Šiais metais Lietuvos pensijų sistema toliau žygiuoja į didesnį saugumą ir socialinį teisingumą: didėjant MVPD rodikliui, indeksavimas ir papildomas pensijų didinimas siekia pritraukti senjorų ir pažeidžiamiausių grupių pajamas arti minimalių vartojimo poreikių dydžio. Tai reiškia, kad senatvės ir negalios pensijų gavėjai gali tikėtis didesnių išmokų jau šių metų pradžioje, o ateinantys metai žada tolesnius pokyčius, susijusius su darbo stažu bei įmokų dydžiu.
Kaip veikia pensijų didinimas ir indeksavimas
Sodros tikslas - periodiškai perskaičiuoti pensijas, atsižvelgiant į sukauptą stažą ir įmokų sumas. Indeksavimas - sisteminis visų pensijų padidinimas, taikomas kiekvienų metų pradžioje. Bendroji pensijos dalis didėja dėl bazinės pensijos dydžio augimo, o individualioji dalis priklauso nuo pensijų apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tam metais.
Šiais metais bazinė pensija siekė 327,91 euro (2026 m. - 327,91 Eur), o apskaitos vieneto vertė - 8,11 euro. Tai reiškia, kad bendra pensijos dalis gali didėti priklausomai nuo stažo ir įmokų. Pavyzdžiui, turint didesnį nei būtinasis stažas, bendroji dalis skaičiuojama proporcingai stažui, o laikantis taisyklių, pagal kurias bendroji dalis = (stažas galiojančiame būtinojo stažo) dalyba iš būtinojo stažo x bazinės pensijos dydis.
Pavyzdžiai ir konkrečios sumos
Tai pat sistema atspindi konkretų skaičiavimą: jei žmogus turi 42 metus stažo ir išeina į pensiją, kai būtinasis stažas siekia 34,5 metų, bendroji dalis gali būti skaičiuojama kaip 42 / 34,5 x bazinė pensija.
Individualioji dalis apskaičiuojama dauginant sukauptų apskaitos taškų skaičių iš taško vertės tam metų. Pavyzdys: 20 taškų x 8,11 Eur = 162,2 Eur. Sudėjus su bendrąja dalimi, gautųsi bendra pensija.
Taip pat skaitykite: Išmokos šeimoms su vaikais
Tačiau realybėje daugeliui žmonių pensijos didėja skirtingai: kai kurių indeksuojama daugiau, kitų - mažiau ar net nepakinta mažiau nei vidutiniškai. Tai priklauso nuo stažo, įmokų ir ankstesnių susitarimų dėl išmokų.
Naujovės Lietuvos Vyriausybės programoje ir MVPD
Naujojoje Vyriausybės programoje akcentuojamas tikslas didinti senatvės pensijų dydžio sąsają su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu, taip pat mažinti absoliutų pensininkų skurdą, artinant pagrindinę pensijų dalį prie MVPD dydžio. MVPD - minimalūs vartojimo poreikiai, kuriuos nurodo išlaidoms patenkinti per mėnesį; šiemet MVPD Lietuvoje siekia 466 eurus, o 2027 m. planuojama didinti iki 488 eurų.
- Šiemet MVPD augimas lems didesnes bazinės dalies išmokas, o 2027 m. - toliau didinti jas.
- Pagal planą, kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo stažo ir įmokų istorijos; MVPD būtų tikslas artintvi prie realių poreikių.
- Naujosios programos siūlymai apima papildomą indeksavimą, siekiant sustiprinti senjorų finansinį saugumą.
Valstybės mechanizmai ir ateities scenarijai
Seimo paskirtasis Premjeras Mindaugas Sinkevičius siūlo papildomą indeksavimą, kuris priklausytų nuo asmens stažo bei išmokos rūšies. Planuojama, kad papildomas indeksavimas būtų taikomas vidutiniškai 25-35 eurais per mėnesį asmenims su būtinuoju stažu, o kai kurioms kategorijoms - vartojamo išmokų padidinimas gali būti didesnis. Taip pat numatoma peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, siekiant užtikrinti socialiai teisingą lėšų paskirstymą.
Nesiimant nestandartinių pakeitimų, pirmosios padidintos pensijos gyventojams bus išmokėtos liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu, o kai kuriais atvejais - kartu su kitais mėnesiais, kad padengti nuo sausio metų susidariusį skirtumą. Valstybės ir šalpos pensijų didinimas yra laikinas papildymas prie įprasto indeksavimo.
Kaip tai paveiks konkrečius gavėjus
Padidėjimai bus individualūs, bet paprastai vidutinis padidėjimas gali būti apie 25-68 eurus per mėnesį priklausomai nuo stažo, taškų skaičiaus ir ankstesnių mokėjimų. Pavyzdžiui, vidutinė pensija 2026 metais galėtų išaugti nuo apie 805 eurų iki 873,5 eurų dėl indeksavimo ir papildomo didinimo, jeigu skaičiavimai išsisprendžia per planuojamus laikotarpius.
Taip pat skaitykite: 7% pensijų augimas 2019 m.
Jei pensija yra mažesnė už minimalius vartojimo poreikius (MVPD), gali būti mokama pensijų priemoka, kad paskutinė suma neviršytų MVPD dydžio. Ši priemokos sistema taikoma tiems, kurie turi būtinojo stažo, tačiau jų bendrosios išmokos galimai vis tiek nepakankamos.
Konkretūs skaičiai 2025-2026 m.
2025 metais bazinė pensija buvo 298,45 Eur, o apskaitos vieneto vertė - 7,16 Eur. 2026 metais bazinė pensija kaip minėta pakilo iki 327,91 Eur, o vieneto vertė - 8,11 Eur. Pavyzdinis skaičiavimo lentelės pavyzdys rodo, kaip skaičiuojama bendroji ir individualioji pensijų dalys priklausomai nuo stažo ir taškų.
Šiandien išryškėja ir sistemos problemos: skurdas auga, ypač tarp pensininkų, vienišų tėvų ir pažeidžiamiausių grupių. NSMOT teigia, kad trūksta sistema grįsto požiūrio ir kompleksinių priemonių bei nuolat didėja skurdo rizika, įskaitant pensijų gavėjus.
Papildomi teiginiai ir socialinės apsaugos tikslai
Ministras Pirmininkas ir premjero komandą kuria planus stiprinti socialinę apsaugą, didinti šalpos pensijas, plėsti paslaugas, mažinti biurokratiją ir padaryti socialinę paramą aiškesnę bei lengviau prieinamą. Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti ilgalaikei priežiūrai ir globos paslaugoms, siekiant, kad vyresni žmonės kuo ilgiau galėtų gyventi savarankiškai savo namuose ir bendruomenėse.
Reziumė į ateitį
Per ateinančius metus pensijų sistema toliau derins indeksavimą su papildomais išmokų didinimais, kai tai įmanoma, ir orientuosis į MVPD dydžio artinimą prie realių gyventojų poreikių. Sprendimai bus taikomi individualiai, o priklausomai nuo stažo bei įmokų istorijos, pensijų dydžiai gali augti skirtingu tempu. Skaitytojams rekomenduojama sekti „Sodros“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimus, nes tvarkaraščiai ir koeficientai gali kisti.“
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas Lietuvoje