Apie tai, naujausia informacija, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir buvęs šio komiteto pirmininkas, dabar narys Mindaugas Lingė diskutuoja laidose ir interviuose. Aptariama skurstančiųjų pensininkų problema bei tai, kaip planuojama didinti pensijas, kad jos atitiktų realų gyvenimo lygį, nedidinant įsipareigojimų tiems, kurie gauna didžiausias pensijas. Taip pat nagrinėjama ilgalaikė Sodros (Socialinės apsaugos ir darbo) finansinė tvarumas bei demografinė situacija, įskaitant rezervo dydžio ir ateities perspektyvų klausimus.
Socialinės apsaugos ir pensijų sistemos principai
„Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema ir pensijų sistema, arba išmokų sistema. Jeigu žmogus gauna mažas pajamas, įsijungia ir socialinės apsaugos sistema: tai yra kompensacija už vandenį, kompensacija už šildymą, dar kitokios išmokos - visa tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, valstybė apie tai galvoja ir visi šie dydžiai yra indeksuojami.“
Nuo Naujųjų metų dingsta PVM lengvata šildymui, todėl didesnė dalis gyventojų gali patekti į energetinio skurdo spąstus. Tačiau esami įstatymai leidžia, jei viršija 20 procentų žmogaus pajamų, valstybė kompensuoja, todėl išlaidos bus įkalkuliuotos į biudžetą. Bazinė pensija tikrai bus didinama: buvo įdėta į indeksavimą. Taip pat buvo atsisakyta pašalpos pensijų, sulyginant šias išmokas - tai yra dalis valstybės ir Konstitucinės nuostatos, kad socialinę apsaugą užtikrina valstybė įvairioms visuomenės grupėms.“
Sodros rezervai ir demografija
A. Sysas teigia, kad senatvės pensijos indeksuojamos ir rezervai auga sparčiau nei kitos išmokų rūšys. Jis pabrėžia, kad ilgalaikiai rezervo tikslai bei demografinė situacija reikalauja didesnio dėmesio: daug žmonių išeina į pensiją, o jaunų - į darbo rinką įsilieja nepakankamai. Jo nuomone, reikia dėti prioritetą Sodros stiprinimui ir rezervų didinimui, kad būtų užtikrinta pensijų sistema ateityje bei didesnė pensija tiems, kurie to labiausiai reikia.“
M. Lingė priduria, kad antros pakopos pensijų lėšos turi skirtingus etapus: tam tikrais atvejais jos gali būti naudojamos trumpalaikiam vartojimui ar investicijoms į ateitį. Tačiau Valstybės dalis, skirta kaupimui, gali grįžti į Sodrą kaip papildomas finansavimas. Ekspertai vertina, kad dalis žmonių gali pasitraukti iš antrosios pakopos, o jų įmokos grįš į Sodrą, todėl gali būti papildomų išlaidų pensijų didinimui.“
Taip pat skaitykite: Pensijų naujovės
Šiuo metu svarstomos pataisos ir jų galimos įtakos
Naujos pataisos siekia atsisakyti pensijų mažinimo dėl pavėluoto prašymo ir panaikinti ribojimą, kada galima didinti pensijas laikotarpiu vėliau. Dokumentuose pateikti pavyzdžiai ir skaičiavimai, kaip tai įtakos galutiniams gautojams. Ministerijos pozicija išlieka - amortizuoti infliaciją bei užtikrinti didesnes išmokas pažeidžiamiausioms grupėms išlieka prioritetu. Tačiau siūloma išlaikyti tam tikras ribas: 40 proc. didinimo ribą už kiekvienus metus pavėluoto prašymo atidėjimą, nors pastaruoju metu siūloma ją peržiūrėti ir galbūt keisti.“
Konkrečiai, Lietuvos pensijų didinimo procentai ES šalyse rodo, kad atidėjus mokėjimą pensija gali būti didinama nuo 8 proc. už metus, o maksimalus padidinimas gali būti iki 40 proc. tačiau skirtingose šalyse šie rodikliai skiriasi. Lietuvos ministerija pateikia palyginamą lentelę su kitų šalių pavyzdžiais, kuri rodo, jog šių skaičių pokyčiai turi didelį administracinį ir fiskalinį poveikį.“
Naujos socialinių išmokų kryptys ir biudžeto planavimas
Nuo šių metų sausio Lietuvoje didėja socialinės išmokos, įskaitant vaiko išmokas. Kiekvienam vaikui mokama 129,50 euro per mėnesį, o vienkartinės išmokos didėja remiantis gimdymu ar įvaikinimu. Didėja ir išmokos besimokantiesiems tėvams, globėjams ir įtėviams. Taip pat keičiasi globos išmokos bei įvairios socialinės paramos formos. Svarbu, kad „Sodra“ perima šalpas iš savivaldybių ir sudaro aiškią mechaniką, kaip skaičiuojamos išmokos.“
Be to, Seimas svarsto įstatymo pataisas dėl pensijų skyrimo tvarkos: siūloma ne prarasti už praleistą terminą, o palikti prašymo praėję laiką ir automatiškai perskaičiuoti išmokas. Ministerija siūlo išlaikyti esamas ribas, kad maksimalus atidėjimo padidinimas būtų 40 proc., nes kitu atveju didelis pažanga gali būti finansiškai nepakeliama Sodrai ir administracinei naštai. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva veikia panašiai, tačiau siūlomos pataisos gali padaryti didesnį poveikį gautinoms išmokoms per daugelį metų.“
- Liepos mėnesį pradės būti skaičiuojamos padidintos pensijos, o jei kyla techninių kliūčių - gali būti išmokėta priedu rugpjūčio mėnesio pensijai.
- Didinimas priklauso nuo stažo, išmokos rūšies ir bendro įnašų lygio, todėl asmenims gali būti taikomas individualus skaičiavimas.
- Papildomos išmokos skiriamos vaikams, neįgaliesiems, globėjams ir pan., didinant socialinę paramą ir palaikant šeimas.
Taip pat užsimenama, kad galimybė naudoti antros pakopos lėšas pensijų didinimui ateityje priklausys nuo daugelio veiksnių: išlaidos, įmokų pajėgumas ir politiniai sprendimai. Apie tai kalbėta TV laidoje „Dienos pjūvis“ ir toliau nagrinėjama įvairiuose forumuose. Renginių ir biudžeto planavimo kontekste šiuo metu svarbiausia - užtikrinti skurstančiųjų apsaugą ir socialinį stabilumą tuo pačiu metu išlaikant finansinį tvarumą.“
Taip pat skaitykite: Padidintos pensijos Lietuvoje: kas tai ir kaip jos apskaičiuojamos?
Pagrindiniai numeriai ir praktiniai pavyzdžiai
Šiuo metu planuojama: papildomas 3-5 procentų indeksavimas, priklausantis nuo stažo ir išmokos rūšies, pradės veikti nuo 2026 m. liepos mėn., o pirmosios padidintos išmokos laukia liepos mėnesio mokėjimų grafikuose. Pavyzdžiai: 200 eurų pensija gali padidėti iki 215 eurų; 300 eurų - iki 322 eurų; 400 eurų - iki 430 eurų. Naujovės taip pat apima vaiko išmokas: vienkartinės išmokos, gimdymo ir įvaikinimo atvejais, taip pat nuolatos didėjančios vaiko išmokos. Gryname lygyje, išmokos bus individualiai pritaikomos ir skaičiuojamos per centrinę sistemą.“
Kodėl pensija išėjus į pensiją keičia VISKĄ
Nuo šių metų sausio 1 d. didėja socialinės išmokos gyventojams: vaiko pinigai, vienkartinės išmokos, išmokos globėjams ir kitos socialinės paramos formos. Taip pat didėja ir kita socialinė parama bei išmokos įtėviams, globėjams ir jų šeimoms. Tačiau pagrindinis dėmesys - tai pensijų indeksavimas ir jos didinimas, įskaitant bazinę socialinę išmoką bei išlaidų finansavimą iš biudžeto.“
| Išmokia rūšis | Nauja suma (pavyzdys) | Pastaba |
|---|---|---|
| Vaiko išmokos | 129,50 eur/mėn. per vaiko gyvenimo periodą | Didėja gimdymo ir įvaikinimo išmokos |
| Vienkartinės išmokos | Gimus vaikui: 222-370 eur. | Kintantis dydis nuo vaiko skaičiaus |
| Išmokos besimokantiems | 444 eurų/mėn. (pagal periodinę išmokos formą) | Didėja tėvams ir globėjams |
| Globos išmokos | 481 eurų/mėn. ir 296 eurų tikslinis priedas | Priklauso nuo vaiko amžiaus ar negalios |
Svarbu pabrėžti, kad šis didinimas yra papildomas ir pridedamas prie įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo. Tikslus kiekvieno asmens padidėjimas bus apskaičiuotas individualiai, tačiau esminis tikslas - užtikrinti būtinas išmokas pažeidžiamiems gyventojams bei išlaikyti socialinį stabilumą visoje šalyje.
Šiuo metu Seimas lemia, kaip toliau formuoti pensijų didinimo tvarką ir į ką sutelkti finansinę paramą ateities metų biudžetuose. Prezidentas Nausėda tikisi didinti pensijas spartiau, o visos proceso įgyvendinimas tikisi būti sklandus, akcentuojant techninį pasirengimą ir automatinį perskaičiavimą be papildomų prašymų pajamoms didinti. Visi šie pokyčiai yra dalis platesnio Vyriausybės plano, skirtų amortizuoti infliaciją ir palaikyti pažeidžiamiausių gyventojų gerovę.“
Taip pat skaitykite: Kaip didės pensijos?