Šio straipsnio tikslas - išsamiai išanalizuoti galimą situaciją, kai apie 100 tūkst. Lietuvos dirbančiųjų rizikuotų netekti socialinių garantijų dėl numatytų Darbo kodekso nuostatų pakeitimų ir aukštesnių užmokesčių slenksčių.
Kam tai paliečia?
1230 eurų ir daugiau šiuo metu uždirba apie dešimtadalis šalies dirbančiųjų - apie 100 tūkst. žmonių. Į šią grupę patenka daugybė išsilavinusių ir patyrusių specialistų: programuotojai, vadybininkai, inžinieriai, padalinių ir projektų vadovai, finansininkai ir daugybė aukščiausio lygio vadovų. „Yra dažnas pasitaikantis atlyginimas, ypač žmonėms su atsakomybe, aukštesnėmis pareigomis. Ką mes pastebime? Jei apibūdintume, kas galėtų būti tas žmogus, uždirbantis 1260 eurų, tai jis yra vilnietis, vyras, 30-40 m. amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis didesnėje įmonėje, maždaug nuo 250 žmonių, užsienio kapitalo įmonėje“, - komentavo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Profsąjungos tvirtina, kad dešimtadalis šalies gyventojų palikti be Darbo kodekso apsaugos negalima ir reikalauja, kad vasarą įsigaliosiančiame įstatyme šios nuostatos neliktų. „Žiauru. Kuo toliau, tuo arčiau kapitalizmo mes einame, nors kalbama, kad mes Darbo kodeksą darome modernų, bet iš tiesų mes grąžiname tas nuostatas, kurios galiojo XVIII a.“, - profesinių sąjungų atstovas Raimundas Tamošauskas.
Jei visgi liepą įsigaliosiančiame Darbo kodekse liks nuostata, kuri buvo vetuota ir prezidentės, pagal kurią daugiau uždirbantiesiems daug socialinių garantijų nebegaliotų, profesinės sąjungos reikalauja kelti kartelę bent iki trijų vidutinių atlyginimų. Tokiu atveju dėl savo darbo ir poilsio sąlygų su darbdaviu derėtis turėtų beveik 2 tūkst. ir daugiau eurų uždirbantys (3 vidutiniai darbo užmokesčiai šiuo metu 1845 eurai).
Priežastys: kas keičiasi Darbo kodekse?
Derybų metu priklausomai nuo nuostatų, daugiau uždirbantiesiems galėtų likti tik ribotas socialinių garantijų vakaras, atostogos, viršvalandžių atlyginimai ir kitos teisės, kurias dabar garantuoja Darbo kodeksas. Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius teigia: „Tas, kuris daug uždirba, yra pakankamai savarankiškas, jis yra paklausus darbo rinkoje ir jam pačiam derėtis darbo rinkoje su darbdaviu nebus problemų.“
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Šiuo metu darbdaviai ir dalis įstatymų keitimų yra svarstomi Trišalėje taryboje, kur dalis derybų atžvilgiu buvo palaikoma darbdavių pusėje, tačiau kilus profsąjungų protestams siūloma atlikti metus trukmės eksperimentą, kad pamatyti, ar daugiau uždirbantiems darbuotojams pavyks apsiginti prieš darbdavius ir išsaugoti savo socialines garantijas. TV3 „Žinios“ praneša, kad daugiau uždirbantiems darbuotojams jų sąlygas derinti su darbdaviu tektų atlikti individualiai, įskaitant atostogas, viršvalandžius, vaiko priežiūros atostogas, darbo vietos išsaugojimą, išeitines kompensacijas ir daugybę kitų garantijų.
Aplinkos pokyčiai: kur randasi poreikis ir kaip tai veikia visuomenę?
Nuo šių metų didėja socialinių paslaugų poreikis: tiek didmiesčiai, tiek savivaldybės kasmet skiria vis daugiau lėšų. Ateityje prognozuojama, kad paslaugų poreikis dar labiau augs. Pakruojietė Veronika Aldona sako, jog pagalba namuose jai teikiama jau 6 metus, o pagalbos poreikis vis didėja: „Labai, labai. Ir dabar eilėje, kiek žinau, stovi. Mes nebegalime apglėbti tiek.“
Sanitarinės ir socialinės paslaugos augina darbo rinkos poreikį: užimtumo statuso kompetencijos, socialinės apsaugos sistemos ir darbo teisės klausimai tampa aktualūs siekiant užtikrinti teisingas sąlygas dirbantiems per skaitmenines platformas ar tradiciniame sektoriuje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia Vyriausybei pataisas, kurios į Lietuvą perteiktų ES Platformų direktyvas, užtikrinančias daugiau skaidrumo, kontrolės ir apsaugos nuo automatinių (algoritminių) sprendimų priėmimo procesų platformose.
Skaitmeninės platformos: užimtumo statusas ir teisinė apsauga
Esama situacija rodo, kad dalis skaitmeninėse darbo platformose dirbančių asmenų susiduria su prastomis darbo sąlygomis ir nepakankama socialine apsauga. Daugeliu atvejų nukenčia fiktyviai savarankiškai dirbantys asmenys - su klasifikacija, kuri neatitinka jų tikrojo užimtumo statuso. Europos Sąjungoje vertinama, jog apie 28 mln. žmonių dirba skaitmeninėse platformose, iš kurių apie 5,5 mln. gali susidurti su neteisingu statuso nustatymu. Tokie klausimai iškyla dėl algoritminio valdymo, kuris gali įtakoti darbo sąlygas ir galimybę teisingai įvertinti užimtumo statusą.
Siūlomos naujovės užimtumo statuso nustatymui yra pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis, o ne sutarties šalimi nurodytu statusu. Darbo kodekso kriterijai bus taikomi kartu su papildomais požymiais, kad nustatyti tikrąjį darbo santykį: pavaldumo, taip pat teisės laisvai pasirinkti paslaugų teikimo laiką ir galimybė teikti paslaugas tretiesiems asmenims be neigiamų pasekmių, įskaitant galimybę susipažinti su pagrindinėmis paslaugos teikimo sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Teisė į duomenų apsaugą tampa svarbi: siūloma drausti rinkti jautrius, privačius duomenis, o platformos, kurios vertina darbuotojų veiklą, turės atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Taip pat numatyta teisė žinoti ir teisė gauti paaiškinimą bei teisė ginčyti sprendimus, o galutiniai automatinių sprendimų priėmimai turės būti atlikti žmogaus lėšomis. Taip pat turi būti užtikrinta teisė į nediskriminavimą, duomenų perkeliamumą, informavimą ir konsultavimą prieš diegiant ar keičiant automatizuotas sistemas.
Lietuvoje taip pat svarstoma nacionalinė pozicija dėl amžiaus ribojimų socialiniuose tinkluose: planuojama skatinti moksliniais tyrimais pagrįstą sprendimą dėl minimalios amžiaus ribos bei didesnį dėmesį medijų raštingumui ir skaitmeninei higienai. Ministerija tikisi didesnės platformų atsakomybės bei griežtesnių Skaitmeninių paslaugų įstatymo (DSA) taikymo didžiosioms platformoms. Psichologai pabrėžia, kad vien teisės ir reglamentai nepakanka - būtina ugdyti skaitmeninį raštingumą, tėvų ir vaikų dialogą bei teikti psichologinę pagalbą, kad vaikai galėtų atsispirti manipuliacijoms.
Įstatyminė perspektyva ir ateities tendencijos
Siūlomos pataisos siekia užtikrinti teisingą užimtumo statuso nustatymą platformose, skatinti algoritmo skaidrumą, reikalauti duomenų apsaugos, teisę aiškiai suprasti ir ginčyti sprendimus, užtikrinti žmogaus įsikišimą ir užkirsti kelią diskriminacijai. Taip pat svarstoma, kad į globos įstaigas nuo 2030 metų priimami tik neslaugomi ir turi būti užtikrintas didesnis paslaugų teikėjų skaičius namuose, siekiant sumažinti intensyvų slaugos poreikį. Šios priemonės turėtų sustiprinti dirbančiųjų teises ir užtikrinti socialinę apsaugą visose darbo srityse, įskaitant skaitmenines platformas.
Socialinės paslaugos ir demografinės tendencijos
Didėjančios socialinių paslaugų išlaidos skatina savivaldybes ir didmiesčius didinti biudžeto dalį socialiniam sektoriui. Pavyzdžiai iš regionų rodo, kad paslaugų paklausa vis auga: vaikų dienos centrai, laikinojo apgyvenimo namai ir globos paslaugos yra itin paklausios. Socialinių paslaugų poreikis ypač auga dėl senėjimo proceso ir didėjančios pagyvenusių žmonių skaičiaus Lietuvoje.
| Situacijos aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Darbo užmokestis | Apie 100 tūkst. darbuotojų uždirba 1230 eurų į rankas arba daugiau |
| Socialinės garantijos | Gali būti ribojamos daugiau uždirbantiems, priklausomai nuo galimų Darbo kodekso pakeitimų |
| Paslaugų poreikis | Didėja, ypač senstant visuomenei; į namus teikiamos paslaugos populiarėja |
Vaikų apsauga ir interneto erdvė
Europos Parlamentas siūlo vieningą amžiaus patikros sistemą, ribojančią prieigą vaikams iki 13 metų ir suteikiančią saugesnę aplinką paaugliams. Be teisinių priemonių, pabrėžiama būtinybė ugdyti skaitmeninį raštingumą ir kritinį mąstymą, kad vaikai gebėtų atpažinti manipuliacijas internete. Lietuvoje svarstoma nacionalinė pozicija dėl amžiaus ribojimų socialiniuose tinkluose bei didesnį dėmesį skaitmeninei higienai, tinklų dizaino poveikio vaikams vertinimą ir įvairovės priemones, kurios padėtų mažinti priklausomybės rizikas.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Galiausiai, būtina pabrėžti, kad sprendimai socialinių garantijų srityje turi būti suderinti su ES direktyvomis ir nacionaliniais teisės aktais, užtikrinant teisingumą, skaidrumą ir socialinį saugumą visiems dirbantiems, nepriklausomai nuo jų užimtumo statuso ar darbo ypatingumų.