Socialinė parama yra svarbi priemonė padedant pažeidžiamiems visuomenės nariams integruotis ir gerinti savo gyvenimo kokybę. Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir teikiamos įvairios paramos formos, skirtos socialiai remtinoms grupėms.
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir jų vaidmuo
Nevyriausybinių organizacijų atsiradimas siejamas dar su Viduramžiais susikūrusiais labdaros fondais, teikiančiais labdarą ir paramą benamiams, šelpiančiais vargšus miestelėnus. Pirmoji organizacija (ne pelno siekianti) buvo panaši į šiais laikais egzistuojančius Caritus ir kitas dvasinio pobūdžio paremtas labdaros organizacijas, kurios teikia savo nemokamas paslaugas ir paramą beglobiams, benamiams žmonėms.
Darbo problematika - įstaigų teikiančiu socialines paslaugas, finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tvarka neskatina efektyviai naudotis turimus išteklius, taupyti lėšas, nesudaro galimybių aktyviau į šį procesą įsitraukti nevyriausybinėms organizacijoms, užkerta kelią NVO teikti socialinės paslaugas visuomenei.
Neretai literatūroje pateikiami skirtingi ir net prieštaringi pilietinės visuomenės teoriniai modeliai. Pilietinė visuomenė suprantama kaip „savanoriškų nevyriausybinių ir tiesiogiai nuo valdžios nepriklausomų formalių ir neformalių piliečių grupių, institucijų ir jų asociacijų visuma bei normatyvinis tokią visumą reglamentuojančių nuostatų karkasas.“
Pagal Parsons’ą visuomeninės bendruomenės atskyrimą nuo kultūrinės, ekonominės bei politinės sistemos ėmė trys moderniosios revoliucijos - industrinė, demokratinė bei švietimo. Demokratinė revoliucija sukūrė naujus solidarumo bei kolektyviškumo tipus, kur visi nariai turi lygias ne tik pilietines, bet ir politines teises; industrinė revoliucija sukūrė rinkos ekonomiką, kuri paveikė nepriklausomas socialines normas, santykius bei institucijas; švietimo revoliucija įtakojo stratifikacijos paternus, suteikdama daugiau lygių galimybių, o universitetai skatino asociatyvinių socialinės integracijos paternų, kurie skirasi nuo biurokratinių įtakojamų valstybės bei iindividualistinių įtakojamų rinkos ekonomikos, vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos apžvalga Lietuvoje
Šiuolaikinėse visuomenėje, pilietinė visuomenė yra demokratijos garantas. Seniausiomis nevyriausybinėmis organizacijomis yra laikomos Krikščionių bažnyčios ir jų dvasinės (nuo VI a. benediktinai) bei pasaulietinės (nuo XII a) organizacijos. Lietuvos katalikų bažnyčia, kaip organizacija, oficialiai pradėjo veikti XIV amžiuje.
Pirmosios moderniosios NVO, interalia, buvo Didžiojoje Britanijoje užregistruotos dar XVIII a. viduryje: 1760 metais susikūrė Pirmoji Katalikų Asociacija, o 1769 metais - Teisių akto paramos draugija. Nuo XIX a. pradžios nevyriausybinių organizacijų smarkiai daugėjo ir ėmė vaidinti vis didesnį vaidmenį teisinių, humanitarinių, ekonominių bei socialinių reikalų tvarkyme.
Panašios nevyriausybinių organizacijų istorinės raidos tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. Carinės Rusijos okupacijos metais Vilniuje pradėjo plačiai veikti slaptosios organizacijos, labiausiai minėtini masonai. Masonų veikla turėjo savo centralizuotą sistemą, laikėsi griežtos konspiracijos bei narystės, pagrindiniu veiklos tikslu laikė Respublikos atkūrimą, prieš tai paruošiant tautą būsimam sukilimui, be to, netiesiogiai palaikė ir globojo studentiškas organizacijas: šubravcus, filomatus, filaretus ir kt.
Tarpukario Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos išgyveno suklestėjimo periodą. Tačiau, minėtų organizacijų veikla buvo varžoma tuo metu galiojančiais Lietuvos įstatymais, todėl kalbėti apie ne pelno organizacijų sistemą sudėtinga, nnes ši sistema kūrėsi vangiai.
1992 m. spalio 25d. dieną priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją buvo įtvirtinti nevyriausybinių organizacijų kūrimosi principai teisinės valstybės požiūriu. Kaip matyti, nevyriausybinių organizacijų teisinio reglamentavimo vienu įstatymu buvo atsisakyta, todėl šiuo metu Lietuvoje galioja net keletas įstatymų, nustatančių nevyriausybinių organizacijų teisinį statusą - visuomeninių organizacijų, asociacijų, labdaros ir paramos fondų bei viešųjų įstaigų įstatymai.
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų sistema formavosi, veikiant tarpukario Lietuvoje įtvirtintais nevyriausybinių organizacijų kūrimosi principais.O dabartinė nevyriausybinių organizacijų sistema priklauso nuo to, kaip ji suprantama ir kokiais principais veikia šiuolaikinėje visuomenėje.
Aktyvi ir greita nevyriausybinių organizacijų teikiamų viešųjų paslaugų plėtra reikalauja šios socialiai naudingos žmonių veiklos rūšies atitinkamo teisinio reguliavimo mechanizmo. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą Lietuvoje, galima aptikti nemažai trūkumų ir prieštaravimų ne tik juos aiškinant, bet ir taikant.
Efektyvių teisinių standartų paieška ir jų nustatymas tapo aktualiu klausimu nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms socialinės paramos, kultūros, švietimo ir tyrimų, viešosios tvarkos užtikrinimo ir kt. funkcijas, nes siekiama užtikrinti profesionalių ir aukštos kokybės šių paslaugų teikimą.
Konstitucijos 35 straipsnio nuostatos laiduoja piliečiams teisę laisvai vienytis į bendrijas, ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Nors Konstitucijoje minimos bendrijos ir asociacijos, A. - įstatymų normos: Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, kuriame nevyriausybinės organizacijos priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų ir turi specialųjį teisnumą, t.y.
2 bloką sudaro specialaus pobūdžio teisės aktai, kurių normos tiesiogiai taikomos nevyriausybinėms organizacijoms. ir kt. ) steigimo, įstatų registravimo, veiklos kontrolės, veiklos sustabdymo bei pasibaigimo tvarką ir pan.
Taip pat skaitykite: Kas gali pretenduoti į socialinę paramą?
Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme įtvirtinamas visuomeninės organizacijos, kaip naryste paremtos organizacijos, statusas. „Visuomeninė organizacija - tai Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti ir įgyvendinti“ . Įstatymas reglamentuoja, kkad visuomeninės organizacijos nariai gali būti tik fiziniai asmenys , sulaukę 18 m. amžiaus ( išimtys taikomos vaikų ir jaunimo visuomeninėms organizacijoms).
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas asociaciją apibrėžia kaip „juridinių bei fizinių asmenų savanorišką susivienijimą, vykdantį asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas“. Įstatyme asociacijos reglamentuojamos labai panašiai kaip ir visuomeninės organizacijos, skiriasi tik asociacijos ir visuomeninės organizacijos narių teisinis statusas (asociacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos iir kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys) , tai, jog asociacijos veikla yra orientuota į jos narių grupinių interesų tenkinimą, bei nustatomas minimalus narių skaičius ( trys).
Nors apibrėždamas asociacijų sąvoką, įstatymas nurodo, kokiose srityse vykdytini asociacijos uždaviniai ir funkcijos ((ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ir t.t.), tačiau tai neatlieka svarbaus vaidmens, nes šios sritys gana plačiai suformuluotos. Todėl, anot R. Simašiaus, „drąsiai galima teigti, kad tikslų, motyvų bei veiklos pobūdžio prasme asociacijos ir visuomeninės organizacijos yra visiškai vienodi dariniai“.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato pagrindinį viešųjų įstaigų statuso bruožą, išskiriantį ją iš kitų nevyriausybinių organizacijų - tai yra jos organizavimą įnašų į į registruojamą kapitalą pagrindu. „Viešoji įstaiga - tai šio įstatymo nustatyta tvarka iš dalininkų (savininko) turto įsteigta ne pelno organizacija, veikianti, veikianti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, ar kitose panašiose srityse ir viešai teikianti šių sričių paslaugas visuomenės nariams, taip pat savivaldybės tarybos sprendimu iš savivaldybės turto įsteigta ne pelno organizacija, teikianti paslaugas keleivinio transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio, komunalinio ūkio ar kitose panašiose srityse“ .
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas numato šių nevyriausybinių organizacijų organizavimosi formą, kuomet paskiriant tam tikrą turtą, yra įsteigiamas teisės subjektas, neturintis narių, o šio subjekto struktūra ir valdymas remiasi steigėjais, t.y. steigėjai priima esminius sprendimus fonde. Šiame įstatyme jau pats pavadinimas nnurodo, kuo fondas užsiima - labdara ir parama.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančių teisės šaltinių yra pakankamai daug ir įvairių, ir jie sukuria išsamią ir palankią teisinę aplinką šioms organizacijoms. Tačiau juos paanalizaves susidurtiau su teisės normų neapibrėžtumo, įstatymų „pertekliaus“, konkretumo ir kompleksiškumo stoka šioje srityje.
Būtinybę įstatymais nuosekliai ir kompleksiškai sureguliuoti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir nustatyti aiškią valstybės koncepciją bei finansavimo ir bbendradarbiavimo mechanizmą šių organizacijų atžvilgiu pabrėžė Lietuvos mokslininkai (D.Gineitienė, V. Domarkas ir kt.) bei nevyriausybinių organizacijų vadovai.
Socialinės paramos formos
Teikian socialinę paramą socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, buvo ieškoma veiksingesnių, racionalesnių, tikslinesnių paramos organizavimo būdų. XVIII ar XIX a. socialinę paramą piniginėmis išmokomis, daiktais, tiesioginėmis paslaugomis teikė tie patys darbuotojai, organizacijos, o XX a. daugelyje šalių prasidėjo spartus socialinio darbo specializavimas ir socialinės paramos sistemos diferencijavimas.
Dėl šių proesų socialinės paramos sistema kaip sistema, susidedanti iš dviejų posisteminių posistemių: piniginės socialinės paramos ir specialistų, parengtų šiam darbui atlikti, ir socialinių paslaugų, kaip nepiniginės paramos formos, ir socialinių darbuotojų šioms paslaugoms teikti.
Atviros visuomenės institutas, filantropo G.Soroso iniciatyva, 2009 metais įsteigė Pagalbos fondą (PF), kuriuo siekiama padėti labiausiai pažeidžiamoms visuomenių grupėms įveikti globalios krizės padarinius. PF veikla buvo planuojama dvejiems su puse metų 20-yje šalių: Albanijoje, Armėnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Juodkalnijoje, Kirgizijoje, Kosove, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Makedonijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Tadžikistane, Ukrainoje, Vengrijoje ir jai skiriama 100 mln. JAV dol.
Kauno miesto savivaldybė pradėjo įgyvendinti naują iniciatyvą, kurios tikslas - padėti gyventojams padengti išlaidas, susijusias su kompiuterių remontu. Ši kompensacija siekiama skatinti technologijų naudojimą ir užtikrinti, kad kuo daugiau piliečių turėtų prieigą prie veikiantys kompiuteriai.
Kompensacijos dydis gali skirtis priklausomai nuo remonto sudėtingumo ir remonto paslaugų teikėjo pateiktos sąskaitos. Savivaldybė padengs iki 50% remonto išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 100 eurų. Pavyzdžiui, jeigu remonto sąmata siekia 200 eurų, asmuo gali tikėtis gauti 100 eurų kompensaciją.
Kompensacija už kompiuterių remontą Kaune yra skirta tam tikroms gyventojų grupėms, kurios patiria finansinius sunkumus arba priklauso socialiai pažeidžiamoms grupėms. Norint gauti šią kompensaciją, reikėtų atitikti tam tikrus kriterijus, kuriuos nustato miesto savivaldybė.
Norint pasinaudoti kompensacija, būtina atitikti tam tikras sąlygas. Pirmiausia, kompensacija skiriama tik Kauno miesto gyventojams, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Kaune bent vienerius metus iki prašymo pateikimo dienos.
Gyventojai, norintys gauti kompensaciją, privalo pateikti savivaldybei prašymą kartu su remonto darbų sąskaitos faktūros kopija ir banko sąskaitos išrašu, patvirtinančiu apmokėjimą. Kompensacija nėra teikiama už kompiuterių pirkimą, komponentų įsigijimą ar programinės įrangos atnaujinimą. Gyventojai, kurie nori pasinaudoti šia kompensacija, turėtų skubėti, nes lėšos yra ribotos, ir kai tik bus pasiektas suplanuotas biudžetas, nauji prašymai nebus priimami iki kitų metų.
Norint gauti kompensaciją, būtina pateikti tam tikrus dokumentus, kurie patvirtintų jūsų teisę į šią paramą. Tai gali būti pajamų deklaracijos, darbo biržos pažymėjimai, pensijos gavimo dokumentai, neįgalumo pažymėjimai ar kiti reikalingi dokumentai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kompensacijos dydis gali skirtis priklausomai nuo pateiktų duomenų ir individualios situacijos.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą, bus sukurta speciali komisija, kuri vertins paraiškas ir priims sprendimus dėl kompensacijos skyrimo. Norint gauti kompensaciją, paraiškos teikėjai turės pateikti tam tikrus dokumentus, įskaitant remonto sąskaitas, įrangos nuosavybės įrodymus ir gedimo aprašymą. Be to, bus reikalaujama pateikti informaciją apie naudotą remonto paslaugų tiekėją, siekiant užtikrinti, kad paslaugos buvo suteiktos legaliai ir kokybiškai.
Svarbu pabrėžti, kad ši kompensacijos sistema nėra skirta padengti visų remonto išlaidų, o tik dalinai padės sumažinti finansinę naštą. Kita svarbi šios programos dalis - informacijos sklaida ir švietimas. Gyventojams bus teikiama informacija apie tai, kaip teisingai naudotis kompiuterine technika, kaip atpažinti gedimus ir kur kreiptis dėl kvalifikuotos pagalbos.
Programos sėkmei užtikrinti bus atliekami nuolatiniai stebėjimai ir vertinimai. Norint pateikti paraišką kompensacijai už kompiuterių remontą Kaune, pirmiausia reikia atitikti tam tikrus kriterijus ir žingsnius:
- Kriterijų atitikimas: Pirmiausia patikrinkite, ar atitinkate visus reikalavimus. Kompensacija gali būti skiriama tik tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, socialiai remtinoms šeimoms, studentams ar senjorams.
- Dokumentų surinkimas: Surinkite visus reikalingus dokumentus. Tai gali būti asmens tapatybės dokumentas, pajamų deklaracija, patvirtinanti, kad priklausote reikiamai gyventojų grupei, bei dokumentai, įrodantys kompiuterio gedimą ir atliktą remontą.
- Paraiškos forma: Atsisiųskite ir užpildykite paraiškos formą. Tai galite padaryti internetu per savivaldybės tinklalapį arba apsilankę savivaldybėje.
- Paraiškos pateikimas: Užpildytą paraišką kartu su visais reikalingais dokumentais pateikite savivaldybei.
- Paraiškos svarstymas: Gavus paraišką, savivaldybės atsakingi darbuotojai ją peržiūrės ir įvertins. Tai gali užtrukti kelias savaites.
- Sprendimo priėmimas: Po paraiškos svarstymo savivaldybė priima sprendimą dėl kompensacijos skyrimo. Jei paraiška patvirtinama, kompensacija bus pervesta į jūsų nurodytą banko sąskaitą.
Lietuvos verslininkus samdyti neįgalius asmenis verčia ne geraširdiškumas, o dosni valstybės parama. Socialinėms įmonėms valstybė taiko subsidijas darbo vietoms steigti, darbuotojų mokymui, padengia dalį administracinių ir transporto išlaidų. Kompensacijų dydis svyruoja nuo 40 iki 80 proc.
Socialinių įmonių įstatymas numato papildomas finansines lengvatas neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Bet čia jau reikalaujama, kad jose dirbtų bent pusė negalią turinčių darbuotojų. Socialinėse įmonėse kompensuojama dalis neįgalaus asmens darbo užmokesčio. Subsidijos dydis priklauso nuo neįgalumo grupės. Valstybė kompensuoja iki 75 proc. darbo užmokesčio ir iki 80 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Socialinės įmonės gali imtis skirtingos veiklos, tačiau yra ir ribojimų. Socialinėms įmonėms valstybė grąžina apie 30 proc. darbo užmokesčio fondo. Paslaugų sferoje darbo užmokestis sudaro apie 80 proc. sąnaudų.
„Kiekvienas specifinis reguliavimas, taip pat ir mokesčių lengvata įmonėms, įdarbinusioms neįgalius asmenis, yra tam, kad padėtų socialiai remtinoms grupėms. Paprastai tokie asmenys rinkoje sunkiau susiranda darbą, todėl jie yra specialiai remiami.
Advokatas atkreipė dėmesį, jog tokios mokestinės lengvatos taikomos ir kitose darbo santykių srityse: „Čia galėtų būti analogija su pirmą kartą darbo ieškančiais asmenimis. Kai žmogus darbinasi pirmąjį kartą, jam yra suteikiama mažesnė socialinio draudimo mokesčio našta.
„Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad jei yra du darbuotojai ir reikia atleisti vieną, tai visą laiką taikomas principas - darbe turi likti labiau socialiai pažeidžiamas. Tas pats principas turėtų galioti ir priimant į darbą.
„Žinoma, būtų galima kelti klausimą, ar toks reglamentavimas užtikrina sąžiningą konkurenciją ir atitinka Konstitucijos principus. Čia jau viskas priklausytų nuo Konstitucinio teismo nuomonės, bet aš abejoju, ar vertinant valstybės socialinę politiką būtų konstatuotas pažeidimas.
Ji nurodė, kad mokestines lengvatas medžioja įmonės, kurios moka minimalius atlyginimus ir tokių skelbimų galima rasti. Dažnai darbuotojams siūloma dirbti ne visą darbo dieną: „Mes iš tiesų pastebime neįgaliųjų asmenų ieškančių įmonių, kuriose atlyginimai yra nedideli, o žmonėms dažnai siūloma pusė etato.
Pasak R.Karavaitienės, jei negalią turintis žmogus nori sėkmingai įsidarbinti, jis pirmiausia turi galvoti apie savo kvalifikaciją ir tai, ką gali pasiūlyti darbdaviui. Pradėti darbo pokalbį nuo to, jog esi neįgalus, būtų klaida.
Sąjungos vadovas teigė, jog darbuotojų perviliojimas iš kitų įmonių nėra naujas reiškinys ir tai būdinga ne tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms: „Čia viskas vyksta kaip įprastoje rinkoje.
„Dauguma įmonių pirmiausia rūpinasi darbuotojais, o ne mokestinėmis lengvatomis. Aišku, kaip ir visur, yra nusižengimų. Galiu pateikti pavyzdį - UAB „Lyderių grupė“, kurioje neįgalieji įdarbinti vairuotojais, vaizdo operatoriais, inžinieriais, administracijos darbuotojais.
Apibendrinant, socialinė parama Lietuvoje yra daugialypė sistema, apimanti įvairias organizacijas, teisės aktus ir paramos formas. Svarbu užtikrinti, kad parama būtų teikiama efektyviai ir skaidriai, o socialiai remtinos grupės turėtų galimybę integruotis į visuomenę ir gerinti savo gyvenimo kokybę.
Paramos formos
| Paramos forma | Aprašymas | Kam skirta |
|---|---|---|
| Piniginė socialinė parama | Išmokos, pašalpos | Mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms |
| Socialinės paslaugos | Pagalba namuose, dienos centrai, globos namai | Senyvo amžiaus, neįgaliesiems, socialinės rizikos asmenims |
| Kompensacijos | Dalinis išlaidų padengimas (pvz., už kompiuterių remontą) | Tam tikroms socialiai pažeidžiamoms grupėms |
| Subsidijos | Parama įmonėms, įdarbinančioms neįgaliuosius | Įmonėms, įdarbinančioms neįgaliuosius |