Daug išminties tėvams apie vaikų auginimą, tėvystę ir motinystę. Mokysimės kaip bendrauti su vaikais, kaip padėti jiems tapti laimingais. Seminaras skirtas pažinti ir suprasti vaikų prigimtį ir parodyti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Aš čia pateiksiu prigimtinius temperamento tipus.
Šiandien dienos tema yra vaikų raidos etapai ir įtaka tų mūsų veiksmų kiekvienam etape. Kaip seksis vaikams, kaip jiems užaugus seksis, kaip seksis vaikystėje?
Dažnai mamos pergyvena, kad vaiką auginti gali būti neįveikiama užduotis. Įvairiais klausimais iš įvairių žmonių randame skirtingus patarimus ir kartais nežinome kokiu keliu eiti. Jūs žinote kur kas daugiau, negu patiems atrodo. Greitai jums gims kūdikis. Gal būt, jis jau gimęs....
Prieštaringa Pažiūra Į Nėštumą
Visų pripažintas toks paveikslas idealios moters, kuri nepaprastai džiaugiasi, sužinojusi, kad taps motina. Jos nėštumas praeina, svajojant apie būsimą kūdikį. O kai kūdikis išvysta pasaulį, ji lengvai ir su džiaugsmu imasi motinystės.
Gal būt, iš pradžių, gimus kūdikiui, ne kartą beviltiškai nusiminsite ir atsiras pogimdyvinė depresija. Taip labai dažnai būna, ypač gimus pirmam vaikui. Jums neretai nusvirs rankos ir tiesiog atsisėsite Ir pravirksite. Arba jus gali kankinti baimė.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Kaip neprarasti pusiausvyros? Ypač jautriai širdį paliečia, kai tokius „netinkamus“ jausmus sukelia vaikai. Dėl jų labai stengiamės ir nerimaujame, praleidžiame kartu itin daug laiko, kartais - ištisas paras, savaites ar net metus turėdamos tik labai ribotas galimybes fiziškai pasitraukti. Taigi mamos ir vaiko ryšys labai stiprus ir jautrus.
Kad nepasijustumėte bloga mama ir išlaikytumėte sveiką santykį, vertėtų paanalizuoti pasikartojančias situacijas, kurios sukelia stipriausius nemalonius jausmus. Vaikai - kaip geri psichoterapeutai. Jie tobulai jaučia, koks elgesys ves iš proto būtent jų mamą. Ne, tyčia paprastai jie to nedaro. Tiesiog, kaip ir visi, nori būti pastebėti, mylimi.
Kartais situacijos būna tokios painios, mūsų jausmai tokie stiprūs, kad verta paieškoti žvilgsnio iš šalies. Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite - vyru, mama, drauge. Gal to ir pakaks. Visgi jei jaučiate, kad jūsų emocinė reakcija pernelyg stipri, o kartais net neadekvati ją sukėlusiai situacijai, kreipkitės į specialistus, pasitarkite su psichologu, psichoterapeutu. Jūs turite turėti palydovą gerą. Tai gali būti psichoterapeutas.
Itin svarbu bent kelioms minutėms stabtelėti pajutus, kad atsėlina prasta nuotaika ar slogios mintys. Pagalvokite, ko šiuo metu norisi ir kas iš to norų sąrašo prieinama. Negalite išeiti iš namų, bet gal galite paskambinti draugei?
Mamų darbas, nors neretai nepelnytai nuvertinamas, apima daug įvairių veiklų: tvarkymąsi, gaminimą, vaikų priežiūrą, kitus namų reikalus, dažnai prisideda ir darbas pagal specialybę. Akivaizdu, kad, turint tiek užduočių, nusistatyti prioritetus būtina. Gal šiandien geriau ilgiau pažaisti su išsiilgusiais vaikais, o vietoj trijų patiekalų pietų visiems tiktų koldūnai?
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Tačiau ilsėtis reikia apgalvotai, antraip galite nesulaukti norimo rezultato. Pavyzdžiui, suguldžius vaikus pietų miego, labiausiai norisi tik vieno - pailsėti. Prasmengu ant sofos su planšete, o vaikams atsibudus jaučiuosi tik dar labiau pavargusi nuo atsitiktinių skaitinių. Nereta moteris puola „ilsėtis“ be saiko valgydama saldumynus ar kitokį maistą, kurio šiaip jau nesirinktų. Paskui tenka tvarkytis ne tik su apėmusiu kaltės jausmu, bet ir su antsvoriu.
Daug geriau jaučiuosi, jei apgalvoju ir sąmoningai pasirenku, kaip atitrūksiu nuo buities, atsipalaiduosiu: gal pamiegosiu, pasivaikščiosiu ar paskaitysiu knygą.
Atkreipkite dėmesį, kaip susijęs aplinkos tvarkymas ir psichologinė švara. Dažnai negalėdamos suvaldyti įtampos ir emocijų puolame blizginti namų. O kai jaučiamės ramios, daug paprasčiau reaguojame į netvarką, nesikremtame dėl ne vietoj numestų daiktų. Išnaudokite tai! Pajutusi, kad kyla poreikis viską kontroliuoti ir dar kiečiau suimti į nagą vaikus ir vyrą, verčiau iškuopkite namus. Tvarka padės šiek tiek susigulėti mintims ir aprimti emocijoms.
Psichologės Jelenos patarimai:
- Tik gebėdama pasirūpinti savimi, gali pasirūpinti kitais.
- Sveiko egoizmo turinti moteris nelaukia, kol kas nors pasiūlys pagalbą, bet ir pati sukuria progų jai padėti.
- Pasistenkite, kad poilsio neapkartintų mintis, jog su vaiku likusi močiutė padarys ką nors ne pagal jus.
- Pirmiausia - fiziniai poreikiai. Jei esate neišsimiegojusi, prigulkite pietų su vaiku.
- Jausdama, kad pasidariau be priežasties irzli, tiesiog atsigeriu vandens.
- Planuokite dieną. Nuspręskite, ką šiandien atlikti būtina, o kas gali palaukti.
Depresijos gydymas. Mokslu grįsti, naujausi depresijos gydymo būdai
Nors, rodos, visą dieną netenka nė prisėsti, tai neatstoja sporto, tik vargina. Puiku, jei lankote baseiną, šokius ar kitaip sportuojate, bet ir paprasčiausias pasivaikščiojimas (ne trypčiojimas su vaikais iš vieno kiemo kampo į kitą) pailsina protą ir kūną. Nepamirškite pomėgių. Ar tikrai, gimus vaikams, nustojote mėgti kiną? Ar ant spintelės prie jūsų lovos dar įmanoma rasti knygų, nesusijusių nei su vaikais, nei su jūsų profesija?
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Neapleiskite santykių su vyru. Kartais per visus rūpesčius tai tikrai nelengva, bet pati juk nenorėtumėte pasijusti vien pagalbine priemone vaikams auginti? Neišsimiegojai, bet vis tiek nusišypsai prisiminusi romantiškesnę akimirką dviese. Galiausiai - iš kur gi tie vaikai? Ar dabartinis gyvenimas nėra tai, apie ką kadaise labai svajojai? Būti su šiuo vyru ir kartu auginti vaikus?
Visoms mamoms patarčiau neužsidaryti tarp keturių sienų, turėti džiaugsmo teikiančią veiklą. Bet tikrai nebūtina pulti dirbti, galima rasti smagią veiklą kartu su vaiku, miestuose jų pasiūla tikrai nemaža.
Šis emocinis indėlis grįžta su kaupu, susidaro teigiamas ratas: gavęs gerų emocijų vaikas ramesnis, o tuomet ramesnė, nepervargusi ir mama. Kartais, žinoma, mamoms reikia pabūti ir vienoms, jei gali, išlėkti pasigražinti, pasilepinti.
Vis dar per dažnai mamos pasirenka su niekuo apie tai nekalbėti, nes baiminasi būti nuteistos, palaikytos nepakankamai geromis. Kartais jos nerimauja net ir dėl pačių artimiausių žmonių reakcijų. Apie motinystės ir tėvystės virsmus, apie tai, kodėl lengvėjančioje buityje nusėda vis sunkesnės emocijos ir kodėl tėvams reikia saugios erdvės bei palaikymo, kalbamės su edukacinio portalo tėvams Mylu.lt kūrėjomis Dovile Šafranauske ir Migle Rimeike.
Atrodo, kad, gimus vaikeliui, mama niekada nebūna viena, tačiau daugybė mamų kalba apie vienišumą motinystėje. Iš kur jis kyla? Vienišumas nėra fizinė būsena. Galime būti apsupti daugybės žmonių ir jaustis labai vienišais. Tai jausmas, kuris kalba apie nepatenkintą poreikį būti suprastiems, išgirstiems, priimtiems.
Kaip dažnai mamos bando apie tai pasakyti artimiesiems, sulaukdamos standartinių frazių, bet ne tikro supratimo. Iš čia ir vienišumas, kai jautiesi, jog aplinka nesupranta, kuo tu gyveni. Vyresnės moterys tvirtina, kad nieko čia nevyksta, primena, kad visos pagimdo ir užaugina, papasakoja apie tai, kad jų laikais nebuvo skalbimo mašinos ar karšto vandens, tai dabar jau tikrai belieka tik džiaugtis. O ką daryt, kai džiaugtis nesinori? Kaip dažnai tokiuose pokalbiuose visas dėmesys nukreipiamas į kūdikį - svarbiausia jam viskas gerai, svarbiausia sveikas, o tu susiimk. Ir mamos mėgina susiimti, nes juk jos viską padarytų dėl savo mažylio. Deja, dėl to susiėmimo, specialistų teigimu, net ir pogimdyvinė depresija diagnozuojama gerokai per vėlai.
Žinios yra tikrai svarbios, ypač pirmą kartą tampant tėvais. Bet tikrai negalėčiau pasakyti, kad šiandien tėvams trūksta žinių. Jos lengvai prieinamos esant bet kuriame pasaulio kampelyje. Visgi, ko be galo trūksta, tai tikėjimo savimi, savo širdimi. Pajautimo, kaip žiniose pamatyti savo šeimos ir savo kūdikio poreikius. Drąsos atmesti tai, kas netinka.
Paantrinsiu, kad žinios tikrai svarbu. Pati besilaukdama ir jau augindama dukrą, daug skaičiau, mokiausi. Todėl labai gera turėti galimybę pasitarti, išgirsti magišką: „Man irgi…“ pasidalinus kažkokia neraminančia istorija. Man atrodo, kad šalia žinių labai trūksta palaikymo, kai tos žinios „neveikia“, galimybės pasitarti ir atrasti būtent sau tinkamiausią kelią, padrąsinimo netikėti aklai tuo, kas rašoma knygose.
Požiūris į vaikų auginimą labai ženkliai pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius. Jei anksčiau skurpulingai buvo sekamos raidos lentelės, specialistų nurodymai buvo griežti ir nelankstūs, šiandien vis labiau atsižvelgiama į kūdikio unikalumą ir individualius šeimos pasirinkimus. Kiekvienas kūdikis gyvena savo tempu ir būtent tas tempas yra jam pats tinkamiausias.
Akcentuojate mamų palaikymą, bendrystę. Gal ir pačios šeimos gali tai kažkaip sukurti? Kažką padaryti dėl savęs? Man atrodo, kad pats svarbiausias palaikymas yra iš pačių artimiausių žmonių. Beveik visi specialistai savo seminaruose besilaukiantiems pabrėžia tėčio ir artimiausios šeimos vaidmenį. Todėl kaskart džiaugiamės, kai į „MYLU Tėvai“ grupę prisijungia dviese: ne tik besilaukianti mama, bet ir tėtis ar partneris.
Ne kartą girdėtas posakis apie visą kaimą, reikalingą vaikeliui užauginti, labai taikliai apibūdina tai, apie ką svajoja kiekviena mama. Deja, ne kiekvienai pasiseka jį sukurti artimiausioje aplinkoje. Visgi svarbu suprasti, kad „kaimas“ yra tikrai reikalingas. Jei jo nėra, nereiškia, kad jo neįmanoma suburti. Tegul jis bus virtualus, tegul jame nebus tų žmonių, iš kurių tikėjotės supratimo, bet jis bus! Svarbiausia, kad mama visada žinotų, kur kreiptis pagalbos, kur jos klausimai bus atsakyti kompetentingai, o emocijos priimtos.
Dėl savęs šeimoms, o ypač mamoms, linkėčiau nepraleisti informacijos apie emocinius pokyčius po gimdymo. Gal ir neįmanoma iki galo jiems pasiruošti, tačiau žinoti tikrai pravartu.
Užauginom po keturis, penkis vaikus ir gyvos esam, nors nei tų sauskelnių, nei kokių mišinukų buvo, o dabar pervargusios vieną tą vaikelį augindamos“, - dėsto močiutė prie giminės Kalėdų stalo su aiškia užuomina į anūko žmoną. Tikėtina, kad tie keturi ar penki buvo auginami taip seniai, kad močiutė tiesiog pamiršo savo motinystės vargus, o atmintyje liko dienos, kai buvo jauna, graži ir energinga.
Pirmiausia informacijos gausa. Daug įvairių mokymų, literatūros, skirtingų auklėjimo būdų, forumų. Atrodo, kad turėtų būti paprastesnė buitis, tačiau mamos dažnai taip nesijaučia. Švedavičienė taip pat pastebi, kad darbo rinka, karjeros galimybės moteris, tapusias mamomis, veikia labai individualiai. Akcentuodama motinystės ir karjeros santykio individualumą D.
Pasak psichologės, visos mamos skirtingos, todėl ir socialinių tinklų poveikis skirtingas. Tačiau socialinių tinklų tendencijos rodyti tik teigiamą, pagražintą turinį neišsimiegojusiai, nuvargusiai, hormonų veikiamai mamai tikrai gali iškreipti normalios motinystės vaizdą. Gali kilti gėdos, kaltės jausmai, kad su vaiku neužsiimama kaip nors ypatingai, kad jos per mažai veiklios, kūrybiškos, gali atsirasti didesnis nepasitenkinimas savo išvaizda, tai sukelia nepasitenkinimo savimi jausmus, prastesnę emocinę savijautą“, - aiškina D.
Tėčiams dažnu atveju užtenka epizodiškai ką nors nuveikti su vaiku (kartu gaminti, pažaisti parke) ir jis savaime yra geras tėtis, aplinka tai pastebi, jį giria. Dėl įvairių priežasčių mamos kartais siekia nepriekaištingo auklėjimo net viršydamos savo galimybes. D. Nuolat viršydamos savo galimybes, mamos gali pervargti ir dėl to jos gali nebesidžiaugti vaikais, jaustis nelaimingos, jų gali nebetenkinti esama padėtis. Pasak jos, pavargusi ar dirbtinai taikanti auklėjimo būdus mama sunkiau geba pastebėti patį vaiką, jo emocijas, jausenas, gali labiau susitelkti į aplinkinių nuomonę ir vaikui neatspindėti to, kas su juo vyksta, o tai labai svarbi tėvų funkcija. Matydamas nusivylusius, pavargusius, įsitempusius tėvus, vaikas gali suvokti save kaip kažkokį negerą, nuviliantį, nes mama juo nesidžiaugia.
Naujų santykių kūrimas irgi kelia daug iššūkių, mamos dažnai nori išlikti lojalios savo vaikams, dėmesio ir meilės pasiskirstymas naujam partneriui ir vaikams gali kelti vidinę prieštarą, neužtikrintumą, gali būti daugiau baimių dėl santykių saugumo, ateities“, - aiškina D. Pasak D. Jei socialines grupes skirstytume pagal gaunamas pajamas, užimamas pareigas, galime stebėti, kad kartais galėjimas vaikui viską leisti, visur dalyvauti gali sietis su geresne mamos ir vaiko savijauta, tačiau nebūtinai.
Psichologė akcentuoja, kad motinystėje labai svarbu nepamesti savęs, savo poreikių, net ir labai paprastų (pasivaikščioti vienai, ilgiau pagulinėti, ramiai išgerti mėgstamą gėrimą, ramiai, neskubant nusimaudyti, susitikti su draugais ir kt.). Visam tam įgyvendinti svarbu nelikti vienai. Seniau žmonės gyvendavo gentimis, kaimais, bendruomenėmis ir mamos gaudavo daug fizinės ir emocinės paramos, vaikas būdavo ir tos labai artimos bendruomenės atsakomybė. Ji pabrėžia, kaip svarbu turėti savo bendruomenę, „gentį“, kurioje yra sulaukiama pagalbos, atjautos, emocinės paramos, kurioje leidžiama atsitraukti ir pailsėti. Tai įprastai sudaro sąlygas gerai mamos ir vaiko savijautai.
Psichologė pataria artimiesiems sudaryti sąlygas mamoms gauti laisvo laiko, skirto sau, kartais fiziškai pabūti su vaiku, pasiteirauti, ar nereikia kokios pagalbos, kartais padėti tokiais labai žemiškais dalykais kaip pagalba namų ruošoje, valgio gaminime, svarbu tiesiog pasidomėti mama kaip žmogumi („O kaip tu laikaisi?”). Specialistės nuomone, reikia dorotis ir su aplinkos spaudimu. Kylantys kaltės jausmai dažnai yra mamų palydovai, visi darome klaidų, svarbu jas pripažinus stengtis pastebėti, ką darome gerai, pasidžiaugti savo pasiekimais“, - akcentuoja D.
Įdomūs Faktai Apie Kūdikius
Kokiu garsu gali verkti mūsų kūdikiai, kurioje šalyje gimsta daugiausia dvynukų - šie ir kiti įdomieji faktai mūsų parengtoje apžvalgoje.
- Nuo pradėjimo akimirkos iki kūdikio gimimo praeina vidutiniškai 266 dienos.
- Beveik kas trečias kūdikis visame pasaulyje gimsta po cezario pjūvio operacijos.
- Maždaug dešimt procentų visų kūdikių gimsta numatytą termino dieną, visi kiti - anksčiau arba vėliau.
- Daugiausiai vaikučių gimsta antradieniais, o mažiausiai - savaitgaliais.
- Kūdikis nėra bejėgis - jis gali rėkti garsumu net iki 120 decibelų!
- Dvyniai dažnai gimsta tose šeimose, kuriose kažkurioje kartoje jau buvo daugiavaisis nėštumas.
Pasak internetinės enciklopedijos Vikipedija, daugiausiai dvynių gimsta Centrinėje Afrikoje, mažiausiai - Lotynų Amerikoje ir Azijoje. O štai Šiaurės Amerikoje ir Europoje dvynukų gimstamumas - vidutiniškai dažnas, 1000 gimdymų tenka maždaug 9-16 dvynių.
Didžiausio svorio gimęs naujagimis svėrė daugiau kaip 10 kg ir buvo 76 cm ūgio. Jis gimė 1955 metais Italijoje.
Maždaug 8 jaunos mamos iš 10 yra nieko prieš dalintis savo vaiko nuotraukomis internete arba socialiniuose tinkluose.Viena mažiausių visų laikų naujagimių gimė JAV. Tai buvo mergaitės dvynukės, mažesnioji iš kurių svėrė tik 260 gramų. Mergaitės gimė 2004 metais ir sėkmingai užaugo.
Nėštumo metu vaisiaus vandenys yra tiek druskingi, kaip ir okeano vanduo.Manoma, kad vaiko pradėjimo laikas turi įtakos vaiko gyvenimui. Pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku pradėti vaikučiai yra intelektualesni.
Indijoje vaiko gimtadieniu laikoma jo pradėjimo diena, o ne tada, kai jis išvysta dienos šviesą.
Vilniuje - Latukų ketvertukas, 2001 m. - Gancevskių ketvertukas, 2013 metų pradžioje ir 2015 metais ketvertukai gimė Kauno klinikose. Ketvertukai gimsta labai retai - jie pasitaiko vos per vieną iš 500 000 gimdymų, tad Lietuvoje šis stebuklas tikėtinas maždaug kas 20 metų.
Jauniausia pasaulyje mama vadinama Lina Medina, 1939 metais Peru sostinėje Limoje po Cezario pjūvio pagimdžiusi 3 kilogramų ir 500 gramų svorio berniuką.