Tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui, darbdaviai savo darbuotojams, jeigu jiems nėra galimybės suteikti darbo, gali skelbti prastovas. Susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, netekus užsakymų ar dėl kitų priežasčių, įstatymų leidėjas suteikė galimybę darbdaviui neatleisti laikinai nereikalingų darbuotojų, o tokiu atveju paskelbti prastovą ne dėl darbuotojo kaltės.
Ką reiškia prastova ir už ką mokama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) gautame komentare nurodoma, kad prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 Eur popieriuje arba 447 Eur „į rankas“.
DK 195 straipsnio 1 dalis nustato bendrą apmokėjimo už prastovos laiką taisyklę: šis laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Išmokos už priverstinę prastovą turi būti mokamos tais pačiais terminais ir tvarka, kaip ir darbo užmokestis.
Už buvimą prastovos metu darbo vietoje darbdavio reikalavimu darbuotojui mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (195 str.).
DK 195 str. Darbo kodekso 195 straipsnio 4 dalies pagrindu atlygis gali būti sumažintas iki 30 proc.
Taip pat skaitykite: IĮ ir MB įmokos į pensijų fondą
Valstybės subsidijos prastovoms
Siekiant pagelbėti darbdaviams, valstybė yra numačiusi subsidiją už prastovoje esantį darbuotoją. Tvarka numato, kad jeigu jis nėra sulaukęs 60 metų, valstybė kompensuoja 90 proc. nuo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur arba 70 proc. nuo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur. Jeigu prastovoje esantis darbuotojas yra 60 m. ar vyresnis, valstybė šiuo atveju darbdaviui kompensuoja 100 proc. nuo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur, arba 70 proc. - bet ne daugiau nei 910,5 Eur.
Svarbu: Jei įmonė įrašyta į sąrašą covid-19 paveiktų įmonių, reikėtų pasidomėti dėl subsidijų galimybės. 90 proc. 70 proc. 100 proc. 70 proc. SVARBU.
Ligos išmoka: kas tai ir kada ją moka
Kalbant apie ligos išmoką, čia situacija kitokia. Ją gali gauti asmenys, kurie yra susirgę, patyrę traumų bei laikinai tapę nedarbingais. Ligos išmokos dydis yra apskaičiuojamas individualiai pagal to asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
SADM komentare teigiama, kad norint gauti ligos išmoką reikia būti sukaupus bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius metus arba ne trumpesnį nei 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus. „Už pirmąsias dvi ligos dienas išmoką moka darbdavys, o išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ iki 100 proc.“, - aiškino SADM.
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Taip pat skaitykite: Abortai Lietuvoje: socialinių darbuotojų perspektyva
Ligos išmokos dydis Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros.
Ar ligos išmoka yra alternatyva prastovai?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų pateiktame komentare buvo teigiama, kad ligos išmoka nėra alternatyva prastovos paskelbimui. „Nes nedarbingumo pažymėjimą gydytojas išduoda tik tuomet, kai žmogus serga, kai karantino metu prižiūri mažametį vaiką, kuris negali lankyti ugdymo įstaigos, nes joje nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, kai privalo saviizoliuotis. Ligos išmoka nėra asmens pasirinkimas. Jeigu paaiškėja, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas ir ligos išmoka skirta nepagrįstai, ją gali tekti grąžinti“, - buvo teigiama ministerijos gautame komentare.
Kada darbuotojui apsimoka būti prastovoje, o kada - imti ligos išmoką
„Jeigu žmogus uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), jam yra geriausia būti prastovose, nes prastovose darbdavys jam turės garantuoti pilną minimalią algą. O MMA uždirbantis žmogus dėl ligos išmokos visada gaus mažiau nei buvo jo atlyginimas, nes „Sodra“ nemoka šimtaprocentinės išmokos pagal vidurkį, o moka 62, 06 proc. dydžio, todėl ta suma būtų mažesnė. Iš „Sodros“ jis gaus visą atlyginimą tik tada, jeigu pas jį bus vaiko slauga, tarkime, paskelbtas karantinas mokykloje“, - sakė ji bei pridūrė, kad jei asmuo yra prastovose ir suserga, jam naudingiau neimti ligos išmokos.
„Tarkim, žmogus uždirba MMA ir įmonė sako: „Rinkis - atlikti kokią planinę operaciją ir būti biuletenyje, ar būti prastovose.“ Tai jam, jei jis yra prastovoje, geriau nedarbingumo neimti, nes ligos atveju jam prastova nebebus mokama, o bus mokama ligos išmoka, kuri yra mažesnė“, - patarė D. Čibirienė.
Tiesa, o štai jei gyventojo atlyginimas yra didesnis nei MMA, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė patarė pasinaudoti „Sodroje“ esančiomis skaičiuoklėmis, kurios parodys, kuri, kuriuo atveju, gyventojui finansinė nauda būtų didesnė. „Tada reikia eiti į „Sodros“ skaičiuoklę (dėl ligos išmokos gavimo), susivesti savo duomenis ir pažiūrėti, kiek „Sodra“ žmogui paskaičiuotų ligos išmokos ir kiek jis gautų atlyginimo esant prastovoje. Kiekvienu atveju reikia lyginti, čia vienos formulės nėra. Šitoje karantino situacijoje bendrai laimi tie, kurie uždirba MMA, tai yra nekvalifikuotą darbą atliekantys žmonės. Būtent jie šioje vietoje yra laimėtojai. Kaip tikino, pirmiausia reikia įvertinti ar darbuotojui per karantiną darbo užmokestis išvis mažėjo, nes jei pokyčių atlyginime nebuvo, darbuotojui nieko keisti nereikia.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie socialines pašalpas
„O jei darbuotojui karantino metu ar ekstremalios situacijos metu darbo užmokestis buvo sumažintas, tai reiškia, kad Sodrai buvo skaičiuojamos ir mažesnės įmokos. Tokiu atveju, jei darbuotojas susirgtu, tai jam nedarbingumo išmoka iš Sodros taip pat sumažėtų. Jei darbuotojo darbo užmokestis buvo sumažintas iki 1 000 Eur, tai susirgus jis gautu 620,6 Eur. Todėl labai svarbu žinoti, kada „galima susirgti“, nes jei susirgta gruodžio mėnesį, tai Sodra mokės išmokas pagal tai, kiek darbdavys deklaravo Sodrai darbuotojo darbo užmokesčio už rugpjūčio-spalio mėnesiais. Jei tais mėnesiais darbo užmokestis buvo sumažintas, tai sumažės ir darbuotojo išmokos iš Sodros už nedarbingumą“, - aiškino jis.
Pavyzdžiai, kurie padeda apsispręsti
Taip pat A. Kapitanovas pateikė dar vieną pavyzdį, kuris susijęs su prastovomis ir bedarbio išmokomis. Pasak jo, jei darbuotojo darbo užmokestis iki karantino buvo 2 000 Eur popieriuje (į „rankas“ 1 210 Eur), o dėl ekstremalios situacijos darbdavys darbuotojui sumažino darbo užmokestį iki minimalios algos, t.y. 607 Eur (į rankas 447,24 Eur), tai tokiam darbuotojui naudingiau palikti darbą.
„Tokiam darbuotojui gal geriau išeiti iš darbo ir būti bedarbiu, nes tokiu atveju jis gautų už pirmus tris mėnesius po 807,31 Eur, už 4-6 mėn. - 761,85 Eur, o 7-9 mėn. - 606,65 Eur. Jei darbuotojas gauna iš darbdavio tik minimalią algą, t.y. 607 Eur, o darbuotojas, išėjęs iš darbo ir tampa bedarbiu, tai jam už pirmus tris mėnesius būtų mokama po 367,71 Eur, t.y. skirtumas tarp darbo užmokesčio ir išmokos siektu tik 70,53 Eur“, - skaičiavo A. Kapitanovas.
Darbdavio ir darbuotojo pareigos prastovos metu
Prastovos metu pirmiausia darbdavys privalo siūlyti darbuotojui darbą, atitinkantį jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, jeigu tokio darbo nėra - bet kokį kitą darbą. Tokiu atveju darbuotojui raštiškai sutikus, jis gali būti perkeltas į kitą darbą neatsižvelgiant į jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją.
Darbdavys, nuspręsdamas, ar pasiūlyti kitą darbą darbuotojui, turi šį klausimą suderinti su darbuotoju, ištirti jo kvalifikacinius gebėjimus ir taip nesuvaržyti jo laisvės pasirinkti darbą, t.y. Prastova paskelbiama įmonės vadovo įsakymu, su kuriuo darbuotojai privalo būti supažindinami pasirašytinai.
Paskelbus prastovą darbuotojo ir darbdavio darbo sutartis nenutrūksta, todėl šalis sieja darbo sutarties teisiniai santykiai, sutarties šalys viena kitai turi tiek teisių, tiek pareigų, tik šalių santykiai dėl prastovos sąlyginai modifikuojasi. Kadangi darbuotojui mokama atlyginimo dalis, jis privalo laikytis darbdavio įsakymu dėl prastovos paskelbimo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių.
Įmonės kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai (Darbo kodekso 195 str. 6 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys vienašališkai tokio sprendimo priimti negali.
Pats darbuotojas, esantis prastovoje, taip pat gali pateikti prašymą atleisti iš darbo. Jeigu prastova tęsiasi ilgiau negu 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, darbuotojas prašymą gali pagrįsti DK 128 straipsniu. Šiuo atveju darbo sutartis nutrauktina nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. Tuo pagrindu nutraukus darbo sutartį, darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str.).
Nedarbo išmoka ir kitos galimybės
Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, taip pat gauti nedarbo išmoką iš „Sodros“. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.
Nedarbo išmoka Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas.
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Pagalba žmonėms su negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos: Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną.
Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką. Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Praktiniai patarimai darbuotojui
- Jeigu žmogus uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), jam yra geriausia būti prastovose, nes prastovose darbdavys jam turės garantuoti pilną minimalią algą.
- Jei gyventojo atlyginimas yra didesnis nei MMA, reikia pasinaudoti „Sodros“ skaičiuoklėmis, kurios parodys, kuri, kuriuo atveju, gyventojui finansinė nauda būtų didesnė.
- Reikia vertinti daug dalykų, kurie priklauso ir nuo įmonės vadovo sprendimo ir kokia buvo darbuotojo alga priešpaskutinių trijų mėnesių periode iš kurio ir yra skaičiuojama ligos išmoka.
- Jeigu vis tik nutiktų taip, kad darbdavys svarstytų apie atleidimą, darbuotojui geriau nepasirašyti prašymo išeiti savo noru.
- Jeigu darbuotojo darbo užmokestis buvo sumažintas, svarbu žinoti, kad Sodrai deklaruotos mažesnės įmokos reikš sumžintą ligos išmoką susirgus.
Svarbios nuorodos ir procedūros
Jeigu norite sužinoti preliminarų ligos ar nedarbo išmokos dydį, preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia. Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.