Ar pensija apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) Lietuvoje?

Vienas iš svarbiausių keičiamų teisės aktų yra Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas. Jo pataisų aiškinamajame rašte Finansų ministerija nurodo: „Siekiant tvarias pajamas užtikrinančios, veiksmingos, ekonomikos augimui parankios, socialiai teisingos mokesčių sistemos, įstatymo projektu siūloma nustatyti didesnį pajamų mokesčio progresyvumą, priklausomai nuo bendro asmens pajamų lygio.“ Paprastai kalbant, valdžios siekis yra panašiau apmokestinti skirtingas žmonių pajamas nepriklausomai nuo to, kaip jos gaunamos.

Skirtingų pajamų skaitmenis: kodėl svarbu pensijų apmokestinimas?

Daugeliui įprastos yra darbinės pajamos - atlyginimas, gaunamas dirbant pagal darbo sutartį. Tačiau yra ir daugybė kitokių pajamų rūšių - nuo individualios veiklos iki turto pardavimo ar nuomos, dividendų, palūkanų, dovanojimo, paveldėjimo ir kt. Iki šiol skirtingoms pajamų rūšims taikomi skirtingi mokesčių režimai. Tad vienas iš valdančiųjų siekių yra juos kuo labiau suvienodinti. Vis dėlto kalbėdami apie teisingesnį pajamų apmokestinimą politikai nekalba apie vienas pajamas, kurias gauna per 1 mln. šalies gyventojų. Tai yra pensijas.

Visose Europos Sąjungos šalyse pensijos ir pensijų išmokos dažnai apmokestinamos, jei jos viršija nustatytą neapmokestinamąjį dydį. Pavyzdžiui, Latvijoje pensijoms, kurios viršija 1 tūkst. eurų per mėnesį, taikomas 25,5 proc. GPM tarifas. Tarkime, latviui pensininkui yra skirta 1500 eurų dydžio senatvės pensija. Atėmus neapmokestinamą dydį, GPM apmokestinama 500 eurų suma. Taigi, atėmus 127,5 euro, jam pervedama 1372,5 euro.

Pensijos yra santaupos ar privilegijos? Lietuvos „Sodra“ skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 46 tūkst. gyventojų, kurių senatvės pensijos viršija 1 tūkst. eurų. Visi jie nuo pensijos turėtų mokėti GPM, jeigu gyventų Latvijoje. Tačiau Seimo narys Raimondas Kuodis sako, kad pensijas galima vadinti santaupomis, o pensijų išmokos ir ligos ar motinystės išmokos yra laikomos socialine apsauga, kurią dažnai apmokestinti tampa sudėtinga. Lietuvos teisės aiškinimas įvardija, kad ligos ir motinystės išmokos yra laikomos laikinu pajamų pakaitalu, o todėl apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu, siekiant užtikrinti mokesčių sistemos nuoseklumą ir vengti lengvatų piktnaudavimo.

Ar valstybinių pensijų apmokestinimas yra teisiškai aiškus?

„Pensijos, įskaitant ir valstybines, Lietuvoje dažnai neapmokestinamos, nes jos laikomos socialine apsauga, skirta užtikrinti pragyvenimą senatvėje. Dauguma pensijų neviršija nustatytų ribų, todėl mokesčiai joms netaikomi.“ - teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tačiau teisiniai aiškinimai skiriasi: vieni tvirtina, kad valstybinių pensijų apmokestinimas galėtų būti įmanomas, kiti laikosi požiūrio, kad valstybės išmokos išlieka neapmokestinamos. 2024 m. duomenys rodo, kad kai kurios valstybės išmokos, pavyzdžiui, ligos ar vaiko priežiūros išmokos, vis dar apmokestinamos 15 proc. GPM tarifas, siekiant išlaikyti mokesčių sistemos nuoseklumą.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Perėjimas prie pensijų kaupimo antros pakopos pokyčių

Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. galioja pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekvienas antros pakopos dalyvis gali savanoriškai pasitraukti iš kaupimo. Pasitraukus galima atsiimti savo įmokas ir investicinį prieaugį, tačiau dauguma informacijos srautų reikalauja aiškumo apie tai, ar išmokėtos lėšos bus apmokestintos vėliau deklaruojant pajamas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškina, kad tie, kurie pasitraukia pereinamuoju laikotarpiu, išmokos nėra apmokestinamos, o jos nepriskaitomos į metines apmokestinamas pajamas.

Taip pat svarbu, kad antros pakopos kaupimo dalyvio įmokos visą laiką gali būti papildomai skatinamos valstybės - 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais ši skatinamoji įmoka siekia 33,49 Eur/mėn. Per pereinamąjį laikotarpį galimos ir išmokos su 3 proc. atskaita, kai išmoka yra skirta kaip išskaičiuojama įmoka, tačiau laukiant pensijos amžiaus vis tiek taikomas 3 proc. atskaita. Po pereinamojo laikotarpio, iki pensijos amžiaus, gali būti išmokama iki 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei įmokėta suma.

< tagimg>Infografika: Kaip veikia GPM tarifų skaičiavimas pagal pajamas

Ar teisinga laikyti pensijas „savomis santaupomis“ ar valstybės dovana?

Dėl valstybinių pensijų kyla diskusijų: jei jos laikomos santaupomis, tuomet galėtų būti taikomas skirtingas mokesčių režimas, tačiau ekspertai pabrėžia, kad pensijos dažnai yra socialinės apsaugos dalis. Minėtos išmokos gali būti apmokestinamos tam tikromis sąlygomis, tačiau dauguma pensijų išlieka neapmokestinamos dėl socialinės apsaugos funkcijos. Finansų ministerija patikslintuose projektuose siekia užtikrinti, kad kai kurios išmokos būtų apmokestintos 15 proc. tarifu, o tuo pačiu išlaikytų galimybę anksčiau išmokoms apmokestinti pagal lengvatas, susijusias su gyvybės draudimu ar pensijų kaupimu.

Kokių pokyčių tikėtis dėl mokesčių tarifų

Pagal siūlomas pataisas, pajamos bus apmokestinamos pagal tris tarifus: iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) - 20 proc.; nuo 36 iki 60 VDU - 25 proc.; virš 60 VDU - 32 proc. Taip pat dalis pajamų gali likti su lengvatiniais 5 proc. ir 15 proc. tarifais, o mokesčių lengvata išlieka toms išmokoms iš Sodros ir valstybės biudeto, kurios jau yra neapmokestinamos. Ši reforma orientuota į progresinį mokesčių tarifą, siekiant didesnio apmokestinimo didesnių pajamų atvejais.

DUK apie pensijų sistemas: 1) Kas yra trijų pakopų pensijų sistema? 2) Ar bus apmokestinamos pajamų mokesčiu PKĮ nustatytos išmokos pereinamuoju laikotarpiu? 3) Kaip bus apmokestinama išmoka nutraukus dalyvavimą II pakopoje, kai darbdavys mokėjo įmokas? Atsakymų fragmentai rodo, kad pereinamuoju laikotarpiu išmokos paprastai nebus apmokestinamos, o tam tikros sumos gali būti apmokestintos pagal naują tarifų struktūrą.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Teisinė schema ir praktinis poveikis gyventojams

Jei dirbate pagal darbo sutartį, darbdavys ir toliau perveda 3 proc. nuo atlyginimo į pensijų fondą, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais valstybės skatinamoji įmoka yra 33,49 euro per mėnesį. Jei nuspręsite atnaujinti anksčiau neterminuotai sustabdytų įmokų mokėjimą, turėsite pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei. Per pereinamąjį laikotarpį galima vieną kartą pasitraukti ir atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, tačiau ne daugiau nei įmokėta suma. Po pereinamojo laikotarpio galima atsiimti viską su galimomis mokesčių pasekmėmis, priklausomai nuo įmokų šaltinio.

Apibendrinant, Lietuvos pensijų apmokestinimo sistema yra sudėtinga, tačiau ji stengiasi užtikrinti adekvačias išmokas senatvėje. Aišku, kad esant pereinamajam laikotarpiui 2026-2027 metais, kai kuriose situacijose išmokos gali būti nekilnojamo mokesčiu apmokestintos arba apmokestintos 15 proc. tarifu, atsižvelgiant į įmokas ir jų kilmę. Todėl svarbu sekti naujienas ir konsultuotis su specialistais, norint teisingai planuoti savo pensijų kaupimą ar išmokas.

Rekomendacijos gyventojams

• Patikrinkite savo „Sodra“ paskyroje, ar esate pensijų kaupimo dalyvis ir kokias įmokas mokate.
• Stebėkite pereinamojo laikotarpio taisykles ir suplanuokite, ar likti II pakopoje, ar pasitraukti ankščiau laiko.
• Konsultuokitės su finansų specialistais, kad įvertintumėte savo asmeninę situaciją ir galimas mokesčių naudas.
• Būkite atsargūs dėl galimų sukčių bandymų ir nepasirašinėkite įtartinų dokumentų.

Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?

tags: #ar #pensija #apmokestinama #gpm