Pasitaiko, kad asmenys svarsto atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau jiems svarbu žinoti, kaip tokį sprendimą paveiks pensijų kaupimą, socialines išmokas ir kitas garantijas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su pensijų išmokomis ir reikalingais dokumentais bei susijusias pilietybės atkūrimo ir socialinės apsaugos temas.
Pensijų išmokų nutraukimas ir pratęsimas
Pensijos mokėjimas gali būti nutrauktas, tačiau išankstinė senatvės pensija gali būti pratęsta gyvenant ES/EEE/JK/Šveicarijoje. Iki 1995 m. pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos. Tačiau, išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti pratęstas, jei asmuo išvyksta gyventi į ES/EEE/JK/Šveicariją.
Asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės netenka nuo tos dienos, kada asmuo įgijo užsienio valstybės pilietybę. Asmuo, Lietuvos pilietis, kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, apie užsienio valstybės pilietybės įgijimą privalo pranešti raštu. Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą surašomas lietuvių kalba. Prie pranešimo pridedami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos patvirtintos notaro.
Pensijos skyrimas gyvenant ES šalyje
Jei gyvenate kitoje ES šalyje, prašymą dėl pensijos turite pateikti gyvenamosios vietos valstybės už pensijas atsakingai įstaigai. Jeigu reikalingą minimalų stažą negalios pensijai Lietuvoje turėtumėte tik atsižvelgus į kitose šalyse dirbtus laikotarpius, sprendimas dėl pensijos skyrimo bus priimtas tuomet, kai iš kiekvienos ES šalies, kurioje dirbote, už pensijas atsakingos įstaigos bus gauti visi reikiami duomenys.
Jei net ir susumavus Lietuvoje bei kitose valstybėse (ES ar EEE valstybėse narėse, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje ar šalyse, su kuriomis Lietuva turi tarptautines sutartis) įgytą stažą, neturėsite minimalaus stažo, reikalingo negalios pensijai gauti, ji nebus paskirta.
Taip pat skaitykite: Vaiko Globa
Reikalingi dokumentai ir procedūros
Dėl E213 formos pažymos užpildymo turite kreiptis į savo gydantį gydytoją. E213 formą gydytojas gali tiesiogiai atsiųsti „Sodros“ Užsienio išmokų skyriui, adresu Laisvės pr. Pasibaigus dalyvumo/darbingumo/specialių poreikių lygio pažymos terminui, turite kreiptis į gydantį gydytoją toje šalyje kurioje gyvenate.
Prašymą dėl pensijos gyvenant ES šalyje reikia pateikti gyvenamosios vietos valstybės už pensijas atsakingai įstaigai. Kreipiantis dėl pensijos gyvenant ES šalyje, prašymą reikia pateikti gyvenamosios vietos valstybės už pensijas atsakingai įstaigai.
Ką svarbu žinoti apie mažų pensijų priemokas ir šalpos išmokas
Visų pirma, norime priminti, kad pilietybė nėra susijusi su senatvės pensija: nesvarbu, kokios valstybės pilietis esi, jei Lietuvoje turi įgijęs bent minimalų 15 metų stažą, Lietuva paskiria ir moka už jį socialinio draudimo senatvės pensiją. Antras keliamo klausimo aspektas yra tai, ką skaitytoja vadina priedu už stažą. Tai nėra priedas už stažą, o mažų pensijų priemoka. Tai nėra socialinio draudimo pensijos dalis, ši priemoka yra šalpos pensijų sistemos dalis. Kitaip tariant, tai tam tikra parama mažas pensijas gaunantiems žmonėms.
Tačiau kaip ir pačios šalpos pensijos, taip ir mažų pensijų priemokos yra mokamos tik Lietuvos gyventojams, nes jų paskirtis yra padėti būtent Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Kitose valstybėse egzistuoja jų pagalbos priemonės mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir jomis kitose valstybėse gyvenantys žmonės turėtų naudotis. Mažų pensijų priemokos, kaip ir šalpos pensijos, kaip ir piniginė parama, yra finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, o ne Sodros biudžeto lėšomis.
Jeigu socialinio draudimo pensijas, kaip sako žmonės, „užsidirbamos“ ir jas, kaip jau minėjome, Sodra skiria ir moka už Lietuvoje įgytą stažą nepriklausomai nuo turimos pilietybės ar gyvenamosios vietos, tai visa papildoma finansinė parama, finansuojama visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais, yra skiriama tik gyvenantiems Lietuvoje. Taip yra ir su Šalpos pensijų įstatyme nustatytomis mažų pensijų priemokomis. Piniginės paramos išmokos taip pat neskiriamos mažas pajamas gaunantiems ir užsienyje gyvenantiems lietuviams.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiekti tikslus per socialinius tinklus
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič taip pat teigė, kad reikia atskirti, kas priklauso, o kas yra šalpos priemoka. Kiek galima suprasti iš laiško, skaitytoja turi omenyje ne pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką (jos mokamos ir tiems žmonėms, kurie gyvena užsienyje), o mažiausių pensijų priemoką, kurios ji negauna negyvendama Lietuvoje. Kiekvieno žmogaus senatvės pensijos dydis priklauso nuo jo per visą gyvenimą įgyto stažo ir per visą gyvenimą įgytų senatvės pensijos apskaitos vienetų - tai yra, nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų sumokėjo.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris šiais metais siekia 267 eurus. Tai yra, jei žmogui skirta pensija yra, pavyzdžiui, 220 eurų, jis gauna 47 eurų priemoką, kad visa jo gaunamų išmokų suma būtų ne mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Svarbu žinoti, kad priemoka yra ne pensinio pobūdžio, o šalpos išmoka. Šalpos pensijų įstatymas numato, kad tokios išmokos yra mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Kitaip tariant, net ir gyvendamas užsienyje žmogus gauna socialinio draudimo pensiją, į kurią įgijo teisę. Tačiau mažų pensijų priemoka yra papildoma valstybės parama, kuri mokama Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, todėl norėdamas gauti šią priemoką, žmogus turi būti deklaravęs gyvenamą vietą Lietuvoje arba būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Pensijų išmokų praktinės problemos ir pavyzdžiai
Visų pirma, norime priminti, kad pilietybė nėra susijusi su senatvės pensija: nesvarbu, kokios valstybės pilietis esi, jei Lietuvoje turi įgijęs bent minimalų 15 metų stažą, Lietuva paskiria ir moka už jį socialinio draudimo senatvės pensiją. Pavyzdžiui, jeigu tu sulaukei pensinio amžiaus ir esi savo laiku uždirbęs stažą Lietuvos Respublikoje, tai už tą laikotarpį net nesvajok gauti priedo prie pensijos, nors tau ir priklauso. Taigi, vietoje to, ką turėtum gauti, gausi tik 215 eurų.
Ir kur besikreiptum, tau visi kartos: „Jūs nesate deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje.“ Taip numatyta 1996 metais pono Brazausko pasirašytame įstatyme. Reiškia, tau reikia pragyvenus 20 metų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, išsideklaruoti iš savo gyvenamosios vietos, nusipirkti nekilnojamojo turto Lietuvoje ir ten deklaruotis. Tokį absurdą sugalvojo mūsų valdžia. Kai kam net patikėti sunku, kad tokie dalykai vyksta Europos Sąjungos šalyje.
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos galimybės
Kur kreiptis dėl išsamesnės informacijos?
Išsamesnę informaciją galite gauti: „Sodros“ Informacijos centre telefonu: +370 5 250 0883; El. paštu. Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el.
Pilietybės atkūrimas, atsisakymas ir reikšmė pensijoms
Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti asmenys, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki 2011-04-01 nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės. Šie asmenys turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje jie nuolat gyvena ir ar jie yra kitos valstybės piliečiai.
Svarbu tai, kad jei asmuo yra kitos valstybės pilietis, norėdamas atkurti Lietuvos pilietybę, turės jos atsisakyti, išskyrus asmenis, kurie buvo ištremti ar išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuonims.
Jeigu asmuo prašo leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo nepilnamečiam vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami šie dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai; turimo asmens dokumento, išduoto užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenamąją vietą, arba jų nuorašai.
Pilietybės suteikimo procesas ir institucijos
Svarbu tai, kad pilietybės klausimą Lietuvoje sprendžia ne tik Migracijos departamentas, bet ir Pilietybės reikalų komisija, o galutinį sprendimą priima Prezidentas. Pilietybės suteikimas Lietuvoje užsieniečiams šiuo metu yra ne tik griežtai reglamentuotas, bet ir itin jautrus geopolitiniame kontekste.
Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybės institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo. Komisija nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus tenkinti prašymus.
Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 12 straipsnį pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šio prašymo pateikimo metu; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Vaikų pilietybė ir poveikis šeimai
Jeigu Jums iki 2008-07-22 gimė vaikas, kurio gimimu metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis ir jis gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ir Jūs norite, kad Jūsų vaikas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūs turite, iki vaikui sukaks 18 metų, raštu pateikti prašymą laikyti Jūsų vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu. Jeigu nesate įregistravę savo vaiko gimimo, tai, visų pirma, turite kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir įregistruoti vaiko gimimo faktą.
Jeigu abu tėvai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 18 metų, pilietybė.
Socialinės garantijos ir išmokos
Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kurie turi sukaupę bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą. Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą.
Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Vis tik būtina žinoti, kad stažas nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje.
Socialinės pašalpos Lietuvoje yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 122 eurai ir kurių turtas neviršija nustatytų normatyvų. Būsto, šilumos, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms įvertinant pajamų ir išlaidų skirtumą bei valdomą turtą. Vaiko pinigai priklauso ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir Lietuvoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams.
„Brexit“ įtaka socialinei apsaugai
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (Brexit) gali turėti įtakos Lietuvos piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinėje Karalystėje. Yra du galimi scenarijai: Švelnus "Brexit" - tai tęsis iki 2020 metų pabaigos, nes iki tol tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus taikomi šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Kietas "Brexit": tuo atveju, jeigu britai pasitrauks be Išstojimo sutarties, planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad būtų atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki "Brexit" įgytą stažą.
Nedarbo išmoka: Jeigu Londonas iš Europos Sąjungos pasitrauks su sutartimi, tuomet vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas. Jeigu Londonas pasitrauks be Išstojimo sutarties, tuomet Jungtinėje Karalystėje paskirta pensija bus mokama arba nemokama, priklausomai nuo nacionalinių britų teisės aktų.
Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje ir poveikis socialinėms išmokoms
Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų. Dažniausiai - transporto ar statybų įmonėse. Užimtumo tarnybos duomenimis, per metus Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkst. Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai - jų skaičius siekia 131,4 tūkst. Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.) ir Ukrainos (44,8 tūkst.).
Teoriškai, užsieniečiams turėtų būti mokamos ne mažesnės algos, nei lietuviams. Tačiau, kiek iš tikrųjų mokama, niekas nežino, nes net netikrina. Reikalavimas yra, bet net netikrina, ar jo laikosi. Pasak ministerijos, Darbo kodeksas numato vienodus reikalavimus lietuviams ir Lietuvoje įdarbintiems ES piliečiams dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Tuo metu trečiųjų šalių piliečiams (pvz., baltarusiams ar ukrainiečiams) įstatyme numatyti specialieji reikalavimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo.
Naudingos praktiškos pastabos
- Jeigu turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el.
- Pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą surašomas lietuvių kalba, o dokumentai turi būti patvirtinti notaro ir išversti, jei reikia.
- Kreipiantis dėl pensijos gyvenant ES, būtina, kad iš visų šalių būtų gauti reikiami duomenys apie įgytą stažą.
- Mažų pensijų priemokos ir šalpos išmokos yra skiriamos tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims.
Tiesiogiai – iš „Sodros“: kaip infliacija ir karas veikia pensijų anuitetų išmokas?
| Aspektas | Kaip veikia po pilietybės atsisakymo |
|---|---|
| Socialinio draudimo pensija | Mokama nepriklausomai nuo pilietybės, jei turėtas minimalus stažas |
| Mažų pensijų priemoka (šalpos) | Mokama tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims |
| Pensijos pratęsimas (išankstinė) | Gali būti pratęstas gyvenant ES/EEE/JK/Šveicarijoje |
| Prašymas dėl pensijos gyvenant ES | Pateikiamas vietos už pensijas atsakingai įstaigai; būtinas duomenų gavimas iš visų šalių |
Apibendrinant, atsisakius Lietuvos pilietybės ir išvykus gyventi į užsienį, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus: Pensijos mokėjimas gali būti nutrauktas, tačiau išankstinė senatvės pensija gali būti pratęsta gyvenant ES/EEE/JK/Šveicarijoje. Kreipiantis dėl pensijos gyvenant ES šalyje, prašymą reikia pateikti gyvenamosios vietos valstybės už pensijas atsakingai įstaigai. Negalios pensija skiriama tik turint reikalingą minimalų stažą, kuris gali būti sumuojamas iš skirtingų šalių. Šiame straipsnyje aptarėme pensijų, pilietybės atkūrimo ir socialinių garantijų klausimus Lietuvoje, skirtus užsieniečiams.
tags: #ar #mokama #pensija #atsisakius #lietuvos #respublikos