Antradienį Kalifornijos valstijos teisme prasidės prisiekusiųjų atranka, o pati byla yra vadinama „pavyzdine“, nes jos rezultatas gali lemti, kad panašių bylų banga kils ir visose Jungtinėse Valstijose. Liudyti teisme turėtų būti pakviestas ir bendrovės „Meta“ įkūrėjas bei generalinis direktorius Markas Zuckerbergas. Socialinių tinklų bendrovėms yra pareikšta šimtai ieškinių dėl to, kad skatina jaunųjų vartotojų priklausomybę nuo turinio, sukėlusią depresiją, valgymo sutrikimus, psichikos sutrikimus, kuriuos teko gydyti ligoninėje, ar net pasibaigusią savižudybe. Ieškovų advokatai aiškiai pasitelkia strategijas, kurios praėjusio šimtmečio gale ir šio pradžioje buvo naudojamos bylose prieš tabako pramonę, kai ji susidūrė su panašiu ieškinių antplūdžiu, teigiant, kad įmonės pardavinėjo nekokybišką produktą.
Išrinkus prisiekusiųjų kolegiją, teismo procesas, kuriam pirmininkaus teisėja Carolyn Kuhl, valstijos teisme turėtų prasidėti pirmąją vasario savaitę. Pagrindinis šios bylos akcentas - įvykis, kai viena 19-metė mergina patyrė sunkią psichologinę traumą, nes tapo priklausoma nuo socialinių tinklų. „Tai pirmas kartas, kai socialinių tinklų bendrovė turi stoti prieš teismą už žalą, padarytą vaikams“, - sakė Socialinių tinklų aukų teisės centro įkūrėjas Matthew Bergmanas, kurio komanda dalyvavo nagrinėjant daugiau nei tūkstantį tokių bylų. Šis centras yra teisinė organizacija, kurios tikslas - užtikrinti, kad socialinių tinklų bendrovės prisiimtų atsakomybę už žalą, internete padarytą jauniems žmonėms. „Tai, kad dabar nukentėjusioji ir jos šeima gali lygiomis teisėmis su didžiausiomis, galingiausiomis ir turtingiausiomis pasaulio bendrovėmis stovėti teismo salėje, savaime yra labai reikšminga pergalė“, - sakė M. Bergmanas. „Suprantame, kad šios bylos yra sudėtingos ir kad mūsų pareiga yra įrodyti, remiantis įrodomąja medžiaga, kad nukentėjusioji patyrė žalą dėl šių įmonių dizaino sprendimų - tai pareiga, kurią mes mielai prisiimame.“
Struktūra, ne turinys. Pasak M. Bergmano, galutinis teismo sprendimas galėtų tapti „duomenų tašku“, padėsiančiu išspręsti daugybę panašių bylų. Susitarimo sąlygos neatskleidžiamos. Interneto milžinės teigia, kad jas saugo 230 JAV Komunikacijų padorumo akto straipsnis, kuris atleidžia jas nuo atsakomybės už tai, ką skelbia socialinių tinklų vartotojai. Tačiau šioje byloje teigiama, kad šios bendrovės yra kaltos dėl verslo modelių, kuriais siekiama pritraukti žmonių dėmesį ir reklamuoti turinį, kuris galiausiai kenkia jų psichinei sveikatai. „Mes nekaltiname socialinių tinklų bendrovių dėl to, kad jos nesugebėjo iš savo platformų pašalinti piktavališko turinio“, - naujienų agentūrai AFP paaiškino M. Bergmanas. „Mes jas kaltiname už tai, kad kuria platformas, kurios sukelia priklausomybę vaikams, ir algoritmus, kurie vaikams rodo ne tai, ką jie nori matyti, o tai, nuo ko jie negali atitraukti akių.“
Teisminiai ieškiniai, kuriuose socialinių tinklų platformos kaltinamos naudojant grėsmę jauniems vartotojams keliančią praktiką, taip pat nagrinėjami Šiaurės Kalifornijos federaliniame teisme ir visos šalies valstijų teismuose. Nė viena iš minėtųjų bendrovių į prašymą ką nors pakomentuoti neatsakė. www.pixabay.com
Tikriausiai niekas nesiginčys, kad šiandien gyvenimas yra neįsivaizduojamas be socialinės žiniasklaidos, komunikacijos priemonių, socialinių tinklų, kurių kiekis, o taip pat jais besinaudojančių žmonių skaičius auga kasdien. Socialiniuose tinkluose šiuolaikinis žmogus galima sakyti „gyvena“, t.y. Taigi, žmogus šiandien ne tik laisvai talpina savo, bet ir komentuoja socialinės žiniasklaidos, socialinių tinklų naudotojų pateikiamą informaciją, reiškia savo nuomonę, kuri ne visada būna etiška ir atitinkanti gerosios moralės reikalavimus. Taigi, ten kur yra laisvė reikšti savo nuomonę, egzistuoja žmogaus teisių pažeidimo rizika, galimybė asmenį įžeisti ar netgi jį apšmeižti dėl tam tikrų asmeninių motyvų. Dėl tokios informacijos paskelbimo paskyros/anketos autorius, straipsnio subjektas, autorius ir kt. asmenys gali jaustis paniekinti, pažeminti, apjuokti, ko rezultate reikalauja teisingumo atstatymo ir komentatoriaus nubaudimo.
Taip pat skaitykite: SUP apibrėžimas
Be abejo, aukščiau nurodyti atvejai, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą, yra pažeidimai, už kuriuos taikytina atsakomybė. Atsakant į klausimą, kokia atsakomybė taikytina, pažymėtina, kad už asmens garbės ir orumo pažeidimą numatyta tiek baudžiamoji (BK 154 str. „Šmeižimas“), tiek civilinė (CK 2.24 str. „Asmens garbės ir irumo įžeidimas“) atsakomybė. Šiame straipsnyje daugiau kalbėsiu būtent apie baudžiamąją atsakomybę už asmens šmeižimą socialinėje žiniasklaidoje.
Šmeižimas baudžiamosios teisės prasme yra tuo atveju, kai apie asmenį yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tokia formuluotė pateikta Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. Panagrinėkime šmeižimo požymius detaliau. Siekiant nustatyti, ar komentaro, pranešimo turinys atitinka šmeižimo sudėties požymius, pirma, reikia nustatyti, ar paskleista informacija neatitinka tikrovės, t.y. yra melaginga. Tai yra bet kokie faktai, informacija, žinios, kurie yra neteisingi. Tačiau jeigu paskleista informacija yra teisinga, nors ir įžeidžianti ar žeminanti žmogų, šmeižimo Baudžiamojo kodekso prasme nebus.
Tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo būdas yra antras svarbus momentas. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus. Taigi, skleidžiama informacija turi būti pateikta kaip faktas, bet jokiu būdu ne kaip asmens nuomonė, prielaida ar samprotavimas. Vadovautis galima pavyzdžiais, pvz., „M.K. yra homoseksualus“, „M.K visada buvo homoseksualus“, „M.K., būdamas homoseksualus“, „nekyla abejonių, kad M.K. yra homoseksualus“ ir panašiai. Tokios formuluotės gali būti laikomos šmeižimu, jei jos neatitinka tikrovės. Tokiu atveju teisinis atsakomybės mechanizmas įsijungia.
Tokia konstatuojamojo pobūdžio informacija turi būti paskleista, kad ji taptų žinoma nors vienam pašaliniam asmeniui. Kadangi šioje byloje kalbama apie informacijos paskleidimą socialiniuose tinkluose, soc. žiniasklaidoje, tokios informacijos paskelbimas laikytinas paskelbimu, kuri gali būti perskaityta kitiems asmenims. Paskelbti galima paprasčiausiai parašius komentarą, o taip pat kitais būdais, pvz., patalpinti garso įrašą. Informacijos nurodymas asmeniškai žinutėje nebus laikomas paskelbimu, tačiau jeigu dalyvauja daugiau nei du asmenys, tai laikoma paskleidimu.
Teismų praktikoje svarbu išskirti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę. Jei įvykiai kelia pavojų, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma kaip ultima ratio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamasis įstatymas nesikiša į smulkią kritiką ar neutralią nuomonę; svarbu įrodyti, kad paskleista informacija žemina asmens garbę ir orumą bei yra melaginga. Tačiau civilinė atsakomybė taip pat gali būtina, kai tikslas - atstatyti reputaciją ar atlyginti žalą. Jei nuosavybės ar privatumo teisės pažeidžiamos internetiniame kontekste, galima rinktis civilinį ieškinį arba baudžiamąjį procesą, atsižvelgiant į situacijos pavojingumą ir siekiamus tikslus.
Taip pat skaitykite: Kardelio metodologiniai principai edukologiniuose tyrimuose
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
tags: #ar #facebookas #ir #kiti #socialiniai #tinklai