Laikinasis nedarbingumas darbuotojui suteikia teisę nesilankyti darbe ir gauti ligos išmoką, tačiau kartu įpareigoja darbuotoją laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, bendradarbiauti su darbdaviu ir valstybės institucijomis bei pateikti reikiamą informaciją. Šiame tekste aptarsime, kaip turi elgtis darbuotojas sužinojęs, kad gydymas ir sveikimas truks ilgiau, kokios yra darbdavio galimybės reaguoti, kaip vykdomas elgesio taisyklių kontrolės mechanizmas ir kokios institucijos dalyvauja patikrinimuose.
Darbuotojo pareigos ir informavimas apie ilgesnį nedarbingumą
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas turi bendradarbiauti su darbdaviu ir laiku pranešti apie aplinkybes, galinčias paveikti darbo sutarties vykdymą. Nors teisės aktai nenustato tikslaus termino, per kiek laiko reikia pranešti, tai turėtų būti daroma protingais terminais - gavus informaciją iš gydytojo apie ilgalaikį nedarbingumą arba supratus, kad sveikimas truks ilgiau nei tikėtasi.
Susirgęs darbuotojas privalo pranešti darbdaviui. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti. Susitarimai dėl neatvykimo į darbą paprastai nustatomi neatvykimo į darbą protokole. Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį.
Jei darbuotojas nesilaiko informavimo pareigos, darbdavys gali laikyti tai darbo pareigų pažeidimu. Kai įvyksta pravaikštos, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi teises ir pareigas.
Atleidimas dėl laikinojo nedarbingumo - ką sako teisė
Darbo kodeksas nenumato, kad vien dėl laikinojo nedarbingumo darbuotojas gali būti atleistas. Jeigu darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas vis dar turi nedarbingumo pažymėjimą, jo atleidimas nukeliamas iki pasveikimo. Vien tik ilgai trunkantis laikinasis nedarbingumas nėra pagrindas atleisti darbuotoją.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, jei darbuotojas po ligos nebegali eiti savo pareigų ir nesutinka būti perkeltas į kitą darbą, arba jei tokio darbo darbovietėje nėra.
Atostogos, nemokamos atostogos ir darbo sąlygų pakeitimas
Ne, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas vietoje laikinojo nedarbingumo naudotųsi nemokamomis atostogomis. Nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojo prašymu ir negali būti primestos darbdavio iniciatyva. Taip, darbuotojas gali prašyti darbdavio suteikti kasmetines atostogas, jei pats to pageidauja.
Taip, darbuotojas gali pateikti darbdaviui prašymą keisti darbo sąlygas, jei to reikia dėl sveikatos būklės. Darbdavys gali paprašyti įmonės gydytojo patarimo. Įmonės gydytojas gali nustatyti, kiek tos atostogos prisideda prie sergančio darbuotojo sveikatos.
Laikinojo nedarbingumo nustatymas ir trukmė
Laikinojo nedarbingumo trukmę nustato gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir gydymo eigą. Laikinojo nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką.
Gydytojams suteikiama laisvė spręsti; biuletenio išdavimas nuotoliu yra ribojamas, nes gydytojas turi patikrinti pacientą ir įsitikinti, ar asmuo yra saugus, ar nereikia kokių nors papildomų gydymo priemonių, ar negali kilti komplikacijų. Biuletenis išduodamas tuomet, kai yra padidėjęs sergamumas infekcinėmis, užkrečiamomis ligomis.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Elgesio taisyklės nedarbingumo metu
Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Taisykles, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi būti supažindintas su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu bei prievole atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) posėdį, jei to pareikalauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Fondas) ar jos teritorinis skyrius.
Elgesio taisyklių pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo:
- gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį;
- Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į GKK posėdį;
- nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;
- neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų;
- atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
- dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose;
- vartoja alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
- elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Elgesio taisyklių pažeidimais taip pat laikomi atvejai, kai asmuo, kuriam išduotas elektroninis pažymėjimas sergančiam šeimos nariui slaugyti ar vaikui prižiūrėti, neslaugo šeimos nario ar neprižiūri vaiko arba elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti šeimos nario slaugos trukmę.
Kontrolė ir Gydytojų konsultacinė komisija (GKK)
Minėtų taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai nedarbingumo kontrolei. Jų teikimu apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizės ginčytini klausimai sprendžiami Gydytojų konsultacinėje komisijoje įvertinant apdraustų asmenų sveikatos būklę bei darbingumą.
Asmenis turinčius laikinojo nedarbingumo pažymėjimus į Gydytojų konsultacinę komisiją siunčia gydymo įstaigos gydytojai arba kviečia Vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) dėl nedarbingumo ekspertizės. Gydytojų konsultacinės komisijos paskirtis nustatyti, ar pacientas yra darbingas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka tyrimą dėl elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir priima sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo / neskyrimo.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Jei Gydytojų konsultacinė komisija pripažįsta asmenį darbingu anksčiau nei asmenį gydantis gydytojas nurodė ankstesniame jam išduotame elektroniniame pažymėjime, GKK pirmininkas šį pažymėjimą panaikina EPTS ir išduoda naują elektroninį pažymėjimą iki GKK posėdžio dienos įskaitytinai.
Taisyklėse atskirai nekalbama apie laikinojo nedarbingumo panaikinimo atvejus, tačiau manoma, kad tais atvejais, kai nustatoma bent viena iš taisyklėse išvardintų aplinkybių (pvz., tyčinis sužalojimas, apsimetimas sergančiu, kreipimasis neblaiviam), elektroninis nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti panaikinamas, nes jis iš viso neturėjo būti išduotas.
Kaip inicijuojami patikrinimai ir kas gali teikti informaciją
Suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir darbdaviai, gali pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai informaciją, patvirtinančią galimus elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus. Taisyklių 54 punkte nurodyta, kad elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus.
Paaiškėjus nepagrįstam laikinojo nedarbingumo nustatymui būtina nedelsiant kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių patikrinimui atlikti. Tikrinimai gali būti neefektyvūs tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas yra pasibaigęs, nes praėjo tam tikras laiko tarpas po pastarojo nustatymo ir galima patikrinti tik gydytojų įrašus asmens medicininiuose dokumentuose.
Nustačius pažeidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo vadyba nutraukia ligos pašalpos mokėjimą, o nepagrįstai išmokėtas sumas išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Paaiškėjus, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti.
Darbdavio veiksmai abejojant biuletenio teisėtumu
Darbdavys neturėtų kelti reikalavimų tiesiogiai gydymo įstaigai dėl jos priimtų sprendimų ir išduotų nedarbingumo pažymėjimų ar reikalauti, kad gydymo įstaigos medikai su juo bendrautų. Nustatyti, ar darbuotojas serga, ar tik apsimeta, darbdavys tikriausiai neturi kompetencijų, nes negali kontroliuoti biuletenių išdavimo darbuotojams ar pasitelkti kažkokius specialistus ir atlikti savo tyrimą - tai daro GKK.
Vis tik darbdavys gali sudaryti komisiją ir užfiksuoti (fotografuoti ar filmuoti) darbuotojo elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus: gal jis keliavo, dalyvavo sporto, kultūros renginiuose, vartojo alkoholį ar pan. Bet pamatyti tokį pažeidimą, pašnekovo nuomone, tikriausiai yra laimės dalykas. Ir tai tebūtų priedas prie protokolo.
Duomenų apsauga ir informacijos gavimas iš sveikatos įstaigų
Pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą, nebent tai būtų privaloma pagal įstatymus. Jeigu darbdavys nori gauti su darbuotojo nedarbingumu susijusią informaciją, jis turi tą pagrįsti rašytiniu prašymu, nurodydamas teisinį pagrindą, informacijos apimtį ir jos naudojimo tikslus. Be to, darbuotojas tam turi būti davęs sutikimą.
Be jo sutikimo tvarkyti konfidencialią informaciją apie jį galima tik tada, kai tokią teisę suteikia įstatymai. Pvz., tai yra būtina vykdant sutartį, taikant teisinę prievolę ir kt.
Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys nesilaiko Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų, jis gali pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI), kuri už BDAR pažeidimus gali imtis tam tikrų veiksmų: įspėti, pareikšti papeikimą, teikti nurodymus, apriboti arba uždrausti duomenų tvarkymą, skirti administracinę baudą - iki 2 ar 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos arba iki 10 mln. ar 20 mln. eurų.
Praktiniai pavyzdžiai ir statistika
„Sodra“ atstovė pažymėjo, kad taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, vartoja alkoholį, dirba, keliauja ar dalyvauja renginiuose. 2023 m. sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 6 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių. Dar 400 darbuotojų buvo iškviesta į Gydytojų konsultacinę komisiją gavus darbdavių ir kitų institucijų prašymus patikrinti, ar biuleteniai buvo išduoti pagrįstai.
Išduotų nedarbingumo pažymėjimų kontrolė vykdoma dar iki ligos išmokos išmokėjimo, todėl dažniausiai, nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama. 2023 m. po patikrinimo neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 68 tūkst. eurų. Jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti. 2023 m. taip buvo grąžinti 24 tūkst. eurų ligos išmokos permokos. Dar 22 žmonėms, kurie 2023 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkst. eurų sumai.
Reintegracija, bendradarbiavimas ir darbdavio priemonės priversti darbuotoją bendradarbiauti
Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija. Atsigavimas leidžia darbuotojui tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese.
Kartais sergantis darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis. Pavyzdžiui, jei darbuotojas yra užsienyje ir kelis kartus neatvyko į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą. Dėl to darbdaviui gresia UWV nuobauda, ty tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas ligos metu iki trečių metų.
Patarimas yra pradėti pokalbį su darbuotoju ir aiškiai pasakyti, kad jis turi bendradarbiauti reintegruojantis. Jei tai nepadeda, darbdavys gali sustabdyti atlyginimą arba įšaldyti atlyginimą. Darbdavys apie tai praneša išsiųsdamas darbuotojui registruotą laišką.
Norėdamas priversti darbuotoją bendradarbiauti, darbdavys turi dvi galimybes: visiškai arba iš dalies sustabdyti arba sustabdyti atlyginimą. Kalbant apie teisę į darbo užmokestį, reikėtų atskirti reintegracija bei kontrolės įsipareigojimus. Darbdavys neprivalo ir toliau mokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kai darbuotojas nevykdo savo įsipareigojimų, net jei darbuotojas vėliau atlieka savo pareigas. Teisės į darbo užmokestį taip pat nėra, jei darbuotojas nėra (ar nebuvo) nedarbingas. Tokiu atveju darbdavys gali sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą.
Įšaldžius darbo užmokestį, darbuotojo teisė į atlyginimą laikinai išnyksta; jis vėl gauna darbo užmokestį tik tada, kai įvykdo įsipareigojimus.
Kaip elgtis darbdaviui nuo pradžios iki patikrinimo
- Surinkti pagrįstą informaciją ir nurodyti aiškų pareikalavimą darbuotojui pranešti apie nedarbingumą bei būtinus patikrinimus.
- Jei kyla įtarimų dėl biuletenio teisėtumo, kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių patikrinimui atlikti ir pateikti turimus duomenis ar dokumentus, patvirtinančius galimus elgesio taisyklių pažeidimus.
- Vengti tiesioginio spaudimo gydymo įstaigoms ar reikalavimų jiems susisiekti su darbdaviu - tokie veiksmai gali pažeisti paciento teises ir BDAR reikalavimus.
- Jei reikia, sudaryti vidaus komisiją ir užfiksuoti (fotografuoti, filmuoti) įtartinus pažeidimus, tačiau atminti, kad sveikatos duomenis renkant būtina laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų.
- Jeigu patikrinimo metu nustatomi pažeidimai, bendradarbiauti su Fondo teritoriniu skyriumi ir GKK procedūromis bei laukti oficialių sprendimų dėl ligos pašalpos mokėjimo.
Trumpa praktinė lentelė: ką gali ir ko negali darbdavys
| Veiksmas | Ar leidžiama | Pastaba |
|---|---|---|
| Reikalauti darbuotojo pranešti apie ligą | Taip | Darbdavys turi nurodyti pranešimo būdą |
| Reikalauti sveikatos įstaigos perduoti paciento duomenis be sutikimo | Ne | Tik įstatymas arba darbuotojo raštiškas sutikimas |
| Prašyti „Sodros“ patikros dėl biuletenio teisėtumo | Taip | Reikalingi įrodymai arba pagrįsti įtarimai |
| Priversti darbuotoją imtis nemokamų atostogų už nedarbingumo laikotarpį | Ne | Nemokamos atostogos tik darbuotojo prašymu |
| Sudaryti įmonės komisiją elgesio taisyklių pažeidimams fiksuoti | Taip | Duomenys turi būti renkami teisėtai |
UMC pacientų patariamoji taryba
Praktiniai patarimai darbuotojui
- Laiku informuokite darbdavį apie ligos trukmę ir pokyčius gydyme.
- Laikykitės gydytojo nurodymų ir elgesio taisyklių, kad išvengtumėte problemų su ligos išmoka.
- Jeigu gydytojas rekomenduoja patikras ar GKK posėdį, atvykite - tai sumažins ginčų tikimybę.
- Jeigu sulaukiate darbdavio prašymo dėl sveikatos duomenų, reikalaukite aiškaus raštiško pagrindimo ir suteikite sutikimą tik apgalvoję teisines pasekmes.
Kur kreiptis, jei kyla abejonių
- Jei darbdavys abejoja biuletenio teisėtumu - kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių.
- Jei darbuotojas mano, kad jo duomenys tvarkomi neteisėtai - kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI).
- Teisinė konsultacija prireikus - kreiptis į darbo teisės specialistus arba advokatą.
Turint aiškią procedūrą, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai gali geriau apsaugoti savo teises: darbuotojas - gauti būtinas gydymo priemones ir išmokas, darbdavys - užtikrinti, kad darbo vieta veiktų sklandžiai ir teisėtai reaguoti į galimus piktnaudžiavimo atvejus.
tags: #areiguno #nedarbingumo #elgesio #taisykliu #tarnybinis #patikrinimas