Autizmas: Kas Tai Yra, Kaip Atpažinti ir Kaip Padėti?

Ligos istorijoje gydytojui įrašius diagnozė - Autizmo spektro sutrikimas, tėvai pirmiausia ieško, kas tai yra, o radę tikisi paneigti „nuosprendį“. Kyla begalė klausimų: Kas yra autizmas? Gal tai - aplinkos užterštumo ar skiepų rezultatas? Ar tai pagydoma? Ar tai paveldima? Kokia vaiko ateitis?

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie autizmą, jo priežastis, požymius, diagnostiką, mitus ir faktus. Sužinokite, kaip atpažinti autizmą ir kaip padėti autistiškam vaikui integruotis į visuomenę.

Kas Yra Autizmas?

Autizmą pirmą kartą apibrėžė daktaras Kanner’is 1943 metais. Tai - visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmas nėra liga.

Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Autizmas lemia savitą ir kokybiškai kitokį šį sutrikimą turinčių asmenų elgesį ir suvokimą.

Netrukus buvo pastebėtas ryšys tarp šių dviejų sutrikimų, todėl šiandien juos plačiai vadiname Autizmo spektro sutrikimu. Jis apima įvairius sunkumus, susijusius su šių trūkumų triada (kalba ir komunikacija, socialinis suvokimas bei poreikis vienodumui).

Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo atveju

Autizmo Spektras

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru.

Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, sunku tiksliai suprasti šį sutrikimą.

„Didelė žmonių dalis įsivaizduoja, kad vienoje autizmo spektro pusėje yra „lengvas autizmas“, kitame „sunkus autizmas“. Mes nepritariame tokiam požiūriui. Žmonės, kurių ypatumai yra nepastebimi kitiems, gali patirti sunkumų, apie kuriuos kiti nežino. Specialistai laikosi autizmo spektro laipsniavimo dėl praktinių priežasčių, tokių kaip neįgalumo skyrimas.

Statistika

Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.

Autizmo Priežastys

Autizmo priežastys iki pat šių dienų nėra tiksliai atskleistos. Mokslininkai patvirtino, jog tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.

Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą

Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis veiksnių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš gimimą, ateinant į šį pasaulį ir vėliau gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi ir sukelti autizmo sutrikimų. Įrodyta, jog autizmas tikrai neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje padarinys.

Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškaipilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletąveiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kadkiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios:

• Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
• Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
• Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
• Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.

Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.

Autizmo Požymiai

Autizmo sutrikimo simptomai labai įvairūs. Autizmo spektro sutrikimo simptomai nėra visiems vienodi.

ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni.

Pagrindiniai požymiai:

• Nesišypso ir išgirdęs jūsų balsą.
• Kalbos ir komunikacijos sunkumai: kai kurie asmenys turintys autizmo spektro sutrikimą gali turėti kalbos atsilikimus arba visiškai nekalbėti. Maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveikslėliais, spec.
• Socialiniai sunkumai: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Šis sutrikimas gali lemti tai, kad ASS turinčiam žmogui gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį, įsijausti į kito žmogaus būseną.
• Pakartotinio elgesio ir asmeninių interesų fokusas: asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis. Jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų. Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Jie bijo pokyčių. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų.
• Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. Jiems sunku sukaupti dėmesį. Maža smulkmena, ir jų mintys nubėgo į šoną.
• 15-30 proc. regresuoja. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus.

Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes.

Taigi, jei pastebėjote bent kelis iš šių požymių savo vaikui, rekomenduojama kreiptis į specialistus konsultacijai ir išsamesniam įvertinimui.

Autizmo Diagnostika

Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairiųspecialistų komanda:

• Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
• Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
• Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
• Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
• Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
• Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.

Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.

Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui.

Pagalba Autistiškiems Vaikams

Autizmo spektro nulemtos problemos vaikučiui augant niekur nedingsta, jei su jomis nėra sistemingai ir intensyviai dirbama, priešingai, auga kartu su vaiku. Tačiau jei su vaiku yra dirbama pagal jam pritaikytas programas, jo silpnosios sritys stiprėja, vaikas ima vytis bendraamžiams būdingą raidą.

ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos. Lietaus vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį.

Kiekvieną balandžio mėnesį apie autizmą girdime daugiau nei įprastai, mat balandis yra paskelbtas autizmo supratimo mėnesiu.

Kaip Elgtis su Autistišku Vaiku?

• Reikėtų parodyti vaikui, kad jis gali mus suprasti. Atidžiai stebėkite, koks kalbos lygis vaikučiui yra suprantamas, ir tokia kalba su juo šnekėkite, kol bus išlavinti geresni kalbos įgūdžiai. Paprastai su šiais vaikais reikia bendrauti trumpais sakiniais, aiškiai suprantamais žodžiais.
• Parodyti vaikui, kad žaisti su mumis yra smagu. Žaiskite su vaiku žaidimus, kurie jam patinka, pamokykite naujų lengvų ir smagių žaidimų, suteikite teigiamų emocijų.
• Jei vaikas geba veikti kartu su bendraamžiais, jis yra priimamas kaip lygiavertis dalyvis. Be abejo, šiame etape yra svarbus mokytojo / auklėtojo vaidmuo - jis turėtų padirbėti su kitais vaikais, papasakoti apie autizmo sindromą turinčio vaiko patiriamus sunkumus, kodėl jų kyla, kaip į tai reikėtų reaguoti.

Ar Autizmas Išgydomas?

Autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas.

Mitai Apie Autizmą

Šiandien vis dar egzistuoja visa eilė mitų apie autizmo spektro sutrikimą, su kuriais jau seniai laikas atsisveikinti.

Mitas	Faktas
Autistiškas vaikas - tai būtinai genijus!	Autizmas paveikia bendravimo su kitais žmonėmis gebėjimus, jis gali susiaurinti žmogaus interesus ar sukelti tam tikrų su sensorika susijusių problemų. Autistų, kaip ir visų žmonių, būna visokių - vieni yra intelektualesni, kiti turi žemesnį intelektą. Jų tarpe nemažai žmonių su itin aukštu IQ.
Nieko daryti nereikia, išaugs!	Autizmas turi regresus ir mums taip nutiko. Tik didžiulių dukters pastangų ir darbo su ja dėka su mergaite dabar galima susikalbėti, ji supranta ir gali pasakyti, ko nori, nors ir turi didelių mokymosi sunkumų.
Nieko daryti nereikia - vis tiek nieko gero iš jo nebus!	Visiems autistiškiems vaikams būtina padėti prisitaikyti jiems nepritaikytame pasaulyje. Ir kuo anksčiau prasidės vaiko lavinimas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Autistiški vaikai yra asocialūs, jiems nereikia žmonių.	Socialinio kontakto, pokalbio palaikymas - dažniausiai nėra stiprioji autistų pusė. Be to, daugelis vyresnio amžiaus autistų jau supranta, kad turi komunikacijos problemų ir bijo atsitiktinai įžeisti kitus žmones. Dėl to elgiasi droviai ir bendrauja atsargiai, nors iš šono tai gali būti klaidingai interpretuota kaip arogancija ar šaltumas. Tačiau iš tiesų - daugelis autistiškų žmonių ne tik labai nori užmegzti stiprių draugystės ryšių, bet ir yra itin lojalūs, patikimi draugai.
Autistiški vaikai neturi empatijos ir jų negalima liesti.	Autistiškiems vaikams būdingas bendro dėmesio deficitas, todėl dažnai klaidingai galvojama, kad jie neturi jausmų. Apkabinti, kaip ir bet kurį kitą vaiką.
Autistiški vaikai negeba juokauti, nesupranta perkeltinės žodžių prasmės.	Išmokyti autistiškus vaikus juokauti yra labai sunku, nes jiems iš tiesų nelengva suprasti perkeltinius dalykus, kurie daugiau jaučiami nei suvokiami tiesiogiai.
Visi autistiški žmonės yra vienodi.	Vaikai negali būti vienodi: vienų jautresnė uoslė, kitų klausa, o treti pasižymi taktiliniu jautrumu.
Autistiškų vaikų tėvai: „Nesugebėsiu mokyti savo vaiko“.	Ryžtas pačiam ugdyti savo vaiką visgi stipriai priklauso nuo tėvų emocinės būsenos. Išgirdę diagnozę tėvai neretai patys patenka į gilią psichologinę duobę ir labai skirtingai sugeba iš jos išsikapstyti.
Autizmas - tai liga, juo nėra susergama ir jis yra pagydomas.	Tai neurologinis ypatumas, būklė, reiškianti, kad smegenys kitaip apdoroja informaciją. Autistu gimstama.
Dėl autizmo kalti tėvai, kurie tariamai nedavė vaikui pakankamai meilės ir šilumos kūdikystėje.	Tyrimai rodo, kad autizmas niekaip nesusijęs su tėvu meilumu, šiluma ir dėmesiu vaikui. Dar daugiau - naujausi tyrimai gana dideliu tikslumu geba nustatyti kūdikio autizmą, kai jis dar yra mamos gimdoje.
Skiepai sukelia autizmą.	Autizmą turi ir neskiepyti vaikai.
Autizmas atsispindi žmogaus išorėje.	Autizmas niekaip neatsispindi žmogaus išorėje. Be to, jis gana sunkiai diagnozuojamas būtent dėl to, kad autizmo spektras labai platus, ir ko gero nerastumėte dviejų vienodų autistų.

tags: #apie #autizma #com