Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų.
Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės ir interesų sutrikimais. atsiribojimas, savęs stimuliavimas, pažinimo sferos trūkumai, kalbos sutrikimai. yra pastebimi vaikui dar nesulaukus 30 mėnesių. Išoriniai autizmo požymiai yra panašūs. Bendravimą apsunkina jausmų sferos sutrikimai. Bandymas įtraukti į bendravimą sukelia nerimą, įtampą. Regimąją informaciją autistai suvokia žymiai geriau, nei žodinę. Autistų komunikacijos sutrikimo laipsnis yra nevienodas. Lengvesniais sutrikimų atvejais vaikams įmanomas efektyvus kontaktas. Įprastoje aplinkoje su kai kuriais asmenimis jie bendrauja, tačiau tie patys vaikai svetimoje aplinkoje visiškai užsisklendžia.
Kai kurie vaikai gali kalbėti ar bent jau bandyti kalbėti, tačiau jie nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos. Vaikui augant išryškėja sutrikęs domėjimasis daiktais, savotiški žaidimai: žaidžia su seilėm, pirštais, specifiniais buitiniais daiktais, tuo tarpu vaikiškais žaislais visiškai nesidomi. Kartais vaikas turi specifinį “prisirišimo objektą”, pvz., skepetaitę, virvutę ar kt., su kuriuo niekur nesiskiria, ir kurio negalima pakeisti kitu. Pastebėta tai, kad vaikas domisi ne daikto visuma, o tik jo dalimi, pavyzdžiui, tik daikto paviršiumi, kurį mėgsta glostyti ištisas valandas arba garsu, sklindančiu monotoniškai barškinant į tą daiktą.
Dažnai jie žaidžia neįprastai, vienpusiškai, funkcionaliai, nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų, laužo žaislus, nesidomi bendrais žaidimais. Beveik pusei vaikų autistų neišsivysto šnekamoji kalba. Echolalijos pasikartoja kaip dažnas reiškinys - garsų, žodžių ar sakinių atkartojimas. Echolalijos parodo, kad yra normali foneminė klausa, balsas. Dažnai klaidingai vartojami įvardžiai, (nevartoja "aš", o į save kreipiasi vardu arba "tu"). Vaikų autistų sutrikusi kalbėjimo prozodija t. y. išraiška gali būti sunkiau suprantama nei išreiškiama mintis.
Taip pat skaitykite: Pagalba Autizmo Atveju Lietuvoje
Terapija parenkama pagal vyraujančius simptomus ir nukreipiama į normalaus vystymosi skatinimą ir nepriklausomos asmenybės įgūdžių ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas. Socialinių įgūdžių lavinimas apima situacijų modeliavimą, treniravimą, žaidimą vaidmenimis: sveikinimąsi, keitimąsi objektais, tarpusavio pokalbius. Elgesio mokymas siekia išmokyti vaiką priežastingumo per sisteminį ir nuolatinį pasikartojančių veiksmų atlikimą. Užsiėmimų terapija skirta šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus.
Neįprasti terapijos būdai: vitaminų didelės dozės, intraveninis sekretinas, tam tikrų maisto produktų vengimas ir dietos, garso, muzikos, delfinų, šunų terapija, įprasti žaidimai, vaistažolės ir kiti alternatyvūs metodai. Balandis - autizmo priėmimo mėnuo. Autizmas - tai raidos sutrikimas, kuriam būdingi kalbos, elgesio, bendravimo bei socialinių santykių su kitais asmenimis sunkumai. Dažniausiai autizmas nustatomas dar ankstyvoje vaikystėje - požymiai išryškėja sulaukus 2 ar 3 metų ar net anksčiau. Tačiau pasitaiko atvejų, kai diagnozė nustatoma ir jau suaugusiam žmogui. Autizmui būdingas ne vienas ar keli, tačiau visas spektras skirtingų požymių, dėl to nėra dviejų žmonių, kurių simptomai būtų identiški.
Autizmą turintiems žmonėms neretai kyla su kalbėjimu susijusių sunkumų: nelengva išreikšti savo mintis, sunku suprasti kitus žmones, ypač jeigu jie kalba greitai, sudėtingai, naudoja ironiją, humorą ir pan. Neretai autistams sunku suprasti visuomenėje priimtas bendravimo normas, tad kalbant su tokiais žmonėmis gali pasirodyti, kad jiems neįdomu, jie elgiasi nemandagiai ir pan. Žmonėms, turintiems autizmą, dažnai būna sutrikusi ir jų sensorinė sistema: jie gali perdėtai reaguoti į jutiminius išorės dirgiklius. Padidintas jautrumas emocijoms yra dažnas požymis. Jie itin paveikūs stresui, be to jiems sunku suvaldyti savo emocijas, tad net mažiausia nesėkmė gali labai giliai paveikti ir išmušti iš vėžių.
Vaikai, kuriems nustatytas autizmas, dažnai kenčia ir nuo įvairių psichologinių sutrikimų. Nors kiekvienam vaikui pasireiškiantys simptomai bei jų stiprumas gali skirtis, tačiau mokslininkai nustatė, jog bene 80 % ikimokyklinio amžiaus autistų vaikų turi miego sutrikimų. Miego trūkumas turi didžiulį poveikį mūsų sveikatai - tampame pernelyg emocingi, sunkiai susikaupiame - autizmą turintiems vaikams šie simptomai dar ryškesni. Be to, prastas miegas iššaukia ir nerimo sutrikimus, nuo kurių kenčia net 40 % autistų vaikų. Siekiant palengvinti autizmo simptomus, vis dažniau į pagalbą pasitelkiamos sunkios antklodės, kurios jau ilgą laiką naudojamos ergoterapeutų, dirbančių su autistais. Hancen sunkios antklodės veikimas pagrįstas gilaus spaudimo stimuliacijos principu, kuris skatina natūralią miego hormono melatonino ir laimės hormono serotonino bei mažina streso hormono kortizolio gamybą organizme.
Atkreipiau dėmesį į gydytojų nuomones ir patirtis: daugelyje atvejų akcentuojama, kad akių kontaktas autizme gali būti skirtingai naudojamas, o diagnozė remiasi plate ne vien tik akių kontaktu.
Jūsų patogumui - vertingas dalykas: tinka įsitikinti, kad kai kuriais atvejais vaiko akių kontaktas gali būti sunkesnis, tačiau tai nereiškia diagnozės automatiškai. Tyrimai rodo, kad neurotipiniai vaikai reaguoja į tiesioginį žvilgsnį, o autistų amžiuje akių kontaktas gali būti įkyrus ar blaškomas. Tačiau dauguma autistų pripažįsta, kad akių kontaktas svarbus visuomenei, nors ir kelia klausimų dėl jo tikslingumo.
Taip pat skaitykite: Stiprybės autizmo spektre
Žodis autizmas kilęs iš graikų kalbos „autos“ - pats, „izmas“ - orientacija. Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autizmo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Daugelis veiksnių, įskaitant genetinius ir aplinkos darinius, gali daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmą.
Autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui. Kada reikėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su specialistais? Autizmo paliesti vaikai yra labai skirtingi: vieni kalba ir mėgdžioja suaugusiuosius, kiti - ne. Mokslininkai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą - požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Kiek autizmo bruožų turi atitikti vaikas, kad būtų verta sunerimti? Kaip „nepražiopsoti“ autizmo, jei vaikas neatitinka stereotipinių bruožų? Kaip suprasti, kodėl mano vaikas kitoks?
Kaip minėta, diagnozė dažnai įvertinama iš kelių komponentų: socialinės sąveikos sutrikimas, komunikacijos sutrikimas ir specialūs interesai bei elgesio ypatumai. Neverta nerimauti, jei vaikui pasireiškia vos vienas ar du bruožai. Tačiau verta stebėti, ar vystymasis nepraranda įprastos plėtros kelio. 8 metų vaikai dažnai įvertinami specialistų, ypač kai akcentuojamas akių kontaktas, socialiniai ryšiai, kalba ir elgesio savybės.
Be to, svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas gali turėti skirtingą poveikį, o akcentuoti reikia ne tik diagnozė, bet ir individualus poreikis ir pagalba. Dažnai tėvai kreipiasi į įvairius specialistus - neurologus, psichologus, logopedus - siekdami išsiaiškinti, ar situacija susijusi su autizmu, ar tai tik pavieniai bruožai. Taigi, svarbu stebėti vaiko gebėjimus socialinėje sąveikoje, kalboje ir elgesyje, o nekreipti dėmesio tik į vieną bruožą.
Natūralu, kad tėvai ir globėjai ieško patarimų ir patirties. Daugelis tėvų dalijasi savo patirtimi - apie vaikų gebėjimą bendrauti, apie jų įpročius, about žaidimus ir interesus, taip pat apie tai, kaip ankstyva pagalba gali skatinti bendravimo įgūdžius. Svarbu nepamiršti, kad autizmas yra įvairovės spektras, todėl kiekvieno vaiko kelias gali būti unikalus.
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems žmonėms