Auditorė, mokesčių konsultantė Jurgita Navikienė „Delfi“ paaiškino, kaip skaičiuojami atostoginiai ir kada atostogauti apsimoka labiausiai. Anot jos, atostoginiai skaičiuojami, neįtraukiant apmokėjimo už nedirbtą darbuotojo laiką - prastovos, nedarbingumo, nemokamų atostogų ir pan. Todėl paskelbta prastova ar nedarbingumas jokios įtakos darbuotojo kasmetinėms atostogoms po karantino dažniausiai neturės. „Kasmetinės atostogos taip pat „užsidirbamos“, kai darbuotojas serga ar yra prastovoje. Antra, apskaičiuojant atostoginius, anksčiau gautas atlyginimas už prastovą arba darbuotojui išmokėta nedarbingumo pašalpa iš darbdavio taip pat įtakos atostoginių dydžiui neturi. Minėtos išmokos nėra įtraukiamos, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį“, - aiškina J. Navikienė.
Kada atostoginiai gali sumažėti?
Vis dėlto yra situacijų, kai atostoginiai darbuotojui gali sumažėti. Jeigu prastova ar nedarbingumas tęsiasi ilgiau, pavyzdžiui, tris ir daugiau mėnesių ir iš karto po to darbuotojui suteikiamos atostogos, tuomet iškyla klausimas - kaip skaičiuoti atostoginius? „Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, reikia vidutinį darbo užmokestį ir juo remiantis paskaičiuoti atostoginius iš darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. O darbo sutartyje ne visada įmanoma tiksliai nustatyti visas darbo užmokesčio dalis - ne tik pagrindinę - bazinę darbo užmokesčio dalį, bet ir priedus bei kitas dalis. Todėl, pavyzdžiui, nesant nustatytos stabilios mėnesio priedo sumos, darbuotojui vidutinis darbo užmokestis gali būti paskaičiuotas tik iš pagrindinės darbo užmokesčio dalies, vadinasi, atostoginiai gali sumažėti“, - pateikia pavyzdį auditorė, tačiau pažymi, kad tai nelaikoma darbdavio piktnaudžiavimu. Sudarant sutartį, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai aprašytos visos sudėtinės darbo užmokesčio dalys ir (ar) apskaičiavimo metodika. Tuomet atostoginių suma būtų stabilesnė. „Deja, ne visi darbdaviai tai yra numatę“, - sako pašnekovė. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių, nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo, t. y. sumažinimo, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
VDI specialistai paaiškina: jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti.
J. Navikienė pateikia konkretų pavyzdį: darbuotojas už birželį “į rankas” gauna 1000 Eur. Jei birželį planuoja išeiti atostogauti, atostoginiai būtų skaičiuojami iš kovo, balandžio ir gegužės mėnesių duomenų. Jei nuo kovo 16 d. paskelbta prastova tęsiasi iki gegužės 31 d., skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įtraukiamas tik atlyginimas už darbą, o apmokėjimas už prastovą nėra įtraukiamas. Jei per vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį - kovą, balandį ir gegužę - dirbta tik nuo kovo 1 d. iki 15 d. ir už pusę kovo mėnesio buvo išmokėta 500 eurų alga, atostoginiai už 20 darbo dienų būtų 1000 eurų. Taigi, dėl prastovos paskelbimo darbuotojas nenukentės - atostoginiai nesumažės.
Kada labiausiai apsimoka atostogauti?
Anot mokesčių konsultantės, pirmoji priežastis, dėl kurios atostoginių suma gali būti didžiausia, - kai prieš atostogų mėnesį per tris mėnesius buvo gauta didžiausia alga, įskaitant ir mėnesio priedus. Antra priežastis - jei už darbo rezultatus darbuotojui buvo išmokta metinė ar trumpesnio laikotarpio premija, kuri taip pat didina atostoginių sumą. „Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų ieškoti palankiausių laikotarpių. Jeigu darbuotojo alga nekinta, įprastai ir atostoginių suma bus labai panašaus dydžio, t. y. tokio paties dydžio kaip ir alga“, - aiškina J. Navikienė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apžvalga Lietuvoje
Ar darbuotojas po prastovos nepraras teisės į atostogas?
VDI pabrėžia, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Darbo kodeksas nenumato visų įmanomų aplinkybių, todėl kiekvienu atveju situacija įvertinama individualiai. Jei darbuotojas dėl paskelbtos prastovos neturėjo galimybių pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, terminas pasinaudoti atostogomis gali būti pratęstas.
Taip pat įdomus punktas: ar darbdavys gali neleisti vasarą atostogauti? Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tačiau šalis gali susitarti dėl konkretaus laikotarpio. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos, o bent viena iš jų dalių turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų.
Praktiniai patarimai ir taisyklės dėl tolesnių situacijų nagrinėjamos išsamiai: ką daryti, kai sergama biuletenio laikotarpiu, kaip atlikti perskaičiavimą, kada galima perkelti nepanaudotas atostogų dienas ir kaip formuluoti prašymą darbdaviui. VDI pateikia praktinius pavyzdžius ir skatina nedaryti klaidų: nedarbingumo pažymėjimas nėra formalus triukas atostogoms pratęsti; liga neturėtų „suvalgyti“ jūsų teisėtų atostogų; būtina aiški komunikacija su darbdaviu ir laikymasis Darbo kodekso nuostatų bei įmonių vidaus nuostatų.
Ko reikėtų nepamiršti planuojant atostogas po nedarbingumo?
- Pradėkite nuo gydytojo - nedarbingumo pažymėjimas yra medicininis dokumentas, patvirtinantis laikinojo nedarbingumo faktą.
- Nedarykite savavališkų peržiūrų: neformalūs pratęsimai be suderinimo su darbdaviu gali sukelti ginčą ar prarastą ligos išmoką.
- Aiškiai nurodykite darbdaviui, kaip norite išnaudoti nepanaudotą atostogų dalį (perkelti į kitą laiką arba panaudoti po nedarbingumo).
- Atostogos skaičiuojamos pagal VDU - skaičiuojama iš paskutinių trijų kalendorinių mėnesių prieš atostogų pradžią mėnesių (pasitaikant prastovoms, jos įtraukiamos ar neįtraukiamos pagal taisykles).
Jeigu sergate ilgai arba turėjote kelias trumpas biuletenio pertraukas, nuosekliai taikykite VDI ir darbdavio suderintą metodiką - premijos, metinės ir kitos papildomos dalys gali įtakoti atostoginių dydį, tačiau dažniausiai nedarbingumo išmoka neatima atostogų teisės, o tik gali keisti jų dydį, priklausomai nuo skaičiavimo periodo ir jame įtrauktų dienų.
Praktiniai pavyzdžiai
- Darbuotojas turi 1000 Eur „į rankas“ už mėnesį per kovo-gegužės laikotarpį. Birželio mėnesį planuoja išeiti atostogauti. Jei birželio pradžioje skelbta prastova tęsiasi iki gegužės pabaigos, atostoginiai skaičiuojami iš kovo-spalio duomenų; prastovos laikas neįskaičiuojamas.
- Jei per metus uždirta didžiausia alga prieš atostogų mėnesį ir yra premijų išmokėsčios, atostoginiai gali būti didesni, nes premijos gali būti įtrauktos į VDU skaičiavimą.
- Jei sergate per atostogas, laikykitės gydytojo nurodymų ir nedarykite savavališkų žingsnių, nes tai gali paveikti ligos išmokas.
Taigi, svarbiausia - tinkamai įforminti nedarbingumą, aiškiai informuoti darbdavį ir suderinti nepanaudotą atostogų dalį; atostogos neturėtų būti „suvalgytos“ liga, o teisiškai galimybės jas pratęsti ar perkelti turi būti aiškiai nustatytos Darbo kodekso ir teisės aktų pagrindu.
Taip pat skaitykite: Ar verta kaupti pensiją?
Taip pat skaitykite: Pensijų grąžinimo analizė