Vis daugiau Lietuvos gyventojų pensinį amžių pasitinka ne kaip visiško pasitraukimo iš darbo rinkos etapą, o kaip naują profesinės laisvės laikotarpį. Vieni pradeda dirbti pagal individualios veiklos pažymą, kiti teikia konsultacijas, prekiauja internetu, dirba kūrybinį darbą ar užsiima amatais. Tokia tendencija natūrali. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir gerėjant sveikatai, nemaža dalis senjorų nori išlikti aktyvūs, papildomai užsidirbti ar tiesiog neprarasti socialinio ryšio su profesine aplinka.
Vis dėlto kartu atsiranda ir nemažai baimių. Viena dažniausių - ar pradėjus vykdyti individualią veiklą nesumažės pensija? Ar „Sodra“ gali sumažinti išmokas? Ar verta apskritai dirbti sulaukus pensinio amžiaus? Pagrindinė žinia, kurią svarbu suprasti - senatvės pensija Lietuvoje dėl individualios veiklos vykdymo savaime nemažėja. Jeigu žmogui jau paskirta senatvės pensija, jis gali dirbti tiek pagal darbo sutartį, tiek vykdyti individualią veiklą ir toliau gauti savo pensiją.
Ar pensija gali sumažėti dirbant pagal pažymą?
Daugelį metų visuomenėje buvo gajus mitas, kad papildomos pajamos gali „atimti“ dalį pensijos. Toks įsitikinimas dažniausiai kilo dėl kitų socialinių išmokų sistemos, kur pajamos iš tiesų gali turėti įtakos gaunamai paramai. Visgi, senatvės pensija nėra socialinė pašalpa. Tai iš anksčiau sukauptų socialinio draudimo teisių mokama išmoka. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas, mokesčių teisės specialistas Martynas Endrijaitis pabrėžia, kad dauguma senjorų be reikalo baiminasi aktyvumo darbo rinkoje.
„Senatvės pensija Lietuvoje nėra naikinama ar mažinama vien dėl to, kad žmogus pradeda vykdyti individualią veiklą. Priešingai, tam tikrais atvejais papildomas draudimo stažas ir mokamos įmokos gali net padidinti būsimą pensijos dydį“, - sako M. Endrijaitis. Tai reiškia, kad žmogus gali toliau dirbti, išrašyti sąskaitas klientams, vykdyti konsultacinę veiklą ar net plėtoti mažą verslą ir kartu gauti pilną paskirtą pensiją.
Kaip individuali veikla veikia „Sodros“ įmokas?
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, žmogus privalo mokėti tam tikras socialinio draudimo įmokas. Net ir gaunant pensiją, išlieka pareiga mokėti: valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas; privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas; gyventojų pajamų mokestį (GPM). Svarbu tai, kad būtent VSD įmokos susijusios su pensijų sistema. Jeigu nuo individualios veiklos pajamų mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, tai gali lemti pensijos perskaičiavimą ateityje“, - teigia jis.
Taip pat skaitykite: Pensijų gavimo sąlygos
Praktikoje tai reiškia, kad kai kurių žmonių pensija po tam tikro laikotarpio gali šiek tiek padidėti. Tam tikrais atvejais pensija perskaičiuojama atsižvelgiant į papildomai sukauptą stažą ir apskaitos vienetus. Tam tikrais atvejais galima pasinaudoti leidžiamais atskaitymais ar kitomis mokestinėmis galimybėmis, kurios sumažina bendrą mokestinę naštą.
Kada pensija gali nepadidėti?
Nors dirbant senatvės pensija nemažinama, egzistuoja viena svarbi detalė. Ne visi savarankiškai dirbantys pensininkai moka pilnas socialinio draudimo įmokas. Kai kuriais atvejais žmonės pasirenka veiklos formas ar pajamas deklaruoja taip, kad papildomas stažas nebesikaupia. Tuomet nauji pensijų apskaitos vienetai nėra pridedami. Tai nereiškia, kad pensija mažėja.
VSD ir PSD: tarifai, bazė ir lubos (2026 m. rodikliai)
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, reikia mokėti kelis mokesčius: gyventojų pajamų mokestį (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Papildomai galima rinktis 3% pensijos kaupimą.
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos: tarifai - 12,52% jei asmuo nekaupia pensijai papildomai; 15,52% - jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime ir moka papildomą 3% įmoką. VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Metinė VSD įmokų bazė negali viršyti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VSD įmokų „lubos“).
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos: tarifas - 6,98%. PSD įmokos taip pat skaičiuojamos nuo 90% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Jei esate draustas (-a) PSD valstybės lėšomis, PSD įmokų nuo individualios veiklos mokėti nereikia.
Individualią veiklą vykdantys asmenys Sodros įmokas moka nuo 90% apmokestinamųjų pajamų. Abiem įmokoms galioja vienodos metinės lubos: 43 VDU = 99 422,45 €. Tai reiškia, kad jei 90% jūsų AP viršija šią sumą, Sodros įmokos skaičiuojamos tik iki lubų ribos.
Papildomas pensijos kaupimas
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali pasirinkti papildomą 3% pensijos kaupimą (II pakopa). Ši įmoka skaičiuojama nuo tos pačios bazės kaip VSD (90% AP, su lubomis) ir pridedama prie VSD tarifo: 12,52% + 3% = 15,52%. Kaupiantiems papildomai valstybė papildomai prisideda 1,5% nuo VDU, todėl bendra nauda pensijai yra didesnė nei vien tik jūsų mokama dalis. Sprendimą kaupti ar nekaupti galima keisti kartą per metus.
Taip pat skaitykite: Religijos įtaka socialiniam gyvenimui
GPM ir sąnaudų atskaitymai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. individualios veiklos pajamoms taikomas 20% bazinis GPM tarifas, tačiau gaunantiems mažesnes pajamas taikomas mokesčio kreditas pagal GPMĮ 18² straipsnį. Kreditas sumažina efektyvų tarifą iki 5% mažiausioms pajamoms:
- Apmokestinamosios pajamos (AP) iki 20 000 € per metus: efektyvus tarifas 5%;
- AP nuo 20 000 iki 42 500 €: tarifas palaipsniui didėja nuo 5% iki 20%;
- AP virš 42 500 €: kreditas nebetaikomas, pajamos apmokestinamos progresiniais tarifais: 20% (iki 36 VDU / 83 237 €), 25% (36-60 VDU / iki 138 729 €), 32% (virš 60 VDU).
Sąnaudų atskaitymas: individualios veiklos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atėmus patirtas sąnaudas. Galimi du būdai:
- 30% fiksuotas atskaitymas: nereikia rinkti jokių dokumentų.
- Faktinės sąnaudos: atimamos realiai patirtos ir dokumentais pagrįstos išlaidos.
Abi alternatyvos negalimos vienu metu: arba 30%, arba faktinės sąnaudos. Visos sąnaudos privalo būti susijusios su vykdoma veikla ir pagrįstos dokumentais (sąskaitomis faktūromis, kvitais, sutartimis).
Lengvata pirmaisiais veiklos metais
Jei registruojate individualią veiklą pirmą kartą (arba praėjo daugiau nei 10 metų nuo ankstesnės veiklos pabaigos), galite pasinaudoti VSD lengvata ir vienerius metus nemokėti VSD įmokų. Tai gali reikšmingai sumažinti mokestinę naštą pirmaisiais metais, kol veikla dar tik įsibėgėja. Tačiau svarbu atsižvelgti, kad nemokant VSD per tą laikotarpį nesikaups stažas pensijai ir socialinėms išmokoms (ligos, motinystės, tėvystės). GPM ir PSD įmokos pirmaisiais metais lieka privalomos.
Ar pensininkui verta mokėti VSD?
Kaip aiškina VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis, darbas pagal individualios veiklos pažymą pensijų socialinio draudimo prasme prilyginamas darbui pagal darbo sutartį: „Jei per metus sumokama įmoka „Sodrai“ nuo 12 minimalių mėnesinių atlyginimų ar didesnės sumos, įskaitomas vienerių metų stažas. Jei sumokama nuo mažesnės sumos - įskaitoma proporcingai mažiau. Nemokant VSD įmokų, stažas apskritai neskaičiuojamas.“
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Tai reiškia, kad savanoriškai mokamos VSD įmokos gali užtikrinti ne tik didesnę pensiją ateityje, bet ir suteikti galimybę gauti papildomą išmoką už ankstesnius mėnesius. Pensijų gavėjams, kurie įgyja papildomą pensijų draudimo stažą, pensijos dydis kasmet atnaujinamas, įvertinant praėjusiais metais įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujai apskaičiuota pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, o susidaręs skirtumas už laikotarpį nuo sausio 1-osios išmokamas kartu.
Ar pensininkui reikia mokėti PSD?
Jei esate draustas (-a) PSD valstybės lėšomis (dirbate pagal darbo sutartį, esate studentas, vaiko priežiūros atostogose, registruotas bedarbis ar pensininkas), PSD įmokų nuo individualios veiklos mokėti nereikia. Kitu atveju minimali mėnesinė PSD įmoka yra 80,48 € (2026 m. rodiklis). Taip, jei asmuo moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - jis turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, finansuojamomis iš valstybės biudžeto.
Praktiniai patarimai pensininkams, pradėjusiems individualią veiklą
- Įvertinkite savo stipriąsias puses - tai gali būti profesinė patirtis, įgūdžiai ar pomėgiai, kuriuos galite paversti paslauga ar produktu.
- Išsiaiškinkite, kokia veiklos forma labiau tinka - ar individuali veikla pagal pažymą, ar verslo liudijimas.
- Svarbu suprasti ir mokestinius niuansus. Jei esate draustas valstybės lėšomis, PSD įmokų gali tekti mokėti tik tam tikrais atvejais, o VSD mokėjimas yra savanoriškas - tačiau jis gali turėti įtakos būsimam pensijos dydžiui.
- Tvarkykite pajamų ir išlaidų apskaitą nuo pirmos dienos. Tinkamas išlaidų apskaitos vedimas padeda tiksliai apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas ir pasinaudoti leidžiamais atskaitymais.
- Pasitelkite apskaitos sistemas arba konsultuokitės su buhalteriu. Tokios sistemos kaip „Sąskaita123“ leidžia pensininkams greitai išrašyti sąskaitas, sekti savo veiklos rezultatus ir sutaupyti laiko.
- Nepamirškite laiku deklaruoti pajamas ir tikrinti „Sodros“ informaciją apie įmokas.
Populiariausios veiklos sritys vyresnio amžiaus žmonėms
Per pastaruosius metus stipriai išaugo vyresnio amžiaus žmonių savarankiškas užimtumas. Dalis jų renkasi veiklas, kuriose gali panaudoti per gyvenimą sukauptą patirtį. Dažniausiai pasitaiko: buhalterinės ir konsultacinės paslaugos; rankdarbiai ir prekyba internetu; korepetitorių veikla; vertimai; individualūs mokymai; smulkūs remonto ar ūkio darbai; kūrybinės paslaugos; trumpalaikė nuoma ar smulkus turizmas.
Pastebima, kad technologijos gerokai sumažino įėjimo į darbo rinką barjerus. Dalis senjorų dirba nuotoliniu būdu, naudojasi elektroninėmis sąskaitų sistemomis ir socialiniais tinklais klientams pasiekti.
Ar apsimoka dirbti sulaukus pensinio amžiaus?
Finansiškai daugeliu atvejų - taip. Ypač kai žmogus turi paklausią kompetenciją arba dirba lankstų darbą, kuris nereikalauja didelių fizinių krūvių. Papildomos pajamos leidžia: kompensuoti augančias pragyvenimo išlaidas; daugiau keliauti; padėti vaikams ar anūkams; investuoti į sveikatą; išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Dar svarbesnis dažnai tampa psichologinis aspektas. Tyrimai rodo, kad socialinis aktyvumas ir įsitraukimas į prasmingą veiklą teigiamai veikia emocinę sveikatą bei gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje. Martynas Endrijaitis atkreipia dėmesį, kad svarbu vertinti ne tik mokesčius, bet ir bendrą finansinį rezultatą. „Kartais žmonės pernelyg susikoncentruoja į mokamus mokesčius ir pamiršta, kad svarbiausia - galutinės papildomos pajamos bei finansinis savarankiškumas. Daugeliu atvejų individuali veikla pensininkui tampa ekonomiškai naudingu sprendimu“, - sako ekspertas.
Jis išgyveno pragarą, kad šiandien įspėtų kitus | Tai privalo išgirsti kiekviena šeima. Ir mokykla
Kokias klaidas dažniausiai daro dirbantys pensininkai?
Viena dažniausių klaidų yra veiklos vykdymas „neoficialiai“. Kai kurie senjorai vengia registruoti individualią veiklą, nes mano, kad taip apsaugos savo pensiją. Kita dažna klaida - nesidomėjimas mokestinėmis lengvatomis ir leidžiamais atskaitymais. Tinkamai vedant apskaitą galima gerokai sumažinti mokestinę naštą.
Taip pat dalis žmonių pamiršta: deklaruoti pajamas laiku; tikrinti PSD prievoles; sekti „Sodros“ informaciją apie įmokas; konsultuotis dėl veiklos formos pasirinkimo. Vyresniame amžiuje itin svarbus tampa finansinis aiškumas. Dėl to vis daugiau senjorų naudojasi buhalterinėmis platformomis arba konsultuojasi su specialistais.
Ar Lietuvoje daugės dirbančių senjorų?
Demografinės tendencijos rodo, kad taip. Lietuva sensta, o darbo rinkoje jau dabar trūksta darbuotojų daugelyje sričių. Dėl to vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas tampa vis svarbesnis ekonomikai. Keičiąsi ir požiūris į pensinį amžių. Anksčiau tai buvo siejama su pasyvumu, šiandien - vis dažniau su lankstesniu gyvenimo tempu ir galimybe dirbti savo sąlygomis. Prie šių pokyčių prisideda ir individualios veiklos modelis, leidžiantis dirbti mažesniu krūviu, savarankiškai planuoti laiką bei pasirinkti klientus.
Dirbant pagal individualią veiklą senatvės pensija Lietuvoje nemažėja. Daugeliu atvejų žmogus gali ir toliau gauti pilną pensiją bei papildomai uždirbti iš savarankiškos veiklos. Negana to, mokant socialinio draudimo įmokas ateityje pensija gali net šiek tiek padidėti. Didžiausia problema dažniausiai būna ne pati sistema, o informacijos trūkumas ir baimė suklysti. Dėl to svarbu suprasti, kaip veikia socialinio draudimo įmokos, deklaracijos ir individualios veiklos apskaita.