Slaugos profesija yra viena iš svarbiausių sveikatos priežiūros sistemoje. Slaugytojo veikla neapsiriboja vien tik medicinine pacientų priežiūra. Slaugytojas turi būti ir socialinis darbuotojas, ir psichologas, ir pedagogas. Tai žmogus, kuris geba ne tik atlikti medicinines procedūras, bet ir suprasti paciento emocinę būklę, suteikti jam psichologinę pagalbą ir palaikymą.
Kasdienio darbo pobūdis ir užduotys
Bendrosios praktikos slaugytojos / slaugytojos darbo pobūdis priklauso nuo įgytos specializacijos. Slaugytojo darbas įvairiapusiškas, jis neapsiriboja vien tik ligonio slauga siauraja prasme. Slaugytojui tenka ne tik vykdyti gydytojo pavestas užduotis. Slaugytojas turi išmanyti ir gebėti naudoti medicinos instrumentus ir aparatūrą, atlikti medicininius tyrimus, gydomąsias procedūras, laikytis ir mokinti sveikos gyvensenos principų bei pildyti įvairius medicininius dokumentus.
Kasdieniniame slaugytojos darbe tenka susidurti su įvairiomis situacijomis, kuriose reikia gebėti priimti tinkamus sprendimus remiantis savo žiniomis bei patirtimi. Slaugytojas turi būti pasirengęs dirbti įvairiuose skirtinguose padaliniuose: operacinėje, reanimacijoje, terapiniame ar procedūriniame skyriuje, kartu su gydytoju specialistu ar net savarankiškai teikti paslaugas pacientų namuose.
Reikalavimai, asmeninės savybės ir kompetencijos
Slaugytojo darbas reikalauja ne tik žinių ir išmanymo, bet ir atitinkamų asmeninių savybių, tokių kaip: emocinis stabilumas, kantrybė, atjauta - kurios būtinos tinkamai vykdyti savo pareigas. Šiame darbe labai svarbūs komunikavimo, bendradarbiavimo gebėjimai. Atsakingas požiūris, greita orientacija ir pasitikėjimas savimi taip pat būtinos slaugotojo savybės.
Rita Stankevičienė, ilgametę slaugytojos darbo patirtį turinti specialistė, teigia, kad šalia kvalifikacijos ir specialių įgūdžių slaugytojui yra būtinos tokios savybės kaip kantrybė, gerumas, švelnumas ir atjauta. Ji pabrėžia, kad slaugytojo misija - nuoširdžiai stengtis padėti pacientams atstatyti jų sveikatą, o jei tai neįmanoma, palengvinti gyvenimo pabaigą, suteikiant kuo daugiau gerų emocijų ir mažiau skausmo.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Žinoma slaugė V. Monkutė yra pasakiusi: „Sesuo yra ligonio draugas. Nepalikite silpno ligonio vieno. Paimkite už rankos, paglostykite. Ateikite su vilties pilnu veidu, gerom akim. Kol dūšia kūne, tol viltis pas Dievą. Kada baigiasi daktaro platus kelias, lieka seselės siauras takelis“.
Svarbiausios slaugytojo savybės
- Kantrybė
- Gerumas
- Švelnumas
- Atjauta
- Atsidavimas
- Atidumas
- Komunikabilumas
- Bendradarbiavimo gebėjimai
- Atsakingumas
- Greita orientacija
- Pasitikėjimas savimi
Kvalifikacijos kėlimas ir technologijų įtaka
Slaugytojos, kaip ir gydytojai, privalo kasmet kelti kvalifikaciją - dalyvauti seminaruose, mokymuose, nes tik taip išsaugo darbo licenciją. Slaugytojai turi gerai išmanyti naujausias technologijas, sugebėti naudotis naujausia medicinos įranga, kompiuteriu, nes pacientų stebėjimas kai kuriuose skyriuose yra kompiuterizuotas.
VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Slaugos katedros dėstytojas Marius Čiurlionis teigia, kad reikia didinti kontaktinių valandų skaičių, jeigu iš tiesų siekiame ugdyti slaugytojų kompetenciją. Anot M. Čiurlionio, slaugytojo profesijos prestižo didinimas vis dar kelia iššūkių: „Pirmas dalykas, kurį turime padaryti - vykdyti informacinę kampaniją, skirtą sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams ir visuomenei apskritai. Čia reikalingas didesnis sveikatos politikos formuotojų įsitraukimas. Turime ugdyti slaugytojų kompetencijas, susijusias ne tik su tiesiogiai atliekamu darbu, bet ir su profesine elgsena, t. y. bendravimo ir socialiniais įgūdžiais, paciento poreikių pažinimu, empatija. Taip pat turime peržiūrėti reikalavimus profesinei kvalifikacijai tobulinti. Jeigu iš tiesų siekiame ugdyti slaugytojų kompetenciją, reikia didinti kontaktinių valandų skaičių. Nuotolinis mokymas turėtų sudaryti ne daugiau nei 10 proc., o akademinės valandos - ne mažiau nei 50 proc.“
DEDIKUOTA ČIURLIONIUI: pokalbis su Anželika Cholina
Karjeros galimybės ir specializacijos
Baigęs slaugos studijas, žmogus gali rinktis norimą karjeros kelią: likti klinikiniame darbe, rinktis akademinę karjerą, būti administratoriumi ar net mokslininku. Slaugytojai yra savarankiški komandos nariai, perimantys vis daugiau funkcijų. Tiesa, daugiausia pirminės sveikatos priežiūros srityje.
Taip pat galima dirbti operacinėje, reanimacijoje, terapiniame ar procedūriniame skyriuje, darbuotis kartu su gydytoju specialistu ar net savarankiškai teikti paslaugas pacientų namuose. V. Vainauskaitė yra pasirinkusi slaugos paslaugas teikti pacientų namuose. Jos pacientai - dažniausiai senyvo amžiaus žmonės arba asmenys, sergantys nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Studijos ir praktika
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos studijų programos aprašymas: Bakalauro studijų metai praėjo puikiai, įgijau pakankamai tiek praktinių, tiek teorinių žinių. Paskutiniais bakalauro metais turėjau galimybę atlikti praktiką Sveikatos apsaugos ministerijoje, taip pat turėjau praktikos Santaros klinikose. Vieną iš praktikų atlikau ir savo gimtajame mieste - Šiauliuose. Ten turėjau galimybę išbandyti save chirurginėje slaugoje. Labai džiugu, kad universitetas skatina savo studentus įgyti įvairiapusės praktikos.
V. Vainauskaitė norėtų paneigti mitą, kad 50 proc. slaugos studijų programos Vilniaus universitete sudaro profesinė praktika. „Mano studijų laida buvo pirmoji šios naujos programos laida.“
Slaugos situacija Lietuvoje: iššūkiai ir problemos
Slaugytojos darbas ne iš lengvųjų, tiek fiziškai tiek ir psichiškai. Anot Vilitos, žmogus, svajojantis apie šią profesiją, turėtų būti ne tik rūpestingas, itin kantrus, empatiškas, užjaučiantis, bet ir stipraus charakterio: „Šiame darbe labai dažnai tenka susidurti su pacientų būklės blogėjimu, kartais ir mirtimi. Tai - emociškai sunku.“
Maži darbo užmokesčiai, dideli darbo krūviai ir didėjanti emigracija - pagrindinės Lietuvos slaugytojus slegiančios problemos. Dėl nepakankamo finansavimo trūksta slaugos priemonių, be to, juntamas didelis darbuotojų trūkumas, nes nemažai slaugytojų išvažiavo dirbti į užsienį. Nemažai slaugytojų išvyksta dirbti į užsienį. Populiariausios slaugytojų emigravimo kryptys: Vokietija ir Norvegija.
Slaugytoja Rita, padirbėjusi Ispanijoje ir Vokietijoje, pastebi skirtumus: „Visur slaugytojo darbas reikalauja atsidavimo, atidumo ir geros širdies. Tik, deja, slaugos paslaugų kokybę nemažai lemia ir ligoninių materialinis aprūpinimas. Dėl nepakankamo finansavimo mums dar trūksta slaugos priemonių. Be to, juntame didelį darbuotojų trūkumą, nes nemažai slaugytojų išvažiavo dirbti į užsienį. Aš ilgai ten neišbuvau. Nors viliojo geros darbo sąlygos, didelis atlyginimas, namo grąžino tėvynės ir šeimos ilgesys“.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
| Problema | Padarinys |
|---|---|
| Mažas finansavimas | Trūksta slaugos priemonių, ribotos darbo sąlygos |
| Didelis darbo krūvis | Mažesnė priežiūros kokybė pacientui, perdegimas |
| Emigracija | Personalo trūkumas, didesnės apkrovos likusiems darbuotojams |
Slaugos ligoninės ir bendravimas su artimaisiais
Sakykim, Vokietijos slaugos ligoninėse vienas slaugytojas prižiūri 4-5 pacientus, o pas mus - iki 25. Akivaizdu, kad mūsų slaugytojai, nors ir labai norėdami daugiau laiko skirti kiekvienam pacientui, dažnai tiesiog nespėja to padaryti. Lietuvos slaugos ligoninėse slaugytojams labai padeda slaugytojų padėjėjai. Be jų būtų sunku užtikrinti pacientų asmens higienos poreikius, maitinimą, palaikyti švarą, išvežti į kiemą, pabendrauti.
Vilkpėdės slaugos ligoninės direktorės Inos Čebotariovos teigimu, labai svarbus bendravimas su artimaisiais. „Kartu galima padaryti daugiau - galime vieni kitiems padėt. Artimieji gali pasidalinti savo nerimu, lūkesčiais, kartais suteikti ir tiesioginę pagalbą - pamaitinti, pasivaikščioti, pabendrauti. Slaugos personalas gali pasidalinti savo įgūdžiais, padrąsinimais, pastebėjimais, pamokymais, kaip teisingai paversti, pasodinti, prižiūrėti ligoniuką parsivežus į namus. Galime padėti pacientui ir vieni kitiems dirbdami komandoje“.
Jadvyga, paciento artimoji, pasakoja: „Man pačiai sunku ją prižiūrėti namuose, nes pati turiu sveikatos problemų, nesu pajėgi ją vartyti, kilnoti, kitaip aptarnauti. Vilkpėdės ligoninėje gauname kokybiškas medicinines paslaugas ir tikrai nuoširdų rūpestį, kas ne mažiau svarbu.“
Iššūkiai, istorinė perspektyva ir ateities kryptys
Slaugos atsiradimą skatino poreikis rūpintis silpnesniais, bejėgiais, kenčiančiais, sergančiais šeimos nariais. Viduramžių laikotarpiu slaugos profesijai didelę įtaką davė krikščionybė. 19 a. atgimė teigiamas požiūris į slaugą. Didžiausią įtaką šiuolaikinei slaugai atsirasti turėjo įžymi slaugytoja F. Nightingale. Ji Krymo kare organizavo gailestingųjų seserų būrį ir dalyvavo fronte.
20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo greitas sveikatos priežiūros ir slaugos mokymo progresas. Pasaulio sveikatos organizacija kelia slaugytojams reikalavimą įgyti kompetenciją dešimtyje sričių: kritinio mąstymo, bendravimo, technologijų panaudojimo, žmoniškųjų vertybių, etiško mąstymo, globalios sveikatos priežiūros politikos, organizavimo ir finansavimo, sveikatos priežiūros apimties koordinavimo, sveikatos pagalbos vystymo ir plėtojimo, profesinio tobulėjimo.
VU Medicinos fakulteto dėstytojo M. Čiurlionio teigimu, sparčiai keičiasi ir politikos formuotojų požiūris į slaugytojo profesiją: „Mažėjant slaugytojų, dedamos pastangos, kad žmonės būtų skatinami rinktis šią profesiją. Dėstytojo teigimu, slaugytojo profesijos prestižo didinimas vis dar kelia iššūkių: „Pirmas dalykas, kurį turime padaryti - vykdyti informacinę kampaniją, skirtą sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams ir visuomenei apskritai.“
Mitai ir tikrovė
Ne paslaptis, kad visuomenėje pasitaiko mitų apie slaugos ligonines. Gaila, bet dar vis pasitaiko, kai ligonių artimieji yra paveikti įvairių neigiamų mitų apie slaugos ligonines. Ne kartą teko girdėti, kad savo mama ar tėtį į slaugos ligoninę ketinantį vežti žmogų aplinkiniai įtikinėja, kad tai reiškia savo artimąjį pasmerkti mirčiai. Nenorėčiau sutikti su tokia nuomone. Tiesiog didžioji dalis slaugos ligoninių pacientų seni, ligoti, neretai ir nepagydomai sergantys, todėl netekčių tikrai nepavyksta išvengti. Tačiau ir tokiems pacientams stengiamės palengvinti gyvenimo pabaigą ir šiam tikslui dirba didelė komanda: gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, psichologai, kiti specialistai.
Motyvacija rinktis slaugos profesiją
Slaugytoja pasirinko šią profesiją ne todėl, kad negalėjo niekur kitur įstoti, o dėl to, kad ši profesija trokštama dėl galimybės panaudojant profesines žinias tarnauti žmogui. Slaugos profesija yra neatsiejama nuo rūpinimosi silpnesniais, sergančiais ir kenčiančiais žmonėmis. Ši profesija reikalauja ne tik medicininių žinių, bet ir ypatingų asmeninių savybių.
STRATA prognozė rodo, kad slaugytojų poreikis išliks, o slaugytojai turės vis daugiau atsakomybės ir savarankiškų funkcijų. Slaugytojai yra svarbi komandos dalis, kuri turi ne tik praktinių įgūdžių, bet ir gebėjimo bendrauti su pacientais ir jų artimaisiais, suteikti emocinę paramą ir organizuoti priežiūros veiklas.
tags: #apie #slaugytojo #profesija #pasakoja