Lietuvos senatvės pensijos amžius nuo 2012 metų kasmet didėja ir iki 2026 metų turėtų pasiekti 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Nuo šių metų sausio toliau ilgėja ne tik senatvės pensijos amžius, bet ir būtinasis socialinio draudimo stažas pensijai gauti - šiemet į pensiją galės išeiti 64 metų ir 10 mėnesių amžiaus vyrai bei 64 metų ir 8 mėnesių amžiaus moterys, o būtinasis stažas auga iki 34 metų. Iki 2027 metų būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgytą socialinio draudimo stažą ir sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 750 eurų, o tiems, kurie turi būtinąjį stažą, - apie 810 eurų. Prognozuojama, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio darbo užmokesčio.
Demografiniai iššūkiai ir jų poveikis pensijų sistemai
Lietuva, kaip ir daugelis išsivysčiusių šalių, susiduria su sparčiai senstančia visuomene ir mažėjančiu gimstamumu. Per pastaruosius 20 metų vyresnių nei 65 metų žmonių dalis šalyje padidėjo daugiau nei 6 procentiniais punktais ir dabar sudaro apie 20 proc. gyventojų. Tuo pat metu darbingo amžiaus gyventojų dalis susitraukė daugiau nei 3 procentais. Dėl tokios tendencijos mažėjantis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti augantį pensininkų skaičių: šiuo metu vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka maždaug 3,1 dirbančiojo, o prognozuojama, kad iki 2050 metų ši našta išaugs taip, jog vieną senjorą išlaikys tik 1,8 dirbančiojo.
Tokia perspektyva reiškia didelį spaudimą valstybinės pensijų sistemos finansinėms galimybėms ir kelią į finansinius iššūkius vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvos bankas 2018 metais pažymėjo, kad dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir pensijų sistemos problemų ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių. Analogų situacija yra kitose šalyse - pavyzdžiui, Liuksemburge, Islandijoje ir Airijoje ši našta yra mažesnė, nes ten vieną pensininką išlaiko daugiau nei 4,5 dirbančiojo.
Tarptautinis kontekstas ir diskusijos Lietuvoje bei Europoje
2023 metų pradžioje Prancūzijoje kilo aršūs protestai dėl prezidento Emmanuelio Macrono siūlymo padidinti pensinį amžių, o šios diskusijos paskatino ir Lietuvos visuomenę ir politikus aktyviau svarstyti panašias reformas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo Lietuvai susieti pensinį amžių su gyvenimo trukme, tokiu būdu automatiškai reguliuojant pensinio amžiaus ribas pagal demografines tendencijas ir žmonių ilgaamžiškumą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvoje vis dar išlieka problemos, susijusios su darbuotojų 50+ diskriminacija ir nesaugiomis darbo vietomis, kurios apsunkina senjorų galimybę dirbti iki pensinio amžiaus išlaikant sveikatą. Darbo vietų saugumo gerinimas ir senjorų integracija į darbo rinką yra būtini veiksniai, norint, kad įsigaliojus naujoms pensinio amžiaus normoms, žmonės galėtų jaustis saugiai ir užtikrintai.
Pensijų gavimo Lietuvoje sąlygos ir sistema
Norint gauti senatvės pensiją Lietuvoje, asmuo turi būti sulaukęs nustatyto pensinio amžiaus ir turėti minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Senatvės pensija neatleidžia nuo būtinybės turėti darbo stažą ir mokėti socialinio draudimo įmokas. Pensijos dydis priklauso nuo įgyto socialinio draudimo stažo ir sukauptų pensinių taškų.
Lietuva turi sudariusi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanados ir Moldovos šalimis, reguliuojančias pensijų skyrimą ir mokėjimą. Asmenys, kurie persikelia iš ES šalių, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, gali tęsti pensijos gavimą iš ankstesnės šalies, pagal jos institucijų sprendimą. Jei buvo dirbta keliose šalyse, pensijas galima gauti iš visų tų šalių pagal jų sąlygas.
Finansinis pasiruošimas senatvei ir papildomos pensijos pakopos
Didėjant spaudimui valstybinei pensijai, Lietuvos gyventojams rekomenduojama naudotis papildomomis pensijų kaupimo galimybėmis per antros ir trečios pakopos pensijų fondus. Šios pakopos leidžia sukaupti papildomų lėšų, kurios padidina galutinį pensijos dydį.
II pakopos pensijos fonduose kaupimo įmoką sudaro dvi dalys - gyventojo įmoka, kuri yra 3 proc. nuo atlyginimo, ir valstybės skatinamoji įmoka, siekianti nuo 1,5 proc. iki 3 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tokio kaupimo fondai yra subalansuoti ir tampa vis konservatyvesni, kuo arčiau žmogus yra pensinio amžiaus.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
III pensijų pakopa - tai savanoriškas kaupimas investicinio gyvybės draudimo sutarties arba III pakopos pensijų fondo pagrindu, kuris leidžia dar labiau didinti senatvės finansinį saugumą investuojant.
Lietuvos banko duomenimis, 2021 metais „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8 proc. II pakopos pensijų fondų rinkos ir net 37 proc. III pakopos pensijų fondų rinkos dalį. Ekspertai rekomenduoja, siekiant išėjus į pensiją jaustis finansiškai saugiai ir išlaikyti savo gyvenimo standartą, planuoti gauti bent 70-80 proc. dabartinio atlyginimo.
Valstybinės pensijos apribojimai ir politiniai veiksniai
Valstybinė senatvės pensija šiuo metu užtikrina tik apie 30-40 proc. dabartinio atlyginimo, tad vien tik pasikliauti ja nėra patartina. Be to, valstybės pensijos dydis gali būti tarpdisciplininių politinių ir ekonominių pokyčių veikiamas - pavyzdžiui, ekonominių krizių metu gali būti mažinamas pensijų dydis, kaip buvo praėjusio dešimtmečio pradžioje. Tokie faktai rodo, kad siekiant finansiškai saugios senatvės, gyventojai turėtų aktyviai kaupti papildomas pensijas ir investuoti.
Kaip pažymi ekspertai, investavimas į antrą ir trečią pensijų pakopas gali padėti ženkliai padidinti pajamas iš pensijų sistemos ir išlaikyti, o gal net pagerinti gyvenimo lygį senatvėje.
Lietuvos banko pozicija dėl pensijų kaupimo sistemos
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
tags: #ar #lietuvoje #planuojama #ilginti #senatves #pensijos