinti valgymo sutrikimų valdymo rezultatus. Aktyvus dalyvavimas - tiek psichoedukacinėse grupėse, tiek individualiose konsultacijose, tiek kasdieniniame palaikyme - skatina gydymo laikymąsi, mažina simptomų intensyvumą ir mažina atkryčio riziką. Tėvų parama stiprina šeimos santykius ir suteikia vaikui emociškai saugią aplinką ilgesniame laikotarpyje. Tačiau būtina suprasti ribotumus ir sudėtingumą - ne visos šeimos gali įsitraukti, todėl būtina pritaikyti programas ir teikti papildomą pagalbą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos reabilitacijos ir paliatyviosios pagalbos sistema
Kontaktai ir pagalbos nuorodos: policija 112; Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai; Specializuotos pagalbos centras +370 700 55516; interneto svetainės www.specializuotospagalboscentras.lt, www.visureikalas.lt. Taip pat galima kreiptis į Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurą dėl nemokamų psichologų konsultacijų ir kitų pagalbos būdų.
tags: #artejantis #paciento #smurtas #zenklai