Aplinkosaugininkų socialinės iniciatyvos Lietuvoje ir pasaulyje

Aplinkosauginės ir socialinės iniciatyvos Lietuvoje tampa vis svarbesniu veiksniu sprendžiant aplinkos būklės blogėjimą, stiprinant bendruomenes ir didinant pilietinį dalyvavimą sprendimų priėmime. Šio teksto pagrindą sudaro Aplinkosaugos koalicijos ir kitų organizacijų vykdomi projektai bei įvairios vietos ir tarptautinės iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti pokyčius per advokaciją, komunikaciją, bendradarbiavimą ir švietimą.

Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas ir advokacija

Projekto tikslas - įgyvendinti „Aplinkosaugos koalicijos“ ilgalaikę strategiją ir įgalinti „Aplinkosaugos koalicijos“ nares dalyvauti viešosios politikos formavime. Projektu siekiama užtikrinti aktyvų nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus, atstovaujant aplinkosauginį viešąjį interesą, tokiu būdu siekiant teigiamų rezultatų visuomenei.

Keliami tokie projekto uždaviniai: Vykdyti sistemingą visuomenės interesų atstovavimą aplinkosaugos srityje, užtikrinant planingą ir kokybišką aplinkosaugos advokaciją bei politikos stebėseną. Skatinti pokyčiams per partnerystes ir ilgalaikį bendradarbiavimą.

Projekto veiklos: Projektas prasidės Aplinkosaugos koalicijos advokacijos ir stebėsenos strategijų peržiūra, atsižvelgiant į aktualijas, institucijų teisėkūros planus, narių organizacijų keliamas opias temas. Projekto metu bus inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas, kurio rezultatai yra svarbūs vertinant Lietuvos gyventojų nuomonę ir žinias apie visuomeninę aplinkosaugą.

Taip pat bus sudaromas metinis advokacijos planas, pagal jį aplinkosaugos koalicijos nariai vykdys advokacijos veiklas, bus parengti ir pateikti pasiūlymai kompetentingoms institucijoms. Projekto metu bus skiriamas reikšmingas dėmesys kompetencijų didinimimui, bus surengti aplinkosauginės komunikacijos ir dirbtinio intelekto panaudojimo kasdieniniame darbe mokymai Aplinkosaugos koalicijos bendruomenei.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Aplinkosaugos koalicija stiprins išorinę komunikaciją, bus leidžiamas naujienlaiškis, informacija teikiama interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, teikiama komentarų pavidalų žiniasklaidos atstovams. Bus aktyvinamas organizacijos dalyvavimas svarbiuose NVO ir aplinkosauginių organizacijų tinkluose - Nacionalinėje NVO koalicijoje (Lietuva) ir European Environmental Bureau (Europinis tinklas), stiprinami ir kuriami ryšiai su kitomis institucijomis.

Suplanuotos veiklos reikšmingai prisidės prie Aplinkosaugos koalicijos pagrindinių strateginių krypčių bei darys teigiamą poveikį aplinkos būklei Lietuvoje.

Pelkių atkūrimas ir klimato kaitos mažinimas

Hidrologinio režimo atkūrimas nusausintose pelkėse ir kituose durpynuose, tvarus jų naudojimas ir pelkininkystės vystymas - viena iš galimybių efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas iš žemdirbystei ir pramonei naudojamų durpžemių, taip prisidedant prie šalies įsipareigojimų įgyvendinimo klimato ir aplinkosaugos srityse.

Projekto tikslais yra orientuoti į skirtingų sektorių - žemės ūkio ir pramonės - ŠESD emisijų mažinimą: skatinti pelkių atkūrimą ir pelkininkystę žemės ūkyje naudojamuose durpiniuose dirvožemiuose Lietuvoje; mažinti durpių pramonės sukeliamas ŠESD emisijas, skatinant durpynų rekultivaciją, durpėms alternatyvių produktų paieškas ir naudojimą auginimo substratų receptūrose, didinant vartotojų sąmoningumą, pasirenkant klimatui neutralesnius auginimo substratus.

Aplinkosaugos koalicija projekte dalyvauja kaip partnerė. Projekto lyderis: Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas. Projekto metu parengta aplinkosauginė pozicija ir biuleteniais dalinamės ir čia.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Ilgalaikiai ir nuoseklūs stiprinimo projektai

Asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ ir jos narių telkimas ir stiprinimas - tęstinė veikla, vykdoma per keletą metų. Projektų tikslas - įgyvendinti „Aplinkosaugos koalicijos“ ilgalaikę strategiją bei sustiprinti jos narių bendruomeniškumą ir kompetencijas, kad galėtų efektyviau atstovauti aplinkosauginį viešąjį interesą ir įtakoti aplinkosauginius pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje.

Įgyvendinimo laikotarpiai ir finansavimas: 2022, 2023, 2024, 2025 ir 2026 metai - finansavimas svyruoja nuo ~59 871,24 EUR iki ~66 919,76 EUR, 61 375,4 EUR ir 60 983,68 EUR. Projektus remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (NVO fondas), Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir kiti finansavimo mechanizmai.

2022 metais buvo tęsiama aplinkosaugos politikos stebėsena ir parengta jau antroji Visuomeninė aplinkos būklės apžvalga. Apžvalgoje atnaujinti duomenys, apimta daugiau aplinkosaugos temų, pateikti ekspertų komentarai. 2022 m. gruodžio 12 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apžvalga pristatyta viešame renginyje „Aplinkos būklės visuomeninė apžvalga 2022“, kuriame gyvai dalyvavo ar transliaciją stebėjo daugiau nei 200 žmonių.

Metų pabaigoje sukurta ir speciali Aplinkos būklės rubrika svetainėje. Projekto metu vykdyta advokacija ir pateikti pasiūlymai įvairiomis temomis, tarp kurių dalyvavimas Nacionaliniame miškų susitarime, pozicija dėl Gamtos atkūrimo reglamento, pasiūlymai Nacionalinio vandenų srities plėtros plano 2022-2027 m. projektui ir pasiūlymai LR saugomų teritorijų įstatymo projektams.

Narių gebėjimų stiprinimas ir bendrakūros metodai

Narių gebėjimų ir bendradarbiavimo stiprinimas: surengtos intensyvios bendrakūros metodų dirbtuvės nariams; Dirbtuvių metu vyko bendrakūros metodų mokymai, kurių praktinės užduotys prisidėjo rengiant metinio stebėsenos renginio koncepciją.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Tarpdisciplininės NVO dirbtuvės kartu su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu ir Nacionaliniu švietimo NVO tinklu - tęstinė iniciatyva, kuria siekiama skirtingų sektorių NVO dialogo įgyvendinant darnaus vystymosi principus.

Aplinkosaugos advokacija žemės ūkio politikos formavime

Projektu siekiama sustiprinti pilietinės visuomenės vykdomą aplinkosaugos ir klimato advokaciją formuojant žemės ūkio politiką. Siekiama, kad vystant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą 2023 - 2027 m., būtų priimti aplinkai palankesni sprendimai.

Projekto metu buvo parengtas vienlapis, žemės ūkio plėtros strateginio plano vertinimai, ruošiami ir teikiami pasiūlymai, kurie pristatyti susitikimuose su sprendimų priėmėjais, sudalyvauta konsultacijose. Siekiama, kad būtų priimti aplinkai ir klimatui palankūs sprendimai, kurie užtikrintų palankias sąlygas ūkininkauti ateinančioms kartoms.

Lietuvoje nėra nei politinės valios, nei nuoseklaus visuomenės atstovavimo mineralinių trąšų naudojimo ir dirvožemio apsaugos klausimais. Dėl perteklinio šių trąšų naudojimo alinamas dirvožemis, didėja ŠESD išmetimai ir nitratų koncentracija Lietuvos vandenyse.

Silpnas visuomeninių interesų balsas trąšų ir dirvožemio politikos formavimo procesuose kelia grėsmę patiems ūkininkams ir jų verslo perspektyvoms. Dėl aplinkos būklės blogėjimo gali nukentėti maisto kokybė, o dėl to - vartotojai. Gyventojams, poilsiautojams, žvejams kaimuose atitenka ir kitos neigiamos pasekmės - užteršti vandenys, besikeičiantis klimatas.

Siekiant šio tikslo susisteminome esamas įvairių sričių ekspertų žinias ir suformavome poziciją darnaus tręšimo klausimais, kuri parengta ir pristatyta sprendimų priėmėjams, dalyvaujantiems nacionalinės svarbos sprendimų priėmimo procesuose, jos pagrindu buvo ir bus teikiami pasiūlymai. Taip pat pozicija pristatyta ūkininkams ir kitoms tikslinėms grupėms regionuose.

Bendruomeninės ir jaunimo iniciatyvos

Socialinės iniciatyvos - tai piliečių ar grupių veikla, siekianti spręsti konkrečias socialines problemas arba gerinti tam tikras visuomenės gyvenimo sritis. Tai gali būti bet kokia veikla, pradedant aplinkosaugos projektais ir baigiant pagalbos teikimu pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

Bendruomenės, kurios vienijasi bendrai veiklai, gali ne tik spręsti konkrečius savo aplinkos klausimus, bet ir kurti stipresnius socialinius ryšius. Tokia veikla ne tik padeda sukurti palankesnę aplinką, bet ir stiprina pilietiškumą, skatina socialinį solidarumą ir įtraukia žmones į sprendimų priėmimą.

Sėkmingų socialinių iniciatyvų pavyzdžiai Lietuvoje: „Darom“ - kasmetinė aplinkos tvarkymo akcija, kurią pradėjo savanoriai, o dabar įtraukia tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje. Tai puikus pavyzdys, kaip nedidelė grupė gali sukurti didelį poveikį, įtraukdama įvairius visuomenės sluoksnius.

Kitas pavyzdys - socialinis verslumas, kai vietos verslininkai bendradarbiauja su bendruomenėmis, kurdami sprendimus, kurie ne tik uždirba pelną, bet ir sprendžia socialines problemas. Pavyzdžiui, socialinės kavines, kuriose dirba žmonės su negalia, suteikia jiems ne tik darbo vietas, bet ir galimybę integruotis į visuomenę.

Jaunimo įsitraukimas

Socialinės iniciatyvos, skirtos jaunimo įsitraukimui, siekia suteikti jaunimui galimybes vystytis, išreikšti save ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai pasiekiama organizuojant diskusijas, seminarus, kūrybines dirbtuves ir savanorišką veiklą.

Jaunimo dalyvavimas skatina kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Tokios iniciatyvos gali būti įvairios: nuo savanorystės programų, jaunimo centrų veiklos, iki projektų, skirtų socialinės integracijos skatinimui. Jaunimas gali prisidėti dalyvaudamas diskusijose ir forumuose, organizuojant seminarus, mokymus ir skelbiant savo idėjas per socialines medijas.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir Europos projektai

Daugelis Lietuvos nevyriausybinių organizacijų dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir programose, tokiuose kaip Erasmus+, Grundtvig ar EUROPE DIRECT. Šios iniciatyvos skatina žinių mainus, gerąją praktiką ir tarptautinio tinklaveikos plėtrą.

Asociacija „Iniciatyvų tinklas“ įgyvendina Europos Sąjungos Erasmus+ programos finansuojamą projektą „Kompleksinė pasikeitusio funkcinio pajėgumo darbuotojų reintegracija į aktyvų gyvenimą“; kartu su partneriais iš kitų ES šalių įgyvendinami projektai, skirti mokymui ir asmenų įgalinimui. NIPC administravo EUROPE DIRECT Klaipėdoje ir Marijampolėje, kurie kartu su dar 8 EUROPE DIRECT centrais priklauso ~500 tinklui visoje ES.

Aktyvios įtraukties politika ir socialinės paslaugos

Aktyvios įtraukties (AĮ) politika siejama su socialinės įtraukties ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimu. EK rekomenduose nurodytos trys pagrindinės AĮ strategijos kryptys: tinkama finansinė parama; įtrauki darbo rinka; galimybė naudotis kokybiškomis paslaugomis.

Įgyvendinant šią strategiją ypatinga svarba tenka aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms ir socialinėms paslaugoms, įskaitant sveikatos priežiūrą, ilgalaikę priežiūrą ir vaiko priežiūros paslaugas. Be tinkamų aktyvinimo paslaugų, didesnė dalis socialinės paramos gavėjų gali prarasti priėjimą prie darbo rinkos ir sudaryti atskirą atstumtųjų socialinį pogrupį.

Verslo parama ir socialinė atsakomybė

Verslas Lietuvoje taip pat dalyvauja socialinėse ir aplinkosauginėse iniciatyvose. Pvz., įmonė ŽALVARIS skatina ir remia aplinkosaugines ir socialines iniciatyvas, puoselėja ilgalaikes partnerystes su visuomeniniais partneriais, remia jaunuolių robotikos komandą, prisideda prie nuteistųjų įdarbinimo projektų bei remia labdaros organizacijas ir paramos iniciatyvas.

Pavyzdžiui, ŽALVARIS per organizaciją Blue / Yellow for Ukraine suteikė 25 000 eurų paramą Ukrainai remti; remiamos emocinės ir psichologinės pagalbos organizacijos „Vaikų linija“ ir „Sidabrinė linija“; teikiama parama Mamų unijai ir kt.

Veiklos skaidrumas, atskaitomybė ir viešinimas

Sustiprintas finansinis organizacijų tvarumas, ugdant gebėjimus pritraukti neprojektines lėšas. Įgyvendintos papildomos priemonės atskaitomybei ir viešumui užtikrinti. Projekto metu buvo vykdomi viešinimo renginiai: 2023 m. vasario 7 d. įvyko viešas projekto pristatymas; 2022 m. vyko viešas „Aplinkos būklės visuomeninė apžvalga 2022“ pristatymas.

Lentelė. Pagrindiniai Aplinkosaugos koalicijos projektai (santrauka)

Metai Projekto pavadinimas Laikotarpis Skirtas finansavimas (EUR) Rėmėjai / partneriai
2022 Asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ telkimas ir stiprinimas 2022-04-05 - 2022-12-31 59 871,24 Soc. apsaugos ir darbo ministerija
2023 Asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ telkimas ir stiprinimas 2023-01-01 - 2023-12-31 64 954,38 Soc. apsaugos ir darbo ministerija
2024 Asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ ir jos narių telkimas 2024-01-01 - 2024-12-31 66 919,76 Soc. apsaugos ir darbo ministerija
2025 Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas 2025-01-01 - 2025-12-31 61 375,4 NVO fondas
2026 Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas 2026-01-01 - 2026-12-31 60 983,68 Soc. apsaugos ir darbo ministerija (NVO fondas)
2023-2025 Pelkių atkūrimo skatinimas 2023-09-08 - 2025-09-08 85 856,43 (iš jų Aplinkosaugos koalicijai 7 200) Klimato kaitos programos lėšos, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas

Kokius pamokymus ir praktikas galima pritaikyti?

  1. Pradedant iniciatyvą, įvertinkite bendruomenės poreikius ir pasirinkite prioritetines temas.
  2. Sutelkti partnerius - NVO, verslą, savivaldybes ir tarptautinius tinklus - padeda išplėsti poveikį ir gauti reikalingus išteklius.
  3. Planuoti advokaciją sistemingai: metiniai advokacijos planai, stebėsena ir viešinimas užtikrina nuoseklumą.
  4. Investuoti į kompetencijų kėlimą (komunikacija, duomenų analizė, dirbtinio intelekto panaudojimas) - tai didina organizacijų efektyvumą.
  5. Viešinimas ir skaidrumas - renginių transliacijos, apžvalgų skelbimas ir ataskaitos didina visuomenės pasitikėjimą.

Apibendrinant, aplinkosaugininkų socialinės iniciatyvos Lietuvoje remiasi tęstiniais stiprinimo projektais, advokacija, viešina rezultatus ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą. Tokios iniciatyvos ne tik gerina aplinkos būklę, bet ir stiprina bendruomenes, didina pilietinį dalyvavimą bei prisideda prie klimato kaitos mažinimo ir darnios plėtros tikslų įgyvendinimo.

tags: #aplinkosaugininku #socialines #iniciatyvos