Vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje turi Islandija, Danija ir Olandija, rodo pasauliniai pensijų indeksai. Šiose šalyse daug dėmesio skiriama privačiam kaupimui, o jų gyventojų gaunamos pajamos senatvėje siekia apie 70-90 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Kaip šių valstybių gyventojams pavyksta užtikrinti tokį pajamų lygį ir ko galima iš jų pasimokyti?
Kodėl verta rinktis įprastą privatų kaupimą ir kokie jo principai?
Nors 3 iš 4 Lietuvos gyventojų tikisi, kad orią pensiją jiems turėtų užtikrinti valstybė, realybėje daugelis išėjusiųjų į pensiją gauna vidutiniškai apie 50 proc. ankstesnių pajamų siekiančią „Sodros“ išmoką. Tačiau net ir ekonomiškai stiprios valstybės ne visada gali užtikrinti pensijų išmokas, kurios visiškai patenkintų gyventojų poreikius senatvėje. Į finansiškai aprūpintą ateitį dažnai tenka investuoti patiems gyventojams, taip pat prisidėti ir jų darbdaviams, - sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Reikšmingą vaidmenį Lietuvos ir kitų šalių pensijų sistemose atlieka privačios kaupimo dalys. Islandijoje, Danijoje ir Olandijoje didelė dalis pensijų lėšų kaupiasi privačiai ir vėliau sudaro didžiąją pajamų išmokų dalį senatvėje. Islandijoje pirmiau pastebimos valstybės bazinės pensijos dalys, o likusi dalis - iš profesinių fondų, į kuriuos įmokas privalo įtraukti darbuotojas ir darbdavys.
Islandija: kaip veikia privačios pensijos ir kokios lengvatos taikomos
Islandijoje valstybės mokama bazinė pensija sudaro apie 10 proc. nuo vidutinio atlyginimo, o priedas už stažą gali pridėti iki 15 proc., o likusi dalis - iš profesinių pensijų fondų. Į profesinius pensijų fondus gyventojai skiria iki 4 proc. savo darbo užmokesčio, o darbdaviai prisideda dar 6 proc. Per visą kaupimo laikotarpį lėšos nuolat investuojamos. Taip pat taikomos mokestinės lengvatos: jeigu darbuotojo įmokos dalis neviršija 4 proc., šios lėšos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, taip pat neapmokestinama ir pensijų fondų investicinė grąža.
Nuo 2000 m. Islandijoje veikia ir savanoriški pensijų fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. 2021 m. bendras pensijų fondų turtas sudarė 190 proc. BVP, o vienam suaugusiam islandui vidutiniškai teko apie 160 tūkst. eurų šių fondų lėšų.
Taip pat skaitykite: Sprendimas kaupti pensijai: pagrindiniai faktai apie II pakopą
Danija ir Olandija: darbdavių indėlių įtaka ir bendrasis vaizdas
Danijoje ir Olandijoje darbdavių ir gyventojų bendradarbiavimas į privačius pensijų fondus yra labai svarbus. Olandijoje darbdaviai neprivalo mokėti įmokų į privačius fondus, tačiau apie 90 proc. jų vis tiek moka. Danijoje, kaip ir Islandijoje, darbdaviai dažnai sumoka apie du trečdalius įmokos, o darbuotojai - likusią dalį. Tokia praktika lemia didesnį kaupimo srautą ir patikimą būsimų pensijų fondų dydį.
„Papildomas kaupimas ateičiai danams atsiperka su kaupu - vieno vyresnio nei 15 m. amžiaus Danijos gyventojo sukauptas finansinis turtas vidutiniškai sudaro apie 175 tūkst. eurų, antroje vietoje pagal šį rodiklį ES šalyse yra olandai. Didžiąją dalį jų sukaupto finansinio turto sudaro pensijų fondų lėšos“, - pastebi T. Gudaitis.
Kokie kriterijai lemia gerą pensijų sistemą?
Mercer ir CFA institutas sudaro tarptautinį pensijų indeksą. Geros pensijų sistemos kriterijai apima bazinės pensijos užtikrinimą, plačią įtraukimą į privatų kaupimą (apie 80 proc. dirbančių gyventojų), santykinai daug sukaupto turto - apie 100 proc. BVP ar daugiau. Lietuvoje šie kriterijai pritaikomi kaip lyginamoji bazė, nors realiai Lietuvos sistema turi gan geras sąlygas privatijam kaupimui, palyginti su kai kuriomis kitomis Vakarų šalimis.
Ką reikia žinoti Lietuvoje, kad galėtumėte išnaudoti privačios kaupimo galimybes?
Pasak T. Gudaičio, svarbu aktyvus gyventojų dalyvavimas ir darbdavių indėlio didinimas. II pakopos pensijų fonduose Lietuvoje gyventojai šiuo metu kaupia apie 9 mlrd. eurų, tai apie 12 proc. BVP. Tačiau ne visi gyventojai išnaudoja privataus kaupimo galimybes: kai kurie sustabdo kaupimą II pakopo fonde, o tik apie kas dešimtasis dirbantysis išnaudoja III pakopos fondų teikiamas galimybes. Todėl būtina didinti įsitraukimą ir skatinti darbdavių indėlį.
- Siekiant tvarios pensijų sistemos, reikalingas aktyvesnis gyventojų dalyvavimas ir darbdavių indėlis.
- EBPO duomenimis, bendras vidutinis darbuotojo ir darbdavio indėlis į pensijų fondus yra apie 15,5 proc. nuo pajamų; Danijoje šis rodiklis yra apie 12 proc.
- Lietuvoje II pakopos ir III pakopos fondų dalyviai turi įmokų į pensijų fondus, finansuojančių jų ateitį, - tačiau galimybės išnaudoti visas galimybes dar yra ribotos dėl kai kurių sąlygų ir įsitraukimo lygio.
Ruošdamiesi ateičiai, svarbu pradėti kaupimą kuo anksčiau. Kaupimui taikomos valstybės paskatos: įmokų dalis gali būti apmokestinta lengvata. Į pensijų fondą pervedamos įmokos visą sutarties laikotarpį investuojamos, taigi ilgesnė kaupimo trukmė ir palankios sąlygos gali lemti didesnę grąžą.
Taip pat skaitykite: Pensijų Reforma Lietuvoje
Kaip veikia jūsų pensijų kaupimas Lietuvoje
Įmokos į II pakopos pensijų fondus sudaro dvi dalys: 3 proc. dydžio dalyvio įmoka, apskaičiuojama nuo darbo užmokesčio, kuri mažina jūsų gaunamą atlyginimą, ir 1,5 proc. dydžio papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto, apskaičiuojama nuo užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Į pensijų fondą pervedamos įmokos visą sutarties laikotarpį investuojamos, todėl, esant palankiai situacijai, galite uždirbti.
Jeigu norite padidinti kaupiamą sumą, II pakopos pensijai kaupti skirkite papildomas įmokas. Papildomos įmokos gali būti periodinės arba vienkartinės. Įmokos pervedamos tik už laikotarpius, kuriais gaunate apmokestinamųjų pajamų. Netekus darbo ar susirgus, įmokos gali būti sustabdytos 12 mėnesių, o naujos įmokos pradeda būti pervedamos vėl, kai grįšite į darbą.
Kaupiant pensiją svarbu žiūrėti į SEB interneto banką, kur matysite pervedas įmokas, sukauptas lėšas, pasirinkti papildomas įmokas ir stebėti pensijų fondų rezultatus. Kiekvienas II pakopos dalyvis turi savo kaupiamąją pensijų sąskaitą.
- Pasirinkti tinkamą fondų kombinaciją ir įmokų lygį.
- Nuolat stebėti investicijų grąžą ir galimus pokyčius.
- Naudotis valstybės skatinimo priemonėmis ir įmokų planavimu.
Privačių pensijų kaupimo planai Lietuvoje gali būti puiki priemonė užtikrinti geresnę senatvės finansinę ateitį, kai valstybės išmokos kartais gali nepakakti norimam gyvenimo lygiui. Svarbiausia - pradėti dabar, skatinti darbdavių indėlį ir pasirinkti tinkamiausią kaupimo modelį.
Islandija žiemą - įspūdingi ledynai, kriokliai, geizeriai ir uolos (4K). Pasakų ledo šalis.
Sudarius naują pensijų kaupimo sutartį arba esant automatiškai „Sodros“ įtrauktam į pensijų kaupimą, įmoką į Jūsų asmeninę II pakopos pensijų fondų sąskaitą sudarys dvi dalys: 3 proc. dydžio dalyvio įmoka, apskaičiuojama nuo Jūsų darbo užmokesčio. Šia dalimi mažinamas Jūsų gaunamas atlyginimas, 1,5 proc. dydžio papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto, apskaičiuojama nuo užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Į pensijų fondą pervedamos įmokos visą sutarties laikotarpį investuojamos, taigi, esant palankiai situacijai, Jūs turite galimybę uždirbti.
Taip pat skaitykite: Išsami Apsisprendimas reabilitacijos programos apžvalga
Laikui bėgant jūsų lėšos kaupiasi ir gali būti naudojamos siekiant įgyvendinti didesnes gyvenimo svajones. Įmokos pervedamos tik už laikotarpius, kuriais gaunate apmokestinamųjų pajamų, o netekus darbo ar susirgus, jų pertrauka gali būti pratęsta iki 12 mėnesių.
Pastaba: naudojamas tik tekstinis turinys, skaidantis su aiškiais atskaitos taškais ir be papildomų sekcijų.
tags: #apsisprendimas #del #pensijos