Pensijų sistemos visose šalyse formavosi ilgą istorinį laikotarpį, jas veikė skirtingos socialinės, ekonominės, politinės bei kultūrinės sąlygos. Dėl gyventojų senėjimo yra vykdomos pensijų reformos, kai greta arba vietoj valstybinio socialinio draudimo sistemos, paremtos einamojo finansavimo principu, yra kuriamos pinigų kaupimo senatvei ir jų investavimu paremtos pensijų sistemos.
Socialinė apsauga yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, o pensinis draudimas - viena svarbiausių Lietuvos socialinio draudimo dalių. Pensinis draudimas apima beveik visus šalies gyventojus: vieni moka socialinio draudimo įmokas būsimai pensijai, kiti gauna pensijas. Jis suteikia žmonėms saugumą senatvėje, invalidumo, našlystės atvejais.
Šiuo metu nemažai žmonių gauna įvairias pensijas, tačiau valstybė nepajėgi jų mokėti, ji gali suteikti tik minimalią pagalbą. Dėl nepalankios ekonominės, demografinės situacijų, dėl nedarbo pensijos yra labai mažos. Atsiranda būtinybė pensijų reformai, kurios pagalba būtų galima užtikrinti kur kas didesnes pensijas. Norint užtikrinti pensijų išmokėjimą esantiems ir būsimiems pensininkams būtina reformuoti pensijų sistemą taip, kad padidėtų finansiniai ištekliai.
Lietuvoje pensijų sistema buvo reformuota 1994-1995 metais, kai po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo veikti pirmieji Lietuvos Respublikos pensijų įstatymai. Tuo metu buvo sukurta pensijų sistema, paremta einamųjų įmokų bei išmokų, kartų solidarumo principais.
Reikalavimams įgyvendinti prireiks per 700 mln. eurų. Pasak ministrės M.Navickienės, pasikeitimus pajustų kiekvienas - dirbantieji, senjorai, vaikai, neįgalieji, bet labiausiai ji džiaugiasi, kad pokyčiai orientuoti į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Siekis - kuo daugiau žmonių traukti iš šešėlio, skatinti mokėti mokesčius, kurie ateityje lemtų didesnę konkretaus asmens pensiją. Dabartinis santykis, kai maždaug 40 proc. pensijos sudaro individualioji dalis, o 60 proc.
Šaltinis: Lietuvos bankas
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Pensijų Sistemos Ypatumai Lietuvoje
Lietuvos Respublikos pensijų sistema buvo pradėta kurti dar tarpukario laikais. Buvo mokamos pensijos netekusiems sveikatos kariams, Lietuvos kariuomenės invalidams, bei žuvusiųjų šeimoms, taip pat ir valstybės tarnautojams. Lietuva planavo visų žmonių apsaugą nuo skurdo senatvėje, tai ir buvo įtvirtinta 1922 m. Konstitucijoje. Tačiau iki Nepriklausomybės praradimo 1940 metais nespėjo įgyvendinti savo ketinimų.
Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuva pertvarkė sovietiniais laikais galiojusią pensijų sistemą. Nuo 1995 m., Lietuvos gyventojams pensijos buvo pradėtos skirti pagal 1994 m. liepos 18 d. priimtą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą. 1995 m. įteisintas socialinis draudimas pagal socialinio draudimo principus ir reikalavimus. Greta valstybinės socialinio draudimo pensijos išliko ir valstybinės bei šalpos pensijų sistema.
Valstybinės Pensijos Ir Šalpos Išmokos
Valstybinės pensijos skiriamos asmenims, turintiems ypatingų nuopelnų valstybei. Valstybinę pensiją turi teisę gauti: asmenys, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais), taip pat:
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
- Pirmosios pakopos valstybinė pensija skiriama: Pasaulio, Europos ar olimpinių žaidynių čempionams (aukso medalio laimėtojams).
- Antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama: garbės donorams ir motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) ir išauginusioms juos iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms septynis ir daugiau vaikų.
- Visi šie asmenys teisę į pensiją įgyja sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).
- Nukentėję asmenys: LR nepriklausomybės gynėjams ir kitiems nuo 1991 m. sausio 11 - 13 d. asmenims, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. nuo minų ir sprogmenų nukentėjusiems asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. asmens žuvusio dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, žuvusio pasipriešinimo 1940-1990 mets okupacijos veiksmų metu, žuvusio ar mirusio dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo ar žuvusio (mirusio) būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusio dėl ligos, susijusios su karine tarnyba, tėvams, sutuoktiniams ir vaikams.
Nukentėjusio asmens valstybinės pensijos dydžio matas yra valstybinės pensijos bazė, kuri lygi 200 Lt. Nukentėjusio asmens pensijos dydžiai yra skirtingi: maksimalus dydis - 4 valstybinės pensijos dydžiai, minimalus - 0,75 valstybinės pensijos bazės dydžio.
- Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos: skiriamos asmenims, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiosios tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų; sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžius) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiosios tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų.
- Mokslininkų valstybinės pensijos: skiriamos mokslin/ vard/ ar laipsn/ ir ne ma~esn/ kaip 10 mets daktaro ar habilituoto daktaro darbo sta~ turintiems asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procents ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).
Teisėjų valstybinės pensijos pradėtos skirti nuo 2003 m. sausio 1d. Jos skiriamos asmenims, dirbusiems Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuots teisms teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais.
Nuo 2003 m. spalio 16 d. buvo priimtas LR Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymas, kuriuo remiantis nuo 2004 m. sausio 1 d. mokama valstybinė signataro renta, kurios dydis yra 25 procentai valstybinės signataro rentos dydžio.
Statistiniai Duomenys
Didžiausią dalį (80 proc.) iš visų valstybinių pensijų gavėjų per 2000-2008 m. laikotarpį sudarė nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos. Jų skaičius kiekvienais metais augo (išskyrus pastaruosius du metus). Per 2000-2008 m. laikotarpį skaičius išaugo beveik 10 proc. Nuo 2003 m. sausio 1 d. išplėstas valstybinių pensijų gavėjų ratas, t. y. valstybinės pensijos pradėtos mokėti teisėjams. Tai įtakojo nukentėjusių asmenų pensijų gavėjų aprėptį. Be to 45 procentais padidėjo valstybinė pensijų bazė (nuo 138 Lt iki 200Lt).
Taip pat mokamos šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, paskirtos iki 2004m. balandžio 1 d., socialinės pensijos, paskirtos iki 1995 m. Socialinės pensijos nuo šalpos pensijų skiriasi skyrimo laikotarpiu. Nuo 1995 m. sausio 1d. yra skiriamos šalpos pensijos. Šalpos išmokų skyrimą reglamentuoja Valstybinis šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Valstybinis šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Teisę gauti valstybinę šalpos (socialinę) pensiją turi tik tie asmenys, kurie neturi teisės gauti didesnės ar tokio paties dydžio valstybinę pensiją.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Pensijų Reformos Tikslai Ir Jų Įgyvendinimas
Pensijų kaupimo sistemos įvedimas neabejotinai buvo susijęs su pozityviais ketinimais. Tačiau šioje sistemoje egzistuoja dar labai daug problemų. Šios sistemos naudą ilgalaikėje perspektyvoje prognozuoti itin sunku. Prieš pradedant pensijų sistemos reformą ir jai prasidėjus buvo atlikta agresyvi ir neatsakinga reklaminė kompanija, kurioje buvo perrašoma informacija apie prabangią senatvę, pasirinkus dalyvavimą pensijų reformos antroje pakopoje.
Darbo autorės nuomone, kaupiamosios pensijų sistemos efektyvumu ir optimistiniais rezultatais Lietuvoje leidžia suabejoti ir netobula teisinė bazė šioje srityje. Nėra apibrėžtas rizikos valdymas ir atsakomybė už pervestas Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokas. Nėra numatytas privalomas pensijų fondsų pelningumo rodiklis ir jų konkretūs įsipareigojimai ir garantijos pensijų fondo dalyviui.
Minimalus Mėnesinis Atlyginimas Ir Pajamų Nelygybė
Siūloma mažinti pajamų nelygybę didinant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), neatsižvelgiant į žmonių pastangas dirbti daug ir skaidriai, į laiką siekiant kvalifikacijos. Pagal vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencijas, ekonomikos situaciją ir prognozes MMA dydis turėtų būti dar didesnis, ir jis kurtų didesnę vertę mažus atlyginimus uždirbantiems asmenims, didintų darbo užmokestį. Lietuvos banko nuomone, tai paliestų žmones, kurie uždirba iki 1 tūkst. eurų, o tai maždaug 73 proc.
Didesnį atlyginimą, atskaičiavus mokesčius, padidinus NPD nuo 400 iki 460 eurų, gaus visi tie, kurių pajamos yra nuo minimalios mėnesinės algos iki vidutinio atlyginimo. Tokias pajamas šalyje gauna apie 73 proc. visų dirbančiųjų. Taip, NPD didėjimą labiausiai pajaus mažesnius atlyginimus gaunantys darbuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje iki šiol taikyta darbo pajamų apmokestinimo sistema buvo mažiau progresyvi nei daugumoje kitų ES šalių. Tai darė neigiamą įtaką pajamų nelygybės rodikliams šalyje.
Pačias didžiausias pajamas gaunantiems asmenims mokestiniai tarifai nesikeis, tad tie, kas daugiau investavo į savo kvalifikaciją ir dirba sudėtingesnį darbą, ir toliau gaus didesnę investicinę grąžą. Tačiau didės mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiųjų atlyginimai, siekiant, kad pajamų atskirtis darbo rinkoje atitiktų ES šalių vidurkį, t.y. būtų pasiektas sveikas, ekonomikos neiškraipantis pajamų pasiskirstymo lygis.
Parama Šeimoms Ir Socialinės Išmokos
Šeimų pajamų augimą lemia ir įvairios išmokos, kurios didinamos arba indeksuojamos. Planuojama, kad kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 42 eurus (šiemet - 40). Šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, galės pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Siūloma didinti subsidijų dydžius nuo 15 iki 30 proc. (dabar 10 ir 20 proc.) valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti šių kreditų gavėjams.
Labai džiaugiuosi, kad žymiai išaugs viena išmoka, kuri nebuvo didinta daugiau nei du dešimtmečius. Globos (rūpybos) išmoka tėvų globos netekusiems vaikams, kuriems globa nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, išmoka dabar siekia 160 eurų. Nuo kitų metų ją siūloma padidinti ir diferencijuoti pagal vaikų amžių ir poreikius: vaikams iki šešerių metų skiriant 218 eurų, nuo šešerių iki dvylikos metų - 252, nuo dvylikos iki aštuoniolikos metų, taip pat visiems neįgaliems vaikams, buvusiems globotiniams - 273 eurus. Tokią didesnę išmoką gautų apie 7,5 tūkst. vaikų.
Lietuvoje dirba 7,6 tūkst. socialinių darbuotojų padėjėjų, lankomosios priežiūros darbuotojų, asmeninių asistentų. Jie yra arčiausiai senyvo amžiaus žmogaus, turinčio negalią asmens, vaiko ar šeimos, kuriai reikalinga pagalba, todėl itin svarbu tinkamas jų pasiruošimas ir profesinė kvalifikacija.
Individualios priežiūros darbuotojo, turinčio iki dvejų metų profesinio darbo patirtį, alga šiuo metu siekia nuo 966 iki 1 044 eurų, o turinčių daugiau kaip dešimties metų patirtį dominuoja tarp 1 035-1 380 eurų. Už metų rezultatus nustatoma pareiginės algos kintamoji dalis, kuri gali siekti iki 40 proc. jos pastoviosios dalies, o už papildomą darbo krūvį - iki 30 proc.
Senjorų Skatinimas Skiepytis
Kontroversiškų vertinimų sulaukė siūlymas mokėti 100 eurų pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams. Nuo pandemijos pradžios nuo COVID-19 mirė per 5,4 tūkst. žmonių, tarp jų 75 metų ir vyresnių mirštamumas net 64 proc., didžiausia ir hospitalizacijos rizika. Tačiau šioje grupėje per 30 proc., arba 80 tūkst. Matant tokius skaičius, milžinišką riziką man iki šiol sunku suvokti, kodėl žmonės nesaugo savęs ir nepasinaudoja valstybės duodama apsauga, t.y. skiepais. Tad jei išmoka padės išgelbėti dar bent vieną gyvybę, turime priimti tokį sprendimą. Nesiečiau tokios paskatos su pasitikėjimo vakcinomis mažinimu.
Iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų socialinės srities projektams įgyvendinti numatoma skirti per 700 mln. eurų: susijusiems su darbo užmokesčiu (MMA, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui) - per 270 mln., pensijoms didinti, vienišo asmens išmokoms - beveik 250 mln. iš valstybės biudžeto ir 70 mln. iš „Sodros“, paramai būstui įsigyti, piniginėms socialinėms išmokoms nepasiturintiems ir globos išmokų vaikams įstatymo projektams - per 32 mln.
Kalbant apibendrintai, tai paliestų kiekvieną Lietuvos žmogų: dirbančiuosius, senjorus, vaikus, neįgaliuosius, bet labiausiai džiaugiuosi, kad visi pokyčiai orientuoti į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą. Sparčiau augs minimali alga, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, didės tiksliniai dydžiai, pagal kuriuos indeksuojamos kitos išmokos. Sparčiau augs pensijos, ypač mažiausios. Jau mokama, o nuo Naujųjų metų vienišo asmens išmoka pasieks visus vienišus senjorus, ne tik našlius. Augs NPD, tai labiausiai pajus vidutinį atlyginimą gaunantieji - per 70 proc. dirbančiųjų. Tad pokytį pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas.
tags: #ar #pensiju #indeksavimas #taikomas #issivysciusiose #valstybese