Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos apibrėžia tėvų teises ir pareigas vaikams ir visais atvejais akcentuoja vaiko interesų prioritetą. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nesvarbu ar tėvai yra susituokę, ar nesusituokę, ar santuoka tarp jų yra nutraukta, teismo pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium; už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; tėvų valdžią jie privalo įgyvendinti vadovaudamiesi pirmiausia vaiko interesais.
Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Toliau įstatyme įtvirtinta skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei paties vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur jie gyvena.
Teisinės nuostatos dėl bendro bendravimo ir įtraukties į vaikų auklėjimą
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą.
Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, nes nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku yra motinos (tėvo), pas kurį gyvena vaikas, pareiga, jie neturi teisės kliudyti bendrauti (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis).
Tuo atveju, jei išvažiuojama laikinai ir trumpam, tėvo sutikimas nėra būtinas. Tačiau, išvykstant iš Lietuvos nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, tėvo, nevykstančio kartu su vaiku, sutikimas yra privalomas. Toks reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad tėvų valdžios lygybės principas suteikia teisę abiem tėvams spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos, auklėjimo, priežiūros ir kitų klausimų.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Rekomenduotina, jog minėtas sutikimas būtų ne tik rašytinės formos, bet ir 1) asmens parašas sutikime būtų patvirtintas notaro, taip ateityje, kilus ginčui, išvengiant fakto apie sutikimo suteikimą įrodinėjimo; 2) sutikime nurodyti, kokia tvarka vaikas bendraus ir kaip tėvas, nevykstantis kartu su vaiku, įgyvendins savo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime.
Taip pat patartina, prieš išvykstant iš Lietuvos, teismo tvarka nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kartu vykstančia mama bei detaliai aptarti vaiko bendravimo su Lietuvoje liekančiu tėvu tvarką, atsižvelgiant į vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo faktą. Tik aiškus ir konkretus tėvų susitarimas dėl tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimo vaiko atžvilgiu tėvams gyvenant skirtingose valstybėse padės ateityje išvengti nesutarimų.
ką daryti kilus ginčams dėl vaiko teisių?
Nesudarius geranoriško rašytinio susitarimo dėl minėtų klausimų ar neišsprendus jų teismine tvarka, tėvas turės teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pažeistos jo ir vaiko teisės į šeimos ryšius, taip pat bendravimo teisės gynimo pagal 1980 m. Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu ir pradėti vaiko gražinimo į Lietuvą procesą. Kilus papildomiems klausimams dėl tinkamo vaiko išvykimo nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, siūlome konsultuotis su minėta Tarnyba.
Klausimai dėl grobimo ir teisių į vaiko ugdymą nagrinėjami pagal Konvenciją bei Lietuvos teismų praktiką. Teismui pavesta nustatyti vaiko kilmę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teismo sprendimų dėl globos ir bendravimo. Taip pat nurodoma, kad teismai pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais, o bylose siekiama užtikrinti abiejų tėvų teisę matytis su vaiku.
Kaip veikia teisinė procedūra ir kas gali padėti?
Teismas nagrinėja problemas dalyvaujant abiems tėvams, stengiasi pasiekti bendrą poziciją dėl vaiko globos ir pareigų, dažnai naudojama mediacija. Teismo procesas dėl teisių į vaiką matymą ir bendravimą vyksta pagal Civilinį procesą ir specialias nuostatas dėl vaikų bylos. Kai nagrinėjama šeimos byla, teismas siekia užtikrinti vaiko interesus ir laikosi reikalavimų, susijusių su teisių įmatymu, bendravimu ir gyvenamosios vietos klausimais.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jeigu reikia užtikrinti vaikų apsaugą ar greitą teismo sprendimą. Prie teismų, nagrinėjančių globoje ir bendravime su vaiku susijusias bylas, dažnai priskiriami apygardų teismai. Taip pat svarbu, kad teismai skatintų tėvus naudotis mediacijos paslaugomis ir kitomis pagalbos priemonėmis, siekiant pasiekti abipusį sutarimą dėl teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu.
Statistiniai aspektai ir praktiniai pavyzdžiai
Dažnai pasitaika situacijos, kai tėvai pasirinkia bendrą atsakomybę - bendrą auklėjimą. Tai reiškia, kad abi puses dalijasi ne tik sprendimų priėmimu, bet ir išlaidų bei laiko praleidimo su vaiku. Paaiškinama, jog bendras auklėjimas gali būti naudingas vaikui, tačiau reikalauja nuolatinio tarpusavio ryšio ir sutarimo dėl jo įgyvendinimo. Jeigu tėvai nesutaria, teismas gali priteisti vienam iš jų teisę spręsti svarbius klausimus vienam, o kitiems - teises matytis su vaiku ar dalyvauti auklėjime pagal nustatytas tvarkas.
Sh imposes, kai globoje dalyvauja abu tėvai, gali būti priimami sprendimai dėl bendros globos, tačiau dažnai tokie sprendimai įgyvendinami per teismo nustatytą sutarčių patvirtinimą ar teismo sprendimą. Taip pat gali būti taikoma tarpinė mediacija, siekiant pasiekti teisiniu keliu sutartą sutarčiai dėl teisių matytis ir dalyvauti vaikų auklėjime.
Jeigu kyla papildomų klausimų dėl vaiko išvykimo nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, rekomenduojama konsultuotis su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Vaiko laikinosios globos organizavimas Lietuvos teisėje numatytas siekiant tinkamai atstovauti vaikų interesams, kai tėvai nėra Lietuvoje, ir dažnai įtraukiama į procesus su institucijomis.
Teisiniai pagrindai ir praktiniai patarimai
Teismas pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais, o sprendimai dėl globos ir bendravimo turėtų būti kurtis apsvarstant visus faktus ir interesus. Jei tėvai gyvena skirtingose valstybėse, svarbu būtų turėti aiškų rašytinį susitarimą dėl teisių ir pareigų įgyvendinimo, įskaitant sutikimo tvarką, bendravimo režimą ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymą. Jeigu ginčai neišsisprendžia, tėvai gali kreiptis į teismus, mediaciją arba institucijas, kurios koordinuoja tarptautinę pagalbą ir apsaugą vaikams.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
| Situacija | Veiksmas | Teisinė institucija |
|---|---|---|
| Skyrybų atvejis su vaiku | Nustatoma gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka | Civilinis teismas |
| Norima skirti globą vienam iš tėvų | Prašymas teismui dėl globos teisių perdavimo | Apygardos teismas |
| Tarptautinis vaiko grobimas | Grąžinimo prašymas ir vykdymas užsienio valstybėse | Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba / centrinės institucijos |
Taip pat svarbu, kad tėvai būtų pasirengę naudotis teismo siūlomomis pagalbos galimybėmis - šeimos konsultantų pagalba, mediacija ir kita tarpinė priemone, kuri gali padėti pasiekti bendrą požiūrį dėl vaiko globos ir ugdymo klausimų.