Įvairių tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvių fizinio aktyvumo situacija nėra gera - sportui ir aktyviam laisvalaikiui žmonės skiria per mažai dėmesio bei laiko. Lietuvoje neįgalieji sudaro apie 8 % visos šalies populiacijos, t.y. 250,00 tūkst. gyventojų. Remiantis ilgalaike LŽNS patirtimi, vykdant įvairius projektus, galima teigti, kad judėjimo negalią turinčių asmenų (apie 60 tūkst. šalies gyventojų) fizinis aktyvumas yra labai mažas. Pagrindinės to priežastys - nepritaikyta aplinka, tinkamo sporto inventoriaus bei metodikų trūkumas, sudėtingas nuvykimas iki sporto salės ar jų nebuvimas, nemokėjimas savarankiškai apsitarnauti (apsirengti, naudotis kompensacine technika ir pan.) bei finansinės problemos.
Dažnu atveju neįgalieji labiau mėgsta suorganizuotas treniruotes, stovyklas ir kt. Projekto „Sporto renginių organizavimas žmonėms su judėjimo negalia“, Nr. SRF-SRO-2019-1-0191 įgyvendinimo laikotarpis: 2019-07-01 - 2022-11-15. Bendra projekto trukmė 41 mėn. Projekas finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis. Bendra projekto išlaidų suma - 69508 tūkst. eurų. Fondo lėšomis apmokama 64543 tūkst.
Stovykla bus organizuojama Landšafto terapijos ir rekreacijos centre Monciškėse, Klaipėdos raj. arba kitoje žmonėms su negalia pritaikytoje vietoje. 5 d. stovykla skirta asmenims, turintiems judėjimo negalias. Stovyklos dalyviai bus supažindinami su šiaurietiško ėjimo nauda žmonėms su negalia, dalyviams bus pritaikomos lazdos ir parengiami vežimėliai. Po stovyklos pagerės žmonių su negalia fizinė sveikata, jie sustiprės fiziškai. Tinkamai įvaldyta Šiaurietiško ėjimo technika duoda maksimalią naudą sveikatai. Šiaurietiškas ėjimas - ne tik raumenis sutvirtinantis ir sąnarius pramankštinantis užsiėmimas, bet ir širdies darbą gerinanti mankšta.
Stovykloje dalyvaus žmonės su negalia iš visos Lietuvos. Dalyviai, neturintys šiaurietiško ėjimo lazdų, bus aprūpinti lazdomis. Sportinės savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklos veiklos ir taikomos metodikos bus orientuotos žmonių su negalia motyvavimui gyventi sportiškai aktyvų ir kiek įmanoma savarankišką gyvenimą, o kad tai būtų įmanoma - būtina perprasti sportinio aktyvumo teikiamą naudą ir galimybes. Dienos eigoje, kiekvienas dalyvis dalyvaus 4 treniruotėse (bočia, stalo tenisas, vežimėlio valdymas, slalomų važiavimas, darbas su svarmenimis, krepšinis ar jo imitavimas, šachmatai ir pan.).
Stovykloje dalyvaus žmonės su judėjimo negalia iš visos Lietuvos, viso 20 žmonių: 12 dalyvių (neįgaliųjų), 4 savanoriai ir 4 instruktoriai. Stovykla bus organizuojama Landšafto terapijos ir rekreacijos centre Monciškėse, Klaipėdos raj. Dalyvavimas didžiausiame Baltijos šalyse dviračių renginyje - Vilniaus „Velomaratone“. Dalyviai - aukštesnio savarankiškumo lygio, kurie geba važiuoti neįgaliųjų vežimėliais su specialiais priedais - varytuvais. Vieta - Vilnius. 10 asmenų, judančių neįgaliųjų vežimėliais, ir 5 savanoriai, važiuojantys dviračiais, įveikia pasirinktą velomaratono distanciją - 10, 20 ar 30 kilometrų. Neįgaliųjų įtrauktis - tik praturtina tokius renginius.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Renginio metu betarpiškai bendraujant su kitais dalyviais, skleidžiama lygiateisiško dalyvavimo, bendro tikslo siekimo idėja. Dalyviai su negalia savo pavyzdžiu paskatina žmones su negalia aktyviau įsitraukti į sportinę veiklą. Didesnio sportinio pasirengimo, savarankiškumo ir ištvermės reikalaujantis renginys - „Baltijos kelias“. Žmonės su negalia, kartu su tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyviais bei dviratininkais per 3 dienas įveikia daugiau kaip 600 km. Dalyvauja 10 žmonių su negalia ir 5 savanoriai. „Baltijos kelias“ didelei daliai šalies žmonių primena labai svarbų istorinį įvykį, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d. rankomis susikibo 2,5 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, tokiu būdu simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir išreikšdami norą būti laisvais bei nepriklausomais.
1990-ųjų metų kontekste planuojama integruoti daugiau socialinių užimtumo formų į institucijų veiklą. Patirtis rodo, kad didžiausia problema - finansų trūkumas, kuris riboja personalo įvairovę ir patalpų plėtrą. Taip pat svarbu atsižvelgti į individualius klientų poreikius, motyvaciją ir galimybes rinktis veiklas, kurios teiktų didžiausią naudą.
Įvairios veiklos laisvalaikio užimtumui aptartos žemiau, pritaikytos žmonėms su negalia: užduočių atlikimo veikla (maisto gaminimas, dirbtuvės, sodininkystė), socialinė veikla (amatai, fotografija, rankdarbiai, kai kurie žaidimai), bendravimo ir dalijimosi veikla (grupinės diskusijos, dramos terapija, žaidimai vaidmenimis). Taip pat aptariama psichoterapinė veikla (psichodrama) ir jos galimybės tyrinėti jausmus bei tarpusavio ryšius. Toliau pateiksime sugrupuotas galimas laisvalaikio užimtumo formas bei apžvelgsime jų ypatumus.
Veiklos grupės ir jų ypatumai
- Užduočių atlikimo veikla - tikslas pagerinti kasdienio gyvenimo, darbo ir užduočių atlikimo gebėjimus. Naudojamos veiklos: maisto gaminimas, įvairios dirbtuvės, sodininkystė ir pan.
- Socialinė veikla - suteikti pasitenkinimą ir lavinti laisvalaikio praleidimo gebėjimus. Amatai, nuo tradicinio krepšių pynimo iki fotografijos, tinka įvairaus amžiaus ir gebėjimų asmenims. Nauda - įvairovė įgūdžių ir socialinė sąveika.
- Bendravimo ir dalijimosi veikla - grupinė užimtumo terapija, skatinanti patirties dalijimąsi, paramą ir padrąsinimą. Dramos terapija įtraukia vaidmenų žaidimus ir komunikacinius pratimus.
- Psichoterapinė veikla - paremta psichodinamine teorija, nukreipta į jausmų reiškimą bei analizes. Psichodrama suteikia galimybę tyrinėti tarpusavio ryšius ir pasąmoninius poreikius.
Svarbu užtikrinti, kad laisvalaikio organizatoriai turėtų atitinkamą gebėjimų lygį parinkti tinkamas veiklas bei jas suorganizuoti ar pravesti, jeigu užsiėmimus veda tiesiogiai pats. Praktinių galimybių įvertinimas apima tai, kokia veikla būtų sėkmingiausia ir naudingiausia žmogui panaudojant turimus išteklius. Riboti ištekliai gali būti kliūtis kai kurioms veikloms, bet tuo pat metu gali būti ir kūrybiškumo šaltinis, skatindamas naujų idėjų paiešką.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
tags: #apie #neigaliuju #laisvalaikis