Vaikų globa yra itin svarbi sritis, kurios tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, netekęs tėvų globos, turėtų galimybę augti saugioje ir palankioje aplinkoje. Tačiau ar esama vaikų globos sistema Lietuvoje iš tiesų atitinka geriausius globojamo vaiko interesus? Šis klausimas nuolat keliamas tiek valstybinių institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų.
Tyrimai rodo, kad globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai - net socialinę atskirtį visam gyvenimui. Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo globos įstaigose augančių vaikų skaičius.
Kovo 12 d. Komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl vaikų globos sistemos, posėdyje aptarė Valstybės kontrolės 2014-01-31 atlikto valstybinio audito ataskaitą „Ar vaikų globos sistema atitinka globojamo vaiko geriausius interesus“. Šioje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į esminius vaikų globos sistemos trūkumus, kas trukdo užtikrinti šios sistemos efektyvumą.
2013 m. gruodį patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas, kurio vienas iš tikslų yra užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (tame tarpe ir neįgaliam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams - augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje.
Todėl ir toliau siekiama mažinti vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, nuosekliai gerinamos vaiko globos sąlygos šeimoje ir šeimynoje. „Vaiko globa šeimoje ir šeimynoje buvo ir yra prioritetas. Jau 2014 metais steigiami papildomi 83 (dabar jų jau dirbs 753) socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis etatai, todėl vienam darbuotojui teks ne daugiau kaip 17 šeimų.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Siekiant įgyvendinti Pertvarkos veiksmų plano priemones, bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 m. Iš 97 vaikų globos įstaigų šiuo metu daugiau nei 60 vaikų gyvena 21-oje įstaigoje, tarp jų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Viceministras A. Šešelgis akcentuoja, jog siekdama gerinti paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2011 metų šalyje pradėjo organizuoti ir tęstinius įtėvių bei globėjų mokymus (GIMK). Įgyvendinant vaiko globos sistemos reorganizavimą ir globos šeimoje stiprinimą, GIMK programos finansavimas nuo 2012 metų pradžios kasmet auga.
„Svarbu pažymėti, kad net ir prasidėjus ekonominei krizei, socialinės išmokos globojamiems vaikams nemažėjo. Priešingai, skatinant vaikų globą šeimynoje ir tuo pačiu mažinant vaikų skaičių vaikų globos institucijose, nuo 2009 metų globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai. Kiekvienas šeimynoje globojamas vaikas gauna globos (rūpybos) išmoką, o šeimyna už kiekvieną globojamą vaiką - tikslinį priedą.
Be to, siekiant sudaryti geresnes galimybes pilnametystės sulaukusiems globojamiems vaikams pradėti gyventi savarankiškai, visiems be išimties globojamiems ženkliai padidinta vienkartinė išmoka įsikurti“ - pabrėžia A.
Pagrindinės Problemos ir Iššūkiai
- Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja (apie 4 tūkst.). Trečdalis įstaigų - perpildytos.
- Auditoriai konstatavo, kad esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų.
- Pasekmė - kasmet parengiama beveik 7 kartus mažiau naujų globėjų nei atsiranda vaikų, kuriems reikalinga globa.
- Vaiko globos išmokos dydis (520 Lt) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius (amžių ir sveikatos būklę).
- Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą - šeimoms ir šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos.
Pavyzdžiui, 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę. Auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi didelių spragų. Pavyzdžiui, nenumatyta prievolė atsižvelgti į tai, ar globėjų šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vertinti visus su vaiku gyvensiančius asmenis.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Todėl pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena asmenys, turintys priklausomybę alkoholiui, nėra motyvuoti, kad jų šeimoje gyventų globojamas vaikas. Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams tenka patiems vertinti tokius duomenis, kaip globėjo pajamos. Dar viena problema - netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką.
Įvertinę globos namų aplinką auditoriai nustatė, kad situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 m. įvairių pažeidimų dėl patalpų neatitikimo normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai.
Valstybiniai auditoriai institucijoms, formuojančioms šeimos politiką ir atsakingoms už vaikų globos organizavimą, pateikė rekomendacijas, kaip skatinti vaikų globą šeimose, parinkti tinkamus globėjus ir įgyvendinti priemones, padėsiančias efektyviau užtikrinti svarbiausius globojamų vaikų interesus bei poreikius.
Šeimos kortelė - parama šeimoms Lietuvoje
Laikinoji Globa
Pažymėtina, kad Komitetas panašias išvadas ir rekomendacijas Lietuvai yra pateikęs dar 2006 m. šalyje iš esmės nėra pasikeitusi. Nustatoma vaikams iki 3 metų amžiaus (33,78 proc. nustatyta institucinė globa). Dažniausiai nustatoma laikinoji globa: 2013 m. tik 14 (t. y. vaikui nustatyta nuolatinė globa.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Laikinoji globa (rūpyba) trunka per ilgai. Ministerijos, kurios minėtoje 2013 m. neatitinka geriausių vaiko interesų, nes turi neigiamos įtakos vaiko vystymuisi[5]. Globa turi būti šeimos modeliu paremta globa. Įtvirtintas dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 m. reformos Lietuvoje iki šiol nėra įgyvendintos. 2014 m. sausio 31 d. aštuoniolikai metų (iki 2030 metų).
Mechanizmą iš viso net 51,8 mln. šalių patirtimi, tampa vienu didžiausių trukdžių globos sistemos pertvarkai. Laikinosios globos (rūpybos) maksimalią trukmę. Gana dažnai (per 2013 m. metais, dažniausiai nustatoma vaikams iki 3 metų amžiaus (33,78 proc. kuriems 2013 m., nustatyta institucinė globa). (Rūpybos) maksimalios trukmės. Atvejais ir jei tai atitinka geriausius vaiko interesus.
Tęsti ilgiau. Laikinoji globa (rūpyba) galėtų trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Pasekmių nenumatoma.
Finansavimas
Ataskaitos išvadose akcentuota, kad esamas vaiko globos sistemos organizavimo finansavimas neskatina vaiko globos šeimoje. Vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį 2012 m. vaikų globos įstaigoje sudarė 2530 Lt, šeimynoje - 1040 Lt, o šeimoje - 520 Lt. Be to, vaiko globos išmoka nėra diferencijuota pagal vaiko poreikius.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tai, kad stringa vaikų globos sistemos pertvarka ir jau daugelį metų iš esmės nemažėja stacionariose vaikų globos įstaigose globojamų vaikų skaičius. Šiuo metu daugiau nei 60 vaikų gyvena 21-oje įstaigoje, tarp jų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Skatinant vaikų globą šeimynoje ir tuo pačiu mažinant vaikų skaičių vaikų globos institucijose, nuo 2009 metų globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai. Kiekvienas šeimynoje globojamas vaikas gauna globos (rūpybos) išmoką, o šeimyna už kiekvieną globojamą vaiką - tikslinį priedą.
Vaikų Globos Kainos 2012 m.
| Globos Tipas | Kaina per Mėnesį (Lt) |
|---|---|
| Vaikų globos įstaiga | 2530 |
| Šeimyna | 1040 |
| Šeima | 520 |
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos vaikų globos sistema susiduria su nemažai iššūkių, kurie trukdo užtikrinti geriausius vaiko interesus. Būtina toliau siekti sistemos pertvarkos, skatinti globą šeimoje ir šeimynoje, gerinti finansavimą ir užtikrinti kokybiškas socialines paslaugas globėjams.